Netylant kalboms apie įtraukiojo ugdymo ir kitų naujoviškų ugdymo krypčių taikymą šalies mokyklose, šių atstovai teigia, kad naujoviškų mokymo būdų taikymui koją kiša žinių trūkumas, daliai mokytojų stinga ir sumanymų.
Tai parodė rugsėjo ir spalio mėnesiais vykdyta Lietuvos mokyklų direktorių ir mokytojų apklausa.
Didžiausia dalis Centrinės projektų valdymo agentūros užsakymu vykdytoje apklausoje dalyvavusių mokyklų direktorių ir mokytojų atsakė, kad STEAM (gamtos, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) ugdymas jų mokykloje netaikomas, nes mokytojams trūksta žinių apie šio ugdymo taikymą praktikoje – beveik 17 proc., dar 10 proc. nurodė bendrų žinių apie šį ugdymą trūkumą.
12 proc. apklausos dalyvių išreiškė nuomonę, kad kliūtimi tampa ir iniciatyvos iš mokytojų pusės stoka.
„Iš patirties galiu pasakyti, kad dar viena didelė problema, kai kalbama apie naujų ugdymo būdų, tokių kaip STEAM, taikymą mokyklose, yra laiko sąnaudos.
Daug laiko ir dėmesio mokytojai turi skirti pasiruošimui, tyrinėjimams, žinių ieškojimams“, – teigia STEAM mokyklų tinklui priklausančios Panevėžio „Minties“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jovita Ivanauskienė.
Iššūkių yra, bet jie suvaldomi
Daugiausiai ugdymo įstaigų, kurios ugdymo procese netaiko STEAM, yra Tauragėje – neigiamai atsakė 15 proc. apklaustųjų iš šio regiono, Telšiuose – 13 proc. ir Vilniuje – 12 proc.
Panevėžys, kur įsikūrusi „Minties gimnazija“, yra šalies miestų trejetuke kartu su Šiauliais ir Alytumi, kur STEAM mokytojai taiko daugiausiai – tiek įtraukdami šio ugdymo būdus pamokose, tiek lankydamiesi regioniniuose STEAM centruose.
Ivanauskienė pasakoja, kad gimnazijai niekada nekilo klausimų, ar verta taikyti STEAM, nes ir kuriant gimnazijos strategiją vienas iš uždavinių buvo ir yra STEAM krypties plėtojimas.
„Ir anksčiau buvome įsitraukę į darnaus vystymosi projektus, todėl pasirodė, kad STEAM veiklomis galime papildyti projektų įgyvendinimą.
Pirmenybiniu pasirinkome gamtamokslinį ugdymą, nes turėjome ir vis dar turime iniciatyvius gamtos mokslų mokytojus, kurie domisi naujovėmis, priima iššūkius, išbando ir aptaria su mokiniais“, – komentuoja ji.
Pasak gimnazijos STEAM darbo grupės vadovės, biologijos mokytojos žinovės Virginijos Juknienės, iš pradžių mokytojams tikrai buvo nemenkas iššūkis išsiaiškinti, kas yra STEAM, todėl ji sako nesistebinti ir apklausos rezultatais, kur mokytojai nurodo, kad trūksta žinių.
„Kai tik nusprendėme, kad STEAM‘o mums reikia, gamtos mokslų, matematikos mokytojai nuolat tobulino profesinius gebėjimus, dalyvavo patirtiniuose mokymuose, atliko integruotus tiriamuosius darbus, išbandė metodikas pamokose, dalinosi patirtimi kolegialiai.
Matematikos, technologijų mokytojai bendradarbiavo su miesto verslu, kūrė pamokų scenarijus ir juos įgyvendino.
Dalyvauta ne vienuose STEAM koordinatorių mokymuose, kuriuose Panevėžio mokytojai analizavo mokyklų sukurtus veiklų planus, ieškojo projektų ir ekskursijų įgyvendinimo galimybių“, – vardija V. Juknienė.
Padaugėjo biomedicinos studijas besirenkančių mokinių
Pasak J. Ivanauskienės, STEAM tikrai reikalauja iniciatyvos, laiko ir pastangų, tačiau pamačius teigiamus rezultatus visi sunkumai tampa lengviau įveikiami.
Ji įsitikinusi, kad šis ugdymas nėra ir turbūt negali būti baigtinis dalykas, nes keičiantis mokinių ir mokytojų gyvenimo patirtims atsiranda naujų iššūkių, kurie skatina ir vėl ieškoti, atrasti bei dalintis sėkmėmis.
„Mūsų mokiniai teigia, kad pamokos, kuriose sprendžiamos gyvenimiškos problemos, skatinamas kritinis mąstymas, yra įdomesnės.
Taip pat pastebime, kad padaugėjo mokinių, besirenkančių biomedicinos studijas.
Į veiklas STEAM dėka veiksmingiau įtraukiami ir mokymosi sunkumų turintys mokiniai, kurie gali rinktis jas pagal savo gebėjimus“, – kalba gimnazijos atstovė.
Ji vardija, kad gimnazijoje vyksta integruotos skirtingų mokomųjų dalykų pamokos, pavyzdžiui, anglų kalbos ir biologijos mokymasis susijungia pamokoje „Širdies inžinieriai“, chemijos, fizikos ir dailės – „Molekulių modeliavime“, fizinis ugdymas ir biologija – pamokose „Pulso dažnio priklausomybė nuo fizinio krūvio“.
„STEAM labai naudingas mokiniams atliekant įvairius projektinius darbus, kuomet jie gali nevaržyti savo fantazijos ir rinktis tokias temas, kokios įdomios jiems patiems.
„Mokyklos ekosistemos sumedėjusių augalų morfologinės savybės, jų reikšmė CO2 kiekiui aplinkoje“, „Muzika ir microbitai“, „GIS Žemėlapio pasakojimas“, „Metalų įvairovė uogose“ – tai tik keli iš mūsų gimnazistų įgyvendintų projektų pavyzdžių.
Turime STEAM laboratoriją, kurioje mokiniai atlieka tiriamuosius darbus, ruošia metinius projektus, kelia hipotezes, ieško atsakymų.
Be to, Panevėžio STEAM centras yra įsikūręs mūsų gimnazijos patalpose, todėl esame dažni pamokų šioje įstaigoje dalyviai“, – pasakoja J. Ivanauskienė.
2022 m. rugsėjo ir spalio mėn. vykusioje Lietuvos pradinių, pagrindinių mokyklų ir gimnazijų mokytojų, direktorių ir moksleivių tėvų apklausoje dalyvavo 1661 apklaustasis.
Apklausą Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu vykdė rinkos tyrimų bendrovė „Synopticom“ ir išmanios komunikacijos agentūra „Idea prima“.
Apie Centrinę projektų valdymo agentūrą:
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) administruoja 12 Europos Sąjungos, kitų šalių donorių bei valstybės investicijų programų, daugiau nei 1000 skirtingų projektų, kurių bendra vertė – 15,5 mlrd. eurų.
Agentūra taip pat teikia viešųjų investicijų valdymo metodinę pagalbą, joje įkurtas viešojo ir privataus sektorių partnerystės gebėjimų centras.
Be to, savo bei Lietuvos viešojo sektoriaus sukauptą programų ir projektų administravimo patirtį perduoda užsienio valstybių institucijoms vystydama tarptautinio bendradarbiavimo veiklą.
