Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 11 11:30

Politinis strateginis lygmuo

ES šalys pagaliau susitarė suteikti Ukrainai 18 mlrd. eurų finansinės pagalbos paketą. „Ukraina gali pasikliauti ES. Toliau remsime Ukrainą, taip pat ir finansiškai, kol tai bus būtina. Šiandien priimti teisės aktai reiškia, kad Ukraina gali tikėtis reguliarios ES finansinės paramos iki 2023 m.“, – sakė Čekijos finansų ministras Zbynekas Stanura.

Pakete numatyti struktūriniai sprendimai dėl finansinės paramos Ukrainai 2023 metais.

Vokietijos kancleris Olafas Šolcas nemato jokių ženklų, kad V. Putinas gali atsisakyti savo imperialistinių planų, todėl mano, kad būtina didinti investicijas į gynybą.

„Kiekvieną kartą, kai kalbuosi su V. Putinu, jis labai aiškiai sako, kad nori ką nors užkariauti… Jis tiesiog nori jėga užkariauti dalį Ukrainos teritorijos“, – sakė F. Šolcas, kuris prieš kelias dienas telefonu kalbėjosi su Rusijos fiureriu.

Nuostabus praregėjimas. Jei vakarų politikai prasikrapštytų akis dar labiau, tai pamatytų, kad Putinas nori ne užkariauti, o sunaikinti, sugriauti, sudeginti, išžudyti. Pirma, Ukrainą, o paskui ir Vokietiją.

Jungtinės Amerikos Valstijos ir kitos G7 šalys remia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio taikos planą, pareiškė JAV ambasadorė Ukrainoje Bridžit Brink (Bridget Brink). „Dabar visiškai aišku, kas yra taikos, o kas – karo pusėje. <…> JAV remia taiką. Tokią taiką, kokia buvo pasiūlyta Zelenskio plane“, – sakė diplomatė.

Zelenskio pasiūlytame dešimties žingsnių taikos plane kalbama apie radiacinės ir branduolinės saugos, aprūpinimo maistu, energetinio saugumo užtikrinimą, Ukrainos vientisumo ir taikos pasaulyje atkūrimą, Rusijos kariuomenės iš okupuotų teritorijų išvedimą, karo veiksmų nutraukimą bei kitus ginkluoto konflikto ir gilėjančios pasaulinės krizės, dėl Rusijos ir Baltarusijos sukelto karo, sprendimo kelius.

Ukraina neprašys niekieno leidimo smogti priešui, ji yra pajėgi bet ką padaryti kovoje su šalimi agresore Rusija, taip į kai kurių Vakarų šalių atstovų pareiškimus, kuriuose patariama neaštrinti situacijos, reagavo Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

„Mes padarysime viską. Kadangi tai, kas susiję su mūsų interesais, mes neklausime, kur mums reikia smogti priešui. Nes priešas yra mūsų teritorijoje, pradedant nuo sienų ir baigiant Vladivostoku“, – sakė jis.

Tuo tarpu JAV svarsto galimybę perduoti Ukrainai žvalgybinius – smogiamuosius bepiločius orlaivius „Reaper“, tačiau baiminasi, kad Rusijos Federacija gali gauti slaptą technologiją.

Apie tai pranešė „Politico“, remdamasi informuotais šaltiniais. Pasak leidinio, JAV karinės oro pajėgos „nusprendė, kad turi puikų planą“: paimti senus bepiločius orlaivius „Reaper“, kurių jau daugelį metų bandoma atsikratyti, ir nusiųsti juos į Ukrainą.

Tačiau po kelis mėnesius trukusių vidinių ginčų Pentagonas dar nepriėmė sprendimo.

Pasak žurnalistų, JAV karinės oro pajėgos norėjo nusiųsti „Reaper“ bepiločius orlaivius į Ukrainą praėjus maždaug mėnesiui po plataus masto invazijos, tačiau kilo abejonių dėl įslaptintos technologijos ir dėl to, kad kai kurie iš bepiločių orlaivių beveik neabejotinai būtų numušti.

Tokia pozicija nuvylė Ukrainos pareigūnus, kurie pažadėjo bepiločiais lėktuvais smogti tik į Rusijos pozicijas Ukrainos teritorijoje, taip pat pažadėjo, kad prieš smūgius dalysis informacija apie taikinius su Jungtinėmis Valstijomis.

Pilnais kuro bakais beveik dvi tonas sveriantis „Reaper“ bepilotis gali išbūti ore iki keturiolikos valandų, įveikti du tūkstančius kilometrų, nešti beveik pusę tonos sprogmenų lazeriu valdomų bombų arba oras – žemė raketų pavidalu ir, pavyzdžiui, visiškai sunaikinti kokius du strateginius Rusijos bombonešius, stovinčius Saratovo oro bazėje.

Serbija prašys NATO taikos palaikymo pajėgų leisti dislokuoti Serbijos kariuomenę ir policiją Kosove, nors mano, kad nėra jokių galimybių, jog prašymas bus patenkintas.

Serbijos prezidentas A. Vučičius tai pareiškė po virtinės incidentų tarp Kosovo valdžios institucijų ir vietos serbų, kurie sudaro daugumą šiaurinėse Kosovo vietovėse.

Tai bus pirmas kartas, kai Belgradas prašys dislokuoti karius Kosove remdamasis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija, kuria buvo užbaigtas 1998-1999 m. karas.

Atkreipiame į tai dėmesį, nes savaime vykstantys ar išprovokuoti neramumai šioje Balkanų dalyje yra galvos skausmas NATO, kuriuo itin suinteresuoti karo nusikaltėliai Kremliuje.

Operacinis lygmuo

Be pakitimų.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad daugiau kaip 1,5 mln. žmonių pietiniame Ukrainos Odesos uostamiestyje ir aplinkiniame regione neturi elektros energijos, ir apibūdino padėtį kaip labai sudėtingą.

Rusijai Irano gamybos dronais smogus dviem energetikos objektams, Odesoje be elektros liko visa nekritinės svarbos infrastruktūra, sakė Ukrainos valdžios institucijos ir pridūrė, kad žalai atitaisyti gali prireikti kelių mėnesių.

Ketvirtadienį teroristinės Rusijos vladyka Putinas pažadėjo ir toliau daužyti Ukrainos energetikos tinklus, nepaisant Vakarų valstybių pasipiktinimo atakomis, dėl kurių nukritus temperatūrai milijonai žmonių atsidūrė šaltyje ir tamsoje.

Ukrainos partizanai prisiėmė atsakomybę už gaisrą Rusijos karinėje bazėje laikinai okupuotame Kryme.

„Rusijos kariuomenės mobilizacinė bazė Ukrainos Krymo Sovetskoje gyvenvietėje dega. Gaisras. Mūsų agentai atidirbo tiksliai kaip laikrodis“, – sakoma judėjimo ATESH „Telegram“ žinutėje. „Mes ir toliau naikinsime okupantus iš vidaus“, – žadėjo partizanai.

Toks partizaninis pasipriešinimas yra muzika mūsų ausims.

Taktinis lygmuo

Ryte rusofašistai smarkiai apšaudė Chersono miestą, nukentėjo civilinė infrastruktūra.

Ukrainiečių gynėjai, tikėtina, HIMARSais smogė „Wagner“ samdinių bazei Kadijevkoje, Lugansko srityje. Marodierių nuostoliai tikslinami.

Šeštadienio vakarą Ukrainos pajėgos smogė į okupantų štabą, įsikūrusį šalies pietryčiuose esančiame okupuotame Melitopolyje.

Promaskvietiška kolaborantų valdžia sakė, kad per raketų ataką žuvo du žmonės ir 10 buvo sužeista, o tikrasis meras, esantis ukrainiečių kontroliuojamoje teritorijoje teigė, kad žuvo dešimtys „okupantų“.

Per parą priešas surengė 3 raketinius ir 17 oro smūgių, taip pat atliko daugiau kaip 60 atakų iš salvinių ugnies sistemų.

Siekiant papildyti nepakankamą Severodonecko kryptimi veikiančių priešo dalinių personalą, laikinai okupuotoje Lugansko srities teritorijoje suintensyvintos priverstinės mobilizacijos priemonės.

Krasnyj Luč mieste padaugėjo patrulių, kurie tikrina vyrų dokumentus, įteikia jiems šaukimus ir nuveža juos į mobilizuotųjų surinkimo punktą.

Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgų raketiniai ir artilerijos daliniai smogė 3 kontrolės punktams ir 3 okupantų personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietoms.

Nuotrauka: okupantai ruošiasi Krymo gynybai ir rausia apkasus.

Dėkojame mūsų skaitytojams ir sekėjams bei rėmėjams. Tik Jūsų, mielieji, dėka, esame nepriklausomi ir galime sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Juridinius asmenis kviečiame sudaryti paramos sutartis (be jokių įsipareigojimų).

Atskirai sakome ačiū: UAB „RCS LT“, Silvijai T., Sauliui G. ir Lietuvos aludarių gildijai.

2022 10 01 – 12 31 kasdienės apžvalgos yra projekto „Aštuonkojis“ dalis. Projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624