Sekmadienis, 28 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Monografija apie aktorių Vytautą Paukštę

www.alkas.lt
2023-01-15 07:00:35
41
PERŽIŪROS
0
Monografijoje apie aktorių Vytautą Paukštę – išskleisti talento kūrybos sparnai | Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.

Monografijoje apie aktorių Vytautą Paukštę – išskleisti talento kūrybos sparnai | Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.

Įsibėgėjant metams, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido monografiją „Pagrindinis vaidmuo – Vytautas Paukštė“, skirtą vieno garsiausių XX a. II pusės – XXI a. pradžios Lietuvos teatro ir kino aktorių gyvenimui ir kūrybai.

Vytautas Paukštė (1932–2022) iki pat paskutinių gyvenimo metų dirbo Klaipėdos dramos teatre, sukūrė apie 130 vaidmenų teatre ir apie 70 – kine, savo talentu formavo kelių kartų Lietuvos teatro žiūrovų skonį ir aktorinės meistrystės standartus.

Teatrologės Daivos Šabasevičienės ir aktoriaus dukros Ados Paukštytės sudaryta knyga gausiai iliustruota retomis archyvinėmis nuotraukomis (knygos dizaineris Gedas Čiuželis).

Monografijoje analizuojami Vytauto Paukštės sukurti vaidmenys, pateikiami jį pažinojusių kolegų prisiminimai, gastrolių dienoraščiai, laiškai, pokalbių su Vytautu Paukšte fragmentai, kuriuose išryškėja gilus, filosofinis jo žvilgsnis į teatrą ir gyvenimą.

Teatro kritikė Gražina Mareckaitė, mačiusi daug Klaipėdos dramos teatro spektaklių, sakė:

„Teks patikėti Vytauto Paukštės – artisto – legenda taip, kaip mes tikime praeities scenos žvaigždžių Čarleso Kyno (Charles Kean) ar Žano Luiso Baraulto (Jean Louis Barrault) legendomis“.

Po daugelio metų panašiai kalbėjo ir režisierius Oskaras Koršunovas:

„Jo žvilgsnis buvo neįtikimo iškalbingumo. Galingesnis už Klauso Kinskio.

O už to žvilgsnio – labai jautrus žmogus, mokėjęs mylėti kitus ir visų kitų labai mylimas. Aktoriams jis buvo moralinis autoritetas, labai gerbiamas. Iš tų, ant kurių pečių laikosi teatras“

„Man atrodo, aktorius pirmiausia turi siekti, kad žiūrovas jį ir jo kuriamą paveikslą suvoktų kaip vientisą reiškinį. Čia ir pasireiškia mūsų profesijos paslaptis.

Gavus vaidmenį, reikia jame surasti charakterio grūdą, pagyvinti jį tokiais štrichais, kurie žiūrovui leistų pajusti tam tikrą žmogaus tipą su vien jam būdinga individualybe.“ (Vytautas Paukštė)

Knygą „Pagrindinis vaidmuo – Vytautas Paukštė“ jau galima įsigyti leidyklos knygynėlyje ir el. parduotuvėje, ji pakeliui į knygynus.

Kviečiama paskaityti knygos ištrauką

Ada Paukštytė

Žvilgsnis į tėčio pasaulį

Kol „mūčinau“ šitą menką tekstelį, turbūt kiekvienas nuomonės formuotojas, kas antras kulinaras ir kas trečias viešas asmuo kasmet leido po knygą.

Prasidėjo ir atslūgo pasaulinė pandemija, sukelta koronos viruso – karantino režimas dar labiau praretino mūsų šeimos susitikimus.

Smogė ir įsisiūbavo karas Ukrainoje. 2022 metų vasarą mes kukliai, bet ypač džiaugsmingai artimųjų rate sutikome Vytauto Paukštės 90-metį.

Dar po kelių savaičių jis netikėtai išskrido. Suvisam.

O aš ketvirtus metus atkakliai tebespoksojau į kompiuterio ekraną, trindama parašytas eilutes ir bandydama suprasti, kaip rašyti apie brangiausią gyvenimo žmogų.

Dabar jau būtuoju laiku.

Vytautas Paukštė | KDT nuotr.
Vytautas Paukštė | KDT nuotr.

Žilabarzdis ir jūra

Vaikystėje šimtus kartų buvome „apšaukti“ seneliu ir anūke. O man Tėtis visad buvo toks pats: žila barzda, žila plaukų kaselė…

Ta nekintamumo iliuzija buvo tokia stipri! Tėtis sakė, kad pražilo būdamas dvylikos metų. Ginučių kaime išgirdo dėdienę aiktelint: „Vaikeli, tujen gi žylas“.

Prisimenu jausmingą Algirdo Latėno pasakojimą, kaip jis su mano šeima rudenį ėjo prie jūros.

Man buvo kokie treji-ketveri metai, tėtis nešė mane ant pečių, ir, kompanijai pakilus kopų takeliu aš, pamačiusi jūrą, sušukau; „Tavali, vasara!“.

Po beveik trisdešimties metų su tėčiu pėdinome pas jūrą tuo pačiu taku. Užpūškavome į tą pat kanelį, aš jau sukau jūros link, bet tėtis paprašė prisėsti čia pat, ant kopų smėlio.

„Pavargau. Labai skauda kojas“, – prisipažino. Tą akimirką sunkiai pradėjau jaukintis „senatvės“ suvokimą.

Tai buvo paskutinė mūsų bendra kelionė į „vasarą“. Bet dauguma vaikystės prisiminimų vienaip ar kitaip susiję su jūra. Sako, esama klaipėdiečių, kurie prie jos nevaikšto.

Mūsų šeimai jūra – kaip oras. Bet kokiu metų laiku. Nuolatinis nepakankamumas su savomis apeigomis: senoji perkėla, keltas į Smiltynę, mano atminty dažniausiai sausakimšas žmonių ir automobilių.

Tėtis, vengdamas grūsties, mėgo įlipti į laivą paskutinis ir prisiploti prie trapo, ko aš baisiausiai bijojau, nes rodėsi, kad būtinai įgriūsim į tą tarpą tarp marių ir trapo.

Išlipti jis irgi mėgdavo pirmas, dar trapui nenusileidus, per šoninį kelto bortą – tik stratk, ir jau krante ragina mus.

Paskiau – gira iš senovinio bidono su užrašu Квас, tuščiaviduris vaflis „Rududu“ kremu kimštais galais ir prasiėjimas miškeliu, dar pakeliui pasidairant uogų ar grybų pagal metų laiką.

O tada jau pliažas, dabar išdidžiai vadinamas paplūdimiu. Ir jau jokiu būdu ne bendras. Arba moterų – su mama, arba tolyn link Nidos, kur nėra žmonių – su tėčiu.

Vienas smagiausių prisiminimų – tie pasivaikščiojimai pamariu, renkant jūros išmestas „gėrybes“.

Pilkuoju gyvenimo metu, kai tiesiogine žodžio prasme nebuvo beveik nieko, šitos mūsų radybos liudijo kažkokio kito, paslaptingo, spalvingo gyvenimo egzistavimą ten, anapus.

Visko jūra išmesdavo…

Ypač mėgom su tėčiu rinkti nematytų formų ir spalvų butelius, dėžutes, medžio gabalėlius.

Jei neturėdavome su savimi maišo, užkasdavome po pasirinktu medžio luitu, pasižymėdavome jį, ir, kitą dieną atkasę savo lobius, parsinešdavome namo.

Nemenkas rinkinys susikaupė ir dulkėjo lentynose virtuvės paluby. Ne taip seniai su juo atsisveikinau, – pradėjo kelti šypseną. Na, o stambesni gintarai, gražesni jūros nugludinti akmenukai ir stikliukai tebesikaupia stiklinėje namų vazoje.

Neseniai paklausiau mamos, ar turėjo tėtis kokią mylimą gėlę, gal augalą, tai ji kvatodama atsakė, kad jei ir taip – tai nebent laukinę guboją.

Tai toks kopose žydintis ir aitrų kvapą skleidžiantis krūmokšnis.

Sovietmečiu buvo griežtai draudžiama gubojas skinti, tai, žinoma, mes buvome tie, kurie gubojoms žydint prisiskindavome jų pilnus maišus ir slapta gabendavomės kuprinėse.

Kurį laiką ir namuose kvepėdavo jūra… Ant „Tauro“ televizoriaus visada stovėdavo vaza su didžiule puokšte gubojų.

Tas paprotys gyvuoja ir dabar, tik vaza jau stovi šalia plazminio televizoriaus, o anksčiau taip saugotos ir pajūrio puošmena laikytos gubojos paskelbtos invaziniu augalu, kurį skatinama rauti su šaknimis…

Pajūry teatro „šeima“ leisdavo atostogas, rengdavo iškylas, o aš, be abejo, visiems iš smėlio viriau kavą ir kepiau kotletus. Su savo šeima irgi išsiruošdavome į kokį pikniką.

Mama sako, kad mes, vaikai būdami, nelabai namie ir valgėme. O štai prie jūros kaipmat prabusdavo žvėriškas alkis. Tuo metu pajūry buvo įsikūrę apsaugos postai ir buvo griežtai draudžiama kurti laužus.

Tai tėtis būtinai tą laužą užkurdavo. Ir laukdavom išdidžiai, kol tas dūmelis suerzintą pasienietį atves pas mus aiškintis.

Tėvus iš vaikystės vasarų pamenu tokius, švelniai tariant, šokoladinio braunio spalvos ir treškančia nuo perskrudimo oda, bet kad kada nors būtų tekę prie jūros drybsoti ir nuobodžiauti – nepamenu.

Plaukti mane irgi išmokė tėtis. Po vandeniu ir plačiai atmerktomis akimis. Mama pasakojo, kad ir ją tėtis jau suaugusią mokė plaukti.

Iki pat paskutinių mūsų susitikimų, jei tik oras būdavo geras, tėtis pats mus visus ginė prie jūros, neleido sėdėti namuose.

Nors žinojo, kad tas išėjimas dažniausiai užtrunka visą dieną, atimdamas paskutiniu metu taip brangias pabendravimo akimirkas.

Paslaptingas kambarys

Kiek pamenu, tėvelis visada turėjo atskirą kambarį. Mintinai jį moku: durys su stiklu, o kad jos nesitrankytų, tėtis laikė įkišęs tarpdury sulankstytą popierių.

Visad paliktas praviras langas, kad oras kambaryje būtų šviežias.

Kairėje – nedidukė pakaba, kėdė, po ja krepšys, iš anksto suruoštas kelionei, nedidukė knygų lentyna su brangiausiomis knygomis, vaikų nuotraukomis už stiklo ir Hemingvėjaus portretu.

Jos apačioje – rakinama spintelė, bet su raktu spynoje.

Štai ten aš ir paskęsdavau tarp įdomybių:

rusiškų, lenkiškų, vokiškų kino žurnalų, diplomų, laiškų, importinių kvepalų buteliukų, ten gulėjo ir tokia graži raižyta dėželė cigarams, kuri atsiverdavo paslaptingai tarsi Sezamas, dūlėdavo ir geresnio stipraus gėrimo butelaitis.

Ant spintelės – televizorius, dešinėje – lova, virš jos – įspūdingas klasioko grafiko Algimanto Švažo darbas „Žalgirio mūšis“, ant lovos prie sienos – radijo imtuvas „VEF 201“, prie lovos – taburetė su staline lempa ir kalnu laikraščių, knygų ir pjesių.

Baisiai mėgdavau slapta įslinkti į tą kambarį ir kokį n-tąjį kartą pavartyti spintelėje gulinčius žurnalus.

Būtent šiame kambaryje, būdama kokių devynerių metų, netyčia užklupau ir išsvajotas Kalėdų senelio dovanas, – sąmyšio jausmas buvo didelis, nors tada, man rodos, jau pažindavau iš balso, kuris aktorius slepiasi po Kalėdų senelio barzda.

Šį amplua vieną kartą išbandė ir tėtis. Jokie įkalbinėjimai prie finansiškai pelningiausio vaidmens jo sugrąžinti nepajėgė. O atrodytų – kaip iš akies luptas Kalėdų senelis…

Kartą vis dėlto pagalvojau, kodėl jis vienas bute turi atskirą kambarį?

Ir kai kartą panašiai – be „oficialaus“ leidimo – su drauge slampinėjome po tuomet dar gyvo aktoriaus Laimono Noreikos muziejų primenantį kambarį Čiurlionio gatvėje Vilniuje, turbūt, intuityviai supratau neišvengiamą kūrėjų poreikį turėti savo „tvirtovę“ bet kokioje gyvenamoje erdvėje.

Šiandien nemokėčiau jokiais žodžiais nusakyti to jausmo, susijusio su kambariu, kuriame tėvelis praleisdavo vis daugiau laiko – kokį ramybės ir saugumo jausmą skleidė ta iš tėčio kambario naktimis sklindanti blausi šviesa, laikraščių šlamėjimas, radijo kanalų „gaudymas“, „Amerikos balso“ pranešėjų balsai ir švelnus tėčio knarkimas.

Bet vieną saulėtą vasaros dieną kambarys nutilo.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Garsusis kino ir teatro aktorius Vytautas Paukštė švenčia 85-metį
  2. Nauja knyga apie Vladislovo Jogailos damas
  3. Aktorius Vytautas Rumšas apie Atgimimo laikotarpį (audio)
  4. Naujas D. Karpo romanas „Vienas“ – apie tikėjimą asmens teisių šventumu
  5. D. Kauno monografijos „Martynas Jankus: tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas“ sutiktuvės
  6. G. Kaukaitė apie knygą „Mano Eldoradas“
  7. Jotvingių premija bus įteikta Dainiui Gintalui, Jaunojo jotvingio – Nojui Saulyčiui
  8. Rimui Tuminui – 70: Vilniaus mažojo teatro kelionė į žmogų tęsiasi
  9. Rengiamas R. Vilkaičio knygos „Vladas Sipaitis. Dienoraščiai, prisiminimai, laiškai“ pristatymas
  10. Tibeto skvere bus paminėtas Dalai Lamos gimtadienis
  11. Knygos, iš kurių dar ilgai semsimės istorinių žinių
  12. Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

  13. Vytauto Tomkaus (1940–2022) atminimui
  14. Knygos, kurios atvers kelią į geresnį gyvenimą
  15. Išleista lig šiol lietuvių kalba neskelbtų R. Akutagavos apsakymų rinktinė

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kelias
Lietuvoje

„Via Lietuva“ investuoja į gyvenviečių infrastruktūros gerinimą

2026 06 27
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Gręžinio įteisinimo dokumentus būtina pateikti iki liepos 31-osios

2026 06 27
„10 metų Ukrainos ryžto ir pasipriešinimo liudijimai“
Istorija

Rengiama paroda „10 metų Ukrainos ryžto ir pasipriešinimo liudijimai“

2026 06 27
Prof. Pranas Dovydaitis, 1941 m.
Istorija

Seime pagerbtas profesoriaus P. Dovydaičio atminimas

2026 06 27
Pušies sėklinis medynas Kuršių nerijoje
Gamta ir ekologija

Nacionalinių genetinių išteklių sąraše atsidurs Kuršių nerijos pušynai, kietis, lietuviški vilkdagiai

2026 06 27
Kleboniškių kaimo buities muziejuje (Radviliškio r.) tęsis ciklas „Šeštadienių popietės klojimo teatre“
Kultūra

Kleboniškių kaimo buities muziejaus klojime – žinoma komedija „Trys mylimos“

2026 06 27
Karolio Račkausko-Vairo (1882–1970) knygą „Iš atsiminimų, užrašų ir dienoraščių“
Kultūra

Išleista K. Račkausko-Vairo knyga „Iš atsiminimų, užrašų ir dienoraščių“

2026 06 27
Vyriausybė suteikė tris nacionalinių rėmėjų vardus
Kultūra

Vyriausybė suteikė tris nacionalinių rėmėjų vardus

2026 06 27
Šv. Florijono skveras
Gamta ir žmogus

Sostinėje kuriamos teminės vaikų žaidimų aikštelės

2026 06 26
Saulė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Sinoptikai perspėja apie numatomą stichinį į reiškinį – kaitrą

2026 06 26
Kelio darbai, kelio ženklas
Lietuvoje

Kėdainiuose bus atnaujinamas tiltas per Smilgos upę

2026 06 26
Uosto molas
Lietuvoje

Pasirašyta istorinė Šventosios jūrų uosto molų statybos rangos sutartis

2026 06 26

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie D. Greičiūnas. Esame čia tam, kad primintumėm
  • Taigi apie D. Greičiūnas. Esame čia tam, kad primintumėm
  • Genovaitė apie Ant Gedimino kalno atidengta skulptūra „Vilkas“
  • P.Skutui apie Ant Gedimino kalno atidengta skulptūra „Vilkas“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Via Lietuva“ investuoja į gyvenviečių infrastruktūros gerinimą
  • Gręžinio įteisinimo dokumentus būtina pateikti iki liepos 31-osios
  • Prasidėjo karščiai: kaip vėsinti namus ir nepermokėti už elektrą?
  • Visi gelato yra ledai, bet ne visi ledai – gelato: kuo skiriasi šie šalti desertai?

Kiti Straipsniai

„10 metų Ukrainos ryžto ir pasipriešinimo liudijimai“

Rengiama paroda „10 metų Ukrainos ryžto ir pasipriešinimo liudijimai“

2026 06 27
Birželio 27-osios horoskopas: savaitgalis kviečia atverti naujus horizontus

Birželio 27-osios horoskopas: savaitgalis kviečia atverti naujus horizontus

2026 06 27
Prof. Pranas Dovydaitis, 1941 m.

Seime pagerbtas profesoriaus P. Dovydaičio atminimas

2026 06 27
Pušies sėklinis medynas Kuršių nerijoje

Nacionalinių genetinių išteklių sąraše atsidurs Kuršių nerijos pušynai, kietis, lietuviški vilkdagiai

2026 06 27
Kleboniškių kaimo buities muziejuje (Radviliškio r.) tęsis ciklas „Šeštadienių popietės klojimo teatre“

Kleboniškių kaimo buities muziejaus klojime – žinoma komedija „Trys mylimos“

2026 06 27
Karolio Račkausko-Vairo (1882–1970) knygą „Iš atsiminimų, užrašų ir dienoraščių“

Išleista K. Račkausko-Vairo knyga „Iš atsiminimų, užrašų ir dienoraščių“

2026 06 27
Vyriausybė suteikė tris nacionalinių rėmėjų vardus

Vyriausybė suteikė tris nacionalinių rėmėjų vardus

2026 06 27
Saulės elektrinė

Seime – elektros rinkos pokyčiai ir naujos galimybės vartotojams

2026 06 26
Vilniaus Kalnų parkas- sovietų planas

Virtuali paroda: Kalnų parką sukūrė sovietai. Planas uždengęs Vilniaus pradžią

2026 06 26
Šilagėlė

Gamtos stebėjimas gali prisidėti prie saugomų rūšių apsaugos

2026 06 26

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie D. Greičiūnas. Esame čia tam, kad primintumėm
  • Taigi apie D. Greičiūnas. Esame čia tam, kad primintumėm
  • Genovaitė apie Ant Gedimino kalno atidengta skulptūra „Vilkas“
  • P.Skutui apie Ant Gedimino kalno atidengta skulptūra „Vilkas“
  • P.Skutas apie Ant Gedimino kalno atidengta skulptūra „Vilkas“
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Bus atidaryta Ukrainos menininkų paroda | Rengėjų nuotr.

Bus atidaryta Ukrainos menininkų paroda

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai