Trečiadienis, 31 gruodžio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 03 11:00

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas, VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra, www.facebook.com, www.alkas.lt
2022-12-03 18:16:56
95
PERŽIŪROS
4
Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua

Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua

Politinis strateginis lygmuo

Septynių šalių grupė (G7) ir Australija pranešė, kad susitarė dėl 60 JAV dolerių už barelį kainos viršutinės ribos rusiškai žaliavinei naftai. ES susitarė dėl kainos po to, kai ją palaikė Lenkija, taip sudarydama sąlygas oficialiam patvirtinimui savaitgalį.

G7 ir Australija pareiškime nurodė, kad kainų riba įsigalios gruodžio 5 d. arba labai greitai po to.

Ilgą laiką Lenkija prieštaravo susitarimui siekdama dar labiau sumažinti numatytas 60 JAV dolerių už barelį ribas. Gaila, nepavyko.

Rusijos invazija į Ukrainą parodė, kad Europa, užtikrindama savo saugumą, pernelyg priklauso nuo Jungtinių Valstijų, penktadienį pareiškė Suomijos premjerė Sana Marin. Kalbėdama analitiniame centre Sidnėjuje S. Marin pasisakė už Europos gynybinių pajėgumų, įskaitant ginklų gamybą, didinimą.

„Turiu būti su jumis žiauriai sąžininga, Europa šiuo metu nėra pakankamai stipri. Be Jungtinių Amerikos Valstijų turėtume bėdų“, – sakė Marin Loui (Marin Lowy) instituto auditorijai.

Pagarba. Kai Novočerkaskų učebkių auklėtinių gizeliai vapa apie tai, kad jei ką, tai mus vokiečiai apgins, „civiliokė ir dar moteris“ (čia ironija, nesupraskite tiesiogiai) aiškiai įvardina – visų pirma, turime pasirengti gintis patys, o ne stovėti su ištiesta ranka prie sąjungininkų durų.

Popiežius, vakar kreipdamasis į pasauliečius, pabrėžė, kad migracijos į Europą „negalima sustabdyti“ ir paragino visas suinteresuotas šalis rasti visiems naudingą sprendimą, kuris užtikrintų žmogaus orumą ir bendrą gerovę.

Toks jo pasisakymas socialinėje erdvėje sulaukė ir vėl daug kritikos. Mes gi dar kartą primename mūsų skaitytojams – pontifikas ne korporacijos generalinis direktorius ir ne politikas. Sekdamas Šventojo rašto priesakais, jis rūpinasi visų žmonių gerove.

Taip, tas tiesa, kad teroristinės valstybės, režimai ir diktatoriai naudojasi migrantais kaip ginklu, bet popiežius kviečia atkreipti dėmesį į tai, kad pasaulis nusirito iki tokio lygio, kad maistą (badą), šilumą (jos trūkumą/perteklių), vandenį (jo trūkumą) naudoja kaip ginklus.

Deja, bet šiuo klausimu nieko paguodžiančio pasakyti negalime. Tokių ginklų naudojimas tik didės, žmonių kančių bus vis daugiau, jei žmonija neras sprendimo, kaip užbaigti vieną kartą ir visiems laikams bent jau didelio masto karus.

Migracija jau daugelį metų Europoje yra politinė „karšta bulvė“, o vyriausybės, siekdamos sustabdyti migrantų ir prieglobsčio prašytojų iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų antplūdį, imasi vis griežtesnės politikos.

Jungtinės Valstijos ir toliau yra pasirengusios susitikti su Rusija deryboms dėl branduolinės sutarties, nepaisant to, kad Maskva apkaltino Vašingtoną toksišku antirusišku elgesiu, dėl kurio anksčiau šią savaitę pasitraukė iš derybų, pranešė Valstybės departamentas.

Komunikacija aiški. Vis gi, mums regisi, kad prieš pradedant bent kokias kalbas, pradžioje rusų okupantai turėtų pasitraukti iš visų okupuotų teritorijų.

Visi tie Maskvos gąsdinimai ir mojavimai branduoline kuoka yra tik kriminalinio recidyvisto bandymas „imti ant stracho“.

JT Tarptautinės atominės energijos agentūros vadovas penktadienį pareiškė, kad susitarimas dėl Ukrainos Zaporožės atominės elektrinės apsaugos jau beveik pasiektas.

„Mes jau beveik pasiekėme tikslą. Patikėkite manimi… Dabar turime pasiūlymą, kuriuo paprasčiausiai siekiama sustabdyti kvailystę bombarduojant didžiausią Europos atominę elektrinę“, – konferencijoje Romoje sakė TATENA vadovas Rafaelis Grosi.

Žiūrime į šį šou labai atsargiai. Kalbama, kad driskiai paliks Zaporožės AE. Jei taip įvyks, tai tik todėl, kad planuojama dar daugiau atakų, nukreiptų prieš energetinę Ukrainos infrastruktūrą.

Visiško elektros tinklo atsijungimo atveju, AE kontrolė nebetenka prasmės. Iš kitos pusės, kas galėtų paneigti, kad pasitraukę teroristai nebus palikę ten bjaurių siurprizų?

„NATO turėtų paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai. Ukrainiečiai pademonstravo didelį jau gautų ginklų naudojimo efektyvumą, ir jei NATO ir jos sąjungininkai tęs jų tiekimą, ukrainiečiai iš tikrųjų gali laimėti šį karą prieš neorganizuotas Rusijos karines pajėgas, kurios naudoja senamadišką karinę įrangą.“

Taip Andersas, Fogas Rasmunsenas, buvęs NATO vadovas, kalbėjo duodamas interviu Aljazeerai.

Ir vėl tas rusiško kvapelio naratyvas – „iš tikrųjų gali laimėti“. O ne iš tikrųjų?

Operacinis lygmuo

Be pakitimų.

ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozefas Borelis lankėsi ES karinės pagalbos misijos Ukrainoje mokymo vietoje. Ž. Borelis padėkojo Lenkijai už tai, kad ji surengė pratybas savo teritorijoje, taip pat išreiškė susižavėjimą ir pasidžiaugė bendravimu su Ukrainos kariškiais.

„Sujaudino pokalbis su kariškiais ir žavėjausi jų drąsa ir ryžtu“, – rašė Borelis. „Žodžių ir aplodismentų nepakanka. Turime ir toliau teikti jiems priemones, kad jie galėtų tęsti kovą su Rusijos Federacija. To nenustosime daryti ir per Europos taikos fondą.“

Nepaisant raketų smūgių ir elektros energijos tiekimo sutrikimų, kurie Ukrainos sostinėje tapo įprastu reiškiniu, tikimasi, kad 190 000 likusių Kijevo moksleivių vis dar lankys pamokas internetu arba asmeniškai.

„Jei nėra šviesos, kartais sunku įžiūrėti, kai rašai“, – sakė 13-metė Julija, sėdinti pirmoje eilėje per anglų kalbos pamoką su maždaug dešimčia bendraklasių vakariniame miesto priemiestyje.

Vakaruose mes daug kalbame apie paramą Ukrainai ginklais, žvalgybine informacija, karinio planavimo patarimais. Bet pamirštame, kad kariaujanti šalis dar turi paprastų gyventojų, kuriems kažkaip reikia išgyventi, ir vaikų, kuriems būtina mokytis.

Vokietija rengiasi pristatyti Ukrainai dar septynias savaeiges šarvuotas oro gynybos sistemas „Gepard“, kurios papildys jau 30 turimų.

„Spiegel“ rašo, kad septyni „Gepard“, kurie iš pradžių buvo skirti metalo laužui, į Ukrainą turėtų atvykti 2023 m. pavasarį ir šiuo metu juos remontuoja Miunchene įsikūrusi ginklų gamintoja „Krauss-Maffei Wegmann“ (KMW).

Bulgarija planuoja perduoti Ukrainai šaulių ginklus ir šaudmenis kaip karinės pagalbos dalį.

Taktinis lygmuo

Laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose okupantai bando rusinti ukrainiečių vaikus. Kadangi dauguma ukrainiečių mokytojų atsisakė su jais bendradarbiauti, rusai atsivežė savo mokytojus. Pavyzdžiui, Melitopolyje, jau dirba mokytojai iš Dagestano.

Po vakarykščio apšaudymo, Chersono miestas vėl liko be elektros energijos tiekimo.

Mariupolyje ir toliau daugėja palaidojimų. Tai patvirtina „Maxar Technologies“ nuotraukos. Socialiniame tinkle „Twitter“ pasirodė nauja Mariupolio miesto kapinių nuotrauka. Iš jo aiškiai matyti, kad laidojimo plotas gerokai padidėjo.

Rusijos okupantai raketomis smogė civiliams taikiniams Dnepro ir Zaporožės miestuose bei gyvenvietėms Zaporožės ir Donecko srityse.

Per parą driskiai sudavė 13 oro smūgių į ukrainiečių karių pozicijas, keturis raketų smūgius į civilinius objektus Dnepro ir Zaporožės miestuose, Zarečnoje gyvenvietėje Zaporožės srityje ir Konstantinovkos mieste Donecko srityje.

Okupantai taip pat iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių apšaudė civilinę infrastruktūrą Chersone, Antonovkoje ir Ukrainos karių pozicijas palei kontakto liniją.

Ukrainos kariuomenė suintensyvino veiksmus Lugansko kryptimi. Vykdomos puolamosios operacijos Žytlovkos kryptimi į šiaurę nuo Kremenos, pasiekta Krasnopopovka. Ukrainiečių jungtinės pajėgos perėmė dalį greitkelio R-66 kontrolės.

Intensyviausi kovos veiksmai vyksta Donecko fronte, kur Rusijos artilerija beatodairiškai apšaudo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įtvirtinimus Marinkoje, Krasnogorovkoje ir Avdijevkoje.

Komentaras

Latvijos valstybės saugumo tarnyba (VDD) šiandien pradėjo tyrimą dėl televizijos kanalo „TV Dožd“ pasisakymų apie paramą Rusijos okupacinėms pajėgoms Ukrainoje, skelbiama VDD interneto svetainėje.

Ataskaitoje teigiama, kad gruodžio 1 d. televizijos kanalo „TV Dožd“ naujienų laidoje „Čia ir dabar“ buvo paskelbti teiginiai, kurie „kelia įtarimų, kad šis televizijos kanalas remia Rusijos okupacinę kariuomenę“.

Mes jau pavargome kartoti, bet dar kartą: nėra ne vienos tikros opozinės žiniasklaidos priemonės Rusijoje, o tos, kurios veikia už Rusijos ribų, didžiąja dalimi yra įtakojamos Kremliaus arba gauna iš ten nurodymus.

Būkite atsargūs ir itin kritiškai žiūrėkite į bet kokius „opozicijos“ žiniasklaidos priemonių pranešimus. GRU PSYOPS dirba sumaniai ir kryptingai: informacijos tikrinimas, šaltinių vertinimas, turinio pateikimo būdas gali būti užuominomis, kad jums bandoma praplauti smegenis.

Nuotrauka: Borelio apsilankymas Lenkijoje. Šaltinis:

RUSIJOS IR BALTARUSIJOS INVAZIJA. SITUACIJOS APŽVALGA 2022 12 03 / 11:00

Politinis strateginis lygmuo

Septynių šalių…

Posted by Aurimas Navys on Saturday, December 3, 2022

Dėkojame mūsų skaitytojams ir sekėjams bei rėmėjams. Tik Jūsų, mielieji, dėka, esame nepriklausomi ir galime sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Juridinius asmenis kviečiame sudaryti paramos sutartis (be jokių įsipareigojimų). Atskirai sakome ačiū: UAB „RCS LT“, Silvijai T., Sauliui G. ir Lietuvos aludarių gildijai. 2022 10 01 – 12 31 kasdienės apžvalgos yra projekto „Aštuonkojis“ dalis.

Projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 06 11:00
  2. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 16 10:30
  3. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00
  4. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 09 11:00
  5. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 10 12:00
  6. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 17 11:00
  7. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 24 11:00
  8. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 26 11:00
  9. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 02 11:00
  10. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 08 15:00
  11. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 15 12:00
  12. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 17 11:00
  13. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 19 15:30
  14. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 24 12:00
  15. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 30 14:00

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Global-Kapitalistas says:
    3 metai ago

    ”…(G7) ir Australija pranešė, kad susitarė dėl 60 JAV dolerių už barelį kainos viršutinės ribos rusiškai žaliavinei naftai. ” Labai džiugi naujiena. Nes , kai pavyko Europą atjungti nuo rusišku dujų – energijos kaina iškilo virš stogo. Nors degalų ir elektros kainų šuolio taip ir nesugebėjo paaiškinti, bet visi suprato, jog kalti driskiai. JAV ir Britų korporacijos lobsta. Jau antras mėnuo naftos kaina svyruoja apie 80 dolerių. Tai daugiametė vidutinė, o kuro kainos nekrenta. Europos gyventojus tai erzina. Buvo būtina skubiai rasti išeitį. Ir rado – išjungti Rusiją iš naftos rinkos. Tai neabejotinai pasaulio naftos kainas padvigubins. Degalų Europoje taip pat. JAV ir arabai jau šokinėja ant vienos kojos. Pasidžiaukim ir mes. Tik pagalvokite: koks bus orgazmas užsivesti automobilį, kai žinai už kiek įsipylei kurą.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      3 metai ago

      Kaip vienas apžvalgininkas tarstelėjo: “orgazmas tesis 6 val.”. Tai jis apie kremliaus gandosklaidos pasisakymus.

      Atsakyti
  2. Nuorodos says:
    3 metai ago

    • Nusivylęs Zelenskis: rusiškos naftos kainų „lubos“ – nerimtos
    – delfi.lt/news/daily/world/nusivyles-zelenskis-rusiskos-naftos-kainu-lubos-nerimtos.d?id=91932157
    • Įvertino lenkų iššūkį Vokietijai: turime skubėti, nes Rusija įpratusi gyventi pusbadžiu, o Europa – ne
    – delfi.lt/news/daily/lithuania/ivertino-lenku-issuki-vokietijai-turime-skubeti-nes-rusija-ipratusi-gyventi-pusbadziu-o-europa-ne.d?id=91855993
    • Mirtinas biologinio ginklo nuotėkis iš sovietų laboratorijos: šią istoriją net ir šiandien Kremlius neigia…
    – delfi.lt/plius/pasaulis/mirtinas-biologinio-ginklo-nuotekis-is-sovietu-laboratorijos-sia-istorija-net-ir-siandien-kremlius-neigia.d?id=91920651
    • A. Piontkovskis atskleidė esminį įvykį V. Putino bunkeryje po Rusijos atsitraukimo iš Chersono
    – alfa.lt/aktualijos/pasaulis/a-piontkovskis-atskleide-esmini-ivyki-v-putino-bunkeryje-po-rusijos-atsitraukimo-is-chersono/273963/
    • Radijas Svoboda pasakoja apie RU, Kaukaze ir kitur be žinios dingstančius vyrus bei suėmimus.

    Atsakyti
  3. Nuoroda says:
    3 metai ago

    „Есть люди, которым хуже, чем нам”.
    Волонтеры Литвы и Латвии об украинской беде. Писатель Георгий Ефремов и преподавательница Рижского университета Елена Левкина.
    – svoboda.org/a/est-lyudi-kotorym-huzhe-chem-nam-volontery-litvy-i-latvii-ob-ukrainskoy-bede/31999485.html

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Taupyklė
Lietuvoje

3 žingsniai, kaip išsikelti piniginius Naujųjų metų tikslus

2025 12 31
Būstas
Lietuvoje

Ką žada 2026-ieji NT rinkai?

2025 12 31
Eismo stebėsenos įrenginys
Lietuvoje

„Via Lietuva“ pristato naują įrenginį

2025 12 31
Šauktiniai
Lietuvoje

Norintiems atlikti karo tarnybą – prašymams pateikti liko kiek daugiau nei savaitė

2025 12 31
Fejerverkai
Gamta ir žmogus

Neringa primena apie fejerverkų naudojimo draudimą

2025 12 31
Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

Kokie pokyčiai pasitiks pensijų gavėjus?

2025 12 31
Telefonas
Gamta ir žmogus

Sukčių aktyvumas metų pabaigoje šoktelėjo beveik 4 kartus

2025 12 31
Klaipėdos uostas
Lietuvoje

Klaipėdos uostas pradėjo smėliu pildyti paplūdimius

2025 12 31

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kęstutis K.Urba apie K. K. Urba. Lietuvos ateities disputas
  • Budweiser apie „Axios“: V. Zelenskis pareiškė, kad yra pasirengęs pateikti taikos planą referendumui, jei būtų paskelbtos 60 dienų paliaubos
  • Tomas Jakutis apie S. Buškevičius. Kodėl Osamą buvo galima nudėti, o Putino – ne
  • Papa Borgia apie S. Buškevičius. Kodėl Osamą buvo galima nudėti, o Putino – ne

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 3 žingsniai, kaip išsikelti piniginius Naujųjų metų tikslus
  • Kada verta rinktis benzininį generatorių?
  • Kokius šviestuvus rinktis vonios kambariui?
  • Kur dažniausiai naudojami sraigtiniai kompresoriai?

Kiti Straipsniai

Būstas

Ką žada 2026-ieji NT rinkai?

2025 12 31
Lietuva pradės sistemingai vertinti kritinių žaliavų galimybes savo žemės gelmėse: patvirtintas 2026–2030 m. veiksmų planas

Lietuva pradės sistemingai vertinti kritinių žaliavų galimybes savo žemės gelmėse: patvirtintas 2026–2030 m. veiksmų planas

2025 12 31
Šventinis sveikinimas

Pristatomas Valstybinės kultūros paveldo komisijos 30-mečiui skirtas leidinys „Kai kalba įvykiai“

2025 12 31
Nacionalinė žemės tarnyba

Įsigalioja nauji žemės verčių žemėlapiai. Galima peržiūrėti jau dabar

2025 12 31
JK lietuvių bendruomenės Švietimo tarybos pirmininkė Virginija Stukaitė

Virginijai Stukaitei, lituanistinės mokyklos steigėjai ir vadovei įteikta Lituanistinio švietimo mokytojo premija

2025 12 31
Bin-Ladenas-Putinas

S. Buškevičius. Kodėl Osamą buvo galima nudėti, o Putino – ne

2025 12 31
Vynuogės

Ką valgo kitose pasaulio šalyse, kad ateinantys metai būtų sėkmingi?

2025 12 30
Nacionalinį dokumentų fondą papildė rašytojo Viktoro Katiliaus archyviniai dokumentai

Nacionalinį dokumentų fondą papildė rašytojo Viktoro Katiliaus archyviniai dokumentai

2025 12 30
Ispanų naikintuvas

Ispanija stiprina Lietuvos oro gynybą: dislokuotos antidroninės sistemos „Crow“

2025 12 30
Sustiprinta kurtinių tuokviečių apsauga

Sustiprinta kurtinių tuokviečių apsauga

2025 12 30

Skaitytojų nuomonės:

  • Kęstutis K.Urba apie K. K. Urba. Lietuvos ateities disputas
  • Budweiser apie „Axios“: V. Zelenskis pareiškė, kad yra pasirengęs pateikti taikos planą referendumui, jei būtų paskelbtos 60 dienų paliaubos
  • Tomas Jakutis apie S. Buškevičius. Kodėl Osamą buvo galima nudėti, o Putino – ne
  • Papa Borgia apie S. Buškevičius. Kodėl Osamą buvo galima nudėti, o Putino – ne
  • Papa Borgia apie S. Buškevičius. Kodėl Osamą buvo galima nudėti, o Putino – ne
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Per karščius vaistų automobilyje nepalikite

Ar mažinti karščiui visada būtini vaistai?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai