Po sėkmingo Ukrainos kariuomenės kontrpuolimo ir kai kurių Rusijos užgrobtų teritorijų išlaisvinimo visiems atėjo palengvėjimas: karas baigiasi, ukrainiečiai laimės, ir tai yra tik laiko klausimas, ir mes vėl gyvensime bent jau taip, kaip gyvenome anksčiau.
Tačiau paskutinių savaičių įvykiai rodo, kad tai tebuvo savęs apgaudinėjimas. Kare neįvyko nieko naujo. Reikės ilgai smaugti Rusiją, kol ji nusilps. Ji turi didelius gyvosios jėgos ir technikos resursus. Juolab, kad sankcijos Rusijai kol kas atrodo juokingai. Naujausiais duomenimis iš Rusijos pasitraukė tik šiek tiek daugiau nei 8 procentai Vakarų verslo. Netgi kai kurie Lietuvos verslininkai Rusijoje nenutraukė savo veiklos.
Kare nesimato jokios pabaigos
Ir todėl nenuostabu, kad Maskvoje kalbinami rusai sako, jog nejaučia karo ir sankcijų pasekmių. Todėl kare nesimato jokios pabaigos. Rusijos kariuomenė, kad ir labai lėtai, juda pirmyn metras po metro, rydama Ukrainos teritorijas.
Vis garsesnės tampa kalbos apie naują didelį Rusijos puolimą pavasarį, o gal net ir anksčiau. Niekam ne paslaptis, kad Rusija telkia kariuomenę, net ir Baltarusijoje.
Tai greičiausiai bus nauja kryptis, iš kurios bus puolama Ukraina, o Lietuva taps pafrontės valstybe. Nors tai ir akivaizdu, tačiau kol kas tai nedidina Vakarų vienybės.
Taip, Ukrainai tiekiama ginkluotė, bet jos ne tik per mažai – ji nėra tokia, kokios šiandien reikia Ukrainai. Kai skaitote apie milijoninę Vakarų pagalbą Ukrainai, atkreipkite dėmesį į vieną niuansą: visa tiekiama ginkluotė yra gynybinė. Pabrėžiu: gynybinė, o ne puolamoji. Tai kaip tada Ukraina gali išlaisvinti Rusijos užgrobtas teritorijas?
Ukrainai reikalinga puolamoji ginkluotė
Dabar Ukrainai reikalinga puolamoji ginkluotė, jeigu norime, kad Rusijos kariuomenė vėl neatsidurtų prie Kijevo, vėl neužimtų Chersono, negrasintų Odesai ir kitiems Ukrainos miestams. Ukrainai šiuo metu labiausiai reikia sunkiųjų tankų ir ilgojo nuotolio raketų. Tačiau Vakarai tūpčioja, o Rusija tuo naudojasi.
Ramšteino oro bazėje vykusioje pagalbos Ukrainai konferencijoje sprendimas dėl tiekimo sunkiųjų tankų kovojančiai Ukrainai nepriimtas. Tam pasipriešino Vokietija. Žiūrint iš šono Vokietijos elgesys stebina. Ne, tai nėra Vengrijos atvejis. Vokietija remia Ukrainą.
Neseniai paskelbta apie naują šiek tiek daugiau nei milijardo vertės paramą Ukrainai, joje oro gynybos sistema „Patriot“, septyni oro gynybai skirti tankai „Gepard“, viena oro gynybos sistema „Iris-T SLM“ su daugiau valdomų raketų. Kaip matome visa ginkluotė skirta gynybai.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas aktyviai priešinasi perduoti Ukrainai „Leopard 2“ tankus
Nors Vašingtonas ir kiti partneriai spaudžia Vokietiją perduoti Ukrainai „Leopard 2“ tankų, bet Vokietijos kancleris Olafas Scholzas aktyviai tam priešinasi. Vokietija pati nežada perduoti Ukrainai savo turimų „Leopard 2“ tankų, bet, kaip teigia naujasis Vokietijos užsienio reikalų ministras B. Pistoriusas, „Vokietija netrukdys partneriams“.
Esmė ta, kad Vokietijai priklauso eksporto licencija, o tai reiškia, kad kitoms šalims taip pat reikia leidimo siųsti savo atsargas į užsienį. Lenkija ir Suomija norėtų siųsti Ukrainai Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“, tačiau tam reikia Vokietijos pritarimo. Visi šitie ribojimai buvo priimti taikos metais ir tuo metu buvo teisingi ir reikalingi. Dabar aplinkybės pasikeitė.
Lenkai abejoja, ar iš tiesų Vokietijos sutikimas yra reikalingas
Dabar vyksta karas. Lenkai net abejoja, ar iš tiesų toks Vokietijos sutikimas yra reikalingas. Na pristatys Lenkija Ukrainai minėtus tankus ir kas tada? Ar Vokietija užpuls Lenkiją?
Aš abejoju, ar Vokietija pati siųs Ukrainai „Leopardus“, nebent į Ukrainos pergalės paradą, bet dėl leidimo kitoms šalims tai daryti, manau, reikia tik dar didesnio sąjungininkų spaudimo.
Net jei dabar būtų prieitas susitarimas tiekti Ukrainai sunkiuosius tankus, jie fronto linijoje galėtų pasirodyti tik vidurvasarį.
Nors ir nepavyko susitarti dėl tankų tiekimo, tačiau šalims, turinčioms „Leopard 2“, leista apmokyti ukrainiečių ekipažus juos valdyti. Kaip teigia ukrainiečiai, jei jų šalis gautų 300 sunkiųjų tankų, padėtis prie fronto linijos stipriai pasikeistų.
Anksčiau ar vėliau bus priimtas sprendimas aprūpinti Ukrainą šiuolaikiškais vakarietiškais ginklais. Ateis toks laikas. Tik laikas nėra Ukrainos sąjungininkas.
Kiekviena uždelsta diena Ukrainai kainuoja dešimtis ar net šimtus gyvybių. Ir ne tik kareivių, bet ir civilių gyventojų gyvybių. Ar tai ne per didelė Vengrijos išdavystės, Ispanijos kolaboravimo ir Vokietijos baimės kaina?
Pagrindinė tragedijos priežastis yra Rusijos pradėtas karas
Praeitą trečiadienį, sausio 18 d. Kyjevo srities Brovarų mieste šalia vaikų darželio ir gyvenamojo namo nukrito sraigtasparnis. Iš viso žuvo 14 žmonių: visi 10 keleivių ir įgulos narių bei 4 žmonės, buvę ant žemės. Dar 25 žmonės patyrė sužalojimus.
Per katastrofą žuvo Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis, jo pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas, VRM valstybės sekretorius Jurijus Lubkovičius, VRM Patronažo tarnybos vadovo pavaduotoja Tatjana Šutiak ir VRM fotografas Mykolajus Anackis.
Katastrofos priežastys kol kas tiriamos. Kokios jos bebūtų, pagrindinė tragedijos priežastis yra Rusijos pradėtas karas. Matėte Ukrainos prezidento žmonos reakciją sužinojus apie tai?
Ji apsipylė ašaromis. Visi turbūt gerai suprantame, kad bet kuriuo momentu ją gali pasiekti žinia apie sutuoktinio žūtį.
„Leopardų“ reikia ne kažkada, o dabar
Iki šiol Rusija bandė dvylika kartų nužudyti Ukrainos prezidentą. Padedant Vakarų žvalgyboms šie bandymai buvo neutralizuoti, tačiau negalima atmesti, kad bet kuris kitas bandymas gali būti sėkmingas.
Ukrainoje žūsta tautos žiedas – žūsta patys geriausi, jauni ir tvirti, kuriems gražiausias gyvenimo tarpsnis buvo dar prieš akis.
Ukrainiečių kraujas krinta ir ant Vokietijos kanclerio. Prieita riba, už kurios neturi likti abejonių. Reikia skubių ir tvirtų veiksmų. Ukrainai reikia „Leopardų“ ir jų reikia ne kažkada, o dabar.
Lietuva nuosekliai remia Ukrainą
Lietuva nuosekliai remia Ukrainą. Daro tai pagal savo išgales ir gal net kažkiek daugiau. Nes sunku tai daryti. Lietuvoje, kaip ir visoje postsovietinėje erdvėje, yra labai daug simpatizuojančių Putinui, daug suaktyvintų Rusijos agentų, daug Rusijos propagandos suklaidintų žmonių. Ir jie veikia, buriasi, kalba. Kalba viešai, klaidindami žmones, versdami abejoti.
Man labai nejaukiai šiandien skamba intelektualo, taip vadinamo disidento kalbos. Ir tos kalbos iš jo lūpų nuskamba jau ne pirmą kartą. Reikėtų į tai nekreipti dėmesio – koks jis disidentas?
Tai buvusio Lietuvos sovietinio elito vaikas, kuriam tais gūdžiais represijų metais buvo leista pasitraukti į Vakarus. Gal kas nors galite man įvardinti politines to pasitraukimo priežastis? Tai pastaraisiais metais vyko ir fašistuojančioje Rusijoje.
Kiek Kremliaus elito vaikų pasitraukė į „supuvusius“ Vakarus? Kiek jų išvyko mokytis, pradėjo verslą? Rusijos agresijos pradžioje laukiau Lietuvoje gyvenančių rusų intelektualų pareiškimų. Deja, taip ir nesulaukiau. Buvo tik padejavimai, kaip Lietuvoje nemylima didžioji rusų kultūra.
Mane stebina ir lietuviškieji intelektualai, kuriems kaip oro ir vandens pradeda trūkti rusų literatūros, muzikos. Neslėpsiu, aš irgi kažkada skaičiau F. Dostojevskį, klausiau rusiškos muzikos. Viską kardinaliai pakeitė karas. Noriu būti sąžiningas prieš save ir prieš kenčiančią ukrainiečių tautą.
Lietuva priėmė teisingą sprendimą neleisti kai kuriems asmenims turėti ginklo. Bet nieko nepadarė, kad priešiškai Lietuvai nusiteikę žmonės negalėtų ateiti į valdžią.
Juk valdžia taip pat ginklas ir kur kas pavojingesnis negu pistoletas. Artėjant savivaldos rinkimams tai vis labiau bado akis.
Penktoji kolona vis labiau buriasi aplink įvairius proputiniškai nusiteikusius lyderius ir lyderiukus. Pagal rinkimų rezultatus mes gana tiksliai žinosime, kokio dydžio Lietuvoje yra penktoji kolona.
Tik tada jau bus per vėlu.
Autorius yra Lietuvos ir Utenos r. savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, utenis.lt redaktorius, poetas
Įdomu,ar po rinkimų pietryčių Lietuvos savivaldybių valdžiose nebus veikėjų tyliai širdyje nemylinčių Lietuvos?
V. Kaziela supranta, kad paliaubas abiem pusėm skelbti reikia nedelsiant ir sėsti čia pat už derybų stalo. Derėtis reikia Vilniuje, Geografiniame Europos centre, nes ne rusų ir ne ukrainiečių, o globalistų tai karas, biznį didžiausią iš viso to darančių.
O kai 1655 maskoliai išskerdė visus vilniečius, sakysi tai taip pat buvo globalistų darbas?
Būtent todėl ir pasodinkime maskolius Vilniuje.
Labai geras straipsnis. Bet apie derybas Kaziela nerašo. Ir tikiuosi, ne “supranta”.
Va, kad skubiai reikia ukrainiečiams tankų, kitos puolamosios ginkluotės, tai suprantama visiems. Reikia nors mažos pradžios…
Akivaizdu, kad pasauliui su tokia Rusija gyvenimo nebus, todėl reikalinga ne tik Ukainos pergalė, bet ir Rusijos suirimas arba nors nusodinimas geram pusšimčiui metų.Todėl gal yra veikiama palaipsnio puolamosios ginkluotės suteikimo taktika, taip vis labiau klampinant Rusiją į karą, vedantį ją prapultin.
Akivaizdu, kad nusprendus Rusijai užsiimti karu, kartu buvo nuspręsta ir dėl jos ūkinio kurso, kuris be abejonės galėjo būti ne kitoks, o tik grįžimo į primityvesnio ūkinio gyvenimo laikus, gal dėl to rusai, vedini primityvesnio ūkinio gyvenimo idėjos, ir sako, kad nejaučia karo ir pasaulio taikomų ekonominių sankcijų pasekmių.
Gal Vokietiją derėtų ne tik spausti dėl “Leopardų”, bet ir suprasti, kad jos žvalgybinė informacija apie Rusijos karines galimybes lyginant su JAV dėl supratamų priežasčių gali būti menka, todėl savo sprendimus dėl puolamosios ginkluotės suteikimo Ukrainai jai yra būtina tikslinti bendradarbiaujant su JAV, ar šiuo atžvilgiu atitinkamai su kitomis šalimis.
kad svetainėje yra rimtų, originalių straipsnių badas. Tai ar ne geriau būtų, kad straipsnių būtų daug mažiau, bet jie būtų tikri straipsniai, o ne parašymai, surašymai, nusirašinėjimai, daug kartų girdėti pasikartojimai, visokie pranešimai spaudai ir pan.? Kiekybė ar kokybė? Jau geriau koldūnų receptai.
Tai parašyk geresnį, kas trūgdo?
Vajetau, rimtai, tai kas čia trūgdo?
Rašyk, Pajurieti, rašyk, ar tik kritikuoti ir šaipytis moki?
tau ir rašau. Atsipalaiduok, išeik į lauką, suvalgyk lietuvišką obuolį. Kas „trūgdo“? Niekaip nesuvoki, kad žmonių nuomonės gali skirtis? Kas „trūgdo“ tą suprasti? Pagal tave yra tik viena teisinga nuomonė, ir ji, aišku, būtent tavo. Partinis? Tada tave suprantu: vienas vadas, vienas tiesa!
Akivaizdu, tai laukiam tavojo, originalaus bent jau koldūnų recepto.
Tamsai bus ne tik receptas, bet ir pats šis tautinis (?) patiekalas. Dar neatšąlęs. Tiesa, lietuviškai turėtume sakyti MĖSĖTIS. Bet kaip tai mėsėtis, jei mėsos jame, kaip taisyklė, vos 50 nuošimčių (geriausiu atveju). Tai gal kebabas geriau?
Kritika (bendrąja prasme) nėra blogai, ji gali būti net varomąja jėga į pažangą. Bet ji turi būti pagrįsta (geresne) vizija.
O šiuo (Pajuriečio) atveju, ji iš paprasčiausio pavydo…
pavydžiu tau, nuoširdžiai pavydžiu. Vajetau, bet juk aš tikrai pavydžiu tau.
Todėl,kad Vokietija stipriai priešinasi dėl tankų davimo Ukrainai,reikia stipriai pasakyti Vokietijai,kad po karo Ukrainoje iš Vokietijos visi atsisakys pirkti ginklus .Tuomet gal vokiečiai susimąstys apie savo pajamas iš prekybos ginklais.Ir nėra čia ko bijoti vokiečių.Jau gerokai praėjo laiko po 1945 metų ,todėl pasibaigė laikas,kai Vokietijai reikėjo saugoti savo nekaltybę.Pasikeitė aplinkybės Europoje ir vaidinti baikščius ir nekaltus nereikia dabar,kai Ukrainoje smarkiai liejasi nekaltų žmonių kraujas.