Sausio 22 dieną Senųjų Rasų kapinėse vyko 1863 – 1864 sukilimo pradžios metinių minėjimas.
Kapinių koplyčioje kolumbariume, kurioje palaidoti sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18 sukilėlių palaikai valstybės vadovai susirinko pagerbti ir atminti sukilimo vadų ir dalyvių.
1863 metų sausio 22 dieną Nacionalinis centro komitetas Lenkijoje paskelbė sukilimo manifestą, kuriame įvardytas ir pagrindinis sukilimo tikslas – prarastos Abiejų Tautų Respublikos (Lenkijos karalystės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystės) atkūrimas.
Istorikų vertinimais, per visą 1863–1864 metų sukilimo laikotarpį šiandieninės Lietuvos teritorijoje įvyko 321 mūšis su imperinės Rusijos kariuomenės daliniais, žuvo apie 6 tūkstančius sukilėlių, o iki 1865 m. už dalyvavimą sukilime ar sukilimo rėmimą nubausta apie 12,5 tūkstančių žmonių.
Pagrindiniams Lietuvos sukilimo vadams Zigmantui Sierakauskui ir Konstantinui Kalinauskui bei kitiems sukilimo dalyviams Lukiškių aikštėje įvykdytos viešos mirties bausmės, jų palaikai slapta užkasti ant Gedimino kalno įrengtos tvirtovės teritorijoje.
Išgulėję bemaž pusantro šimto metų, 2019 metais sukilimo vadų ir kitų sukilėlių kūnai iškilmingai perlaidoti Senųjų Rasų kapinių koplyčioje kolumbariume.
Sukilimas, savo tiksluose kėlęs ne tik lygių teisių visiems luomams, žemės nuosavybės teisės suteikimą valstiečiams ar kitus socialinius klausimus, bet ir valstybės atkūrimo sumanymą – itin naujoviškas pilietinės savimonės reiškinys to meto Europoje.
160-ąsias sukilimo pradžios metinės – tai ne vien istorinio fakto paminėjimas, bet ir šiandien besitęsiančios kovos už nepriklausomą, laisvą valstybę simbolis.
Skaičiau, kad po Sukilimo, 1864 m. be kitų represijų ( trėmimų ir pan.) okupacinė Rusijos caro valdžia uždraudė lietuvių kalbą viešose vietose, lietuvišką spaudą, lietuviškas mokyklas. Ypač griežtas lietuvių kalbos draudimo režimas buvo Vilniaus gubernijoje, kurios rytinė riba ėjo netoli Petriškių miestelio, apie keturiasdešimt kilometrų į vakarus nuo Minsko ir į rytus nuo Drujos miestelio,esančo prie Dauguvos upės. Pagal surašymą lietuviai iki Sukilimo sudarė apie pusę gubernijos gyventojų- po Sukilimo per metus jų sumažėjo per pusę, o baltarusių padaugėjo daugiau, negu dvigubai. Lenkų kalbos Rusijos caras neuždraudė, tad lietuviai buvo priversti savo vaikus leisti į lenkiškas mokyklas. Lietuvių lenkėjimo procesas įgavo pagreitį.
en.wikipedia.org/wiki/Vilna_Governorate
Lavinti vaikus reikėjo. Tad teko rinktis „mažesnę blogybę”…
Taigi… Dauguma airių nebemoka savo senosios keltiškos kalbos gaeilge, tačiau airiai, kalbantys tik angliškai ar anglų kalbos tarmėmis. nelaiko savęs anglais. Žinoma, galima teigti, kad airiai, škotai ar velsiečiai nėra grynai tik keltiškos kilmės- tarp jų protėvių būta ir germanų skandinavų, vokiečių žemaičių ( flamandų, saksų) ar anglosaksų.
Skaičiau, kad sovietmečiu Lietuvoje buvo ir maždaug tokių istorijų- seneliai kalbėjo lietuviškai, bet anūkas lietuviškai nemoka, nes yra lenkas….
Šis straipsnis atspindi vien Lenkijos,deja, 1863/64 metų Sukilimo vertinimą .Kada turėsime minėto Sukilimo lietuvišką vertinimą?