Net 93 proc. Lietuvos mokytojų įsitikinę, kad naujais mokslo metais sprendimą dėl ugdymo įstaigose naudojamo skaitmeninio mokymosi turinio turi priimti mokyklos bendruomenė, rodo TAMO grupės atlikta apklausa.
Jos rezultatai atskleidžia, kad tik 3 proc. mokytojų sutiktų sprendimo teisę atiduoti ministerijai, dar tiek pat jų palaikytų savivaldybės poziciją.
Siekia efektyvaus darbo
Pasak TAMO grupės vadovo Edgaro Jasalinio, tris mėnesius trukusio nuotolinio ugdymo metu mokytojai įvertino įvairias skaitmenines priemones, daugiau nei pusė jų patys sprendė, kokią mokymo(si) platformą naudoti.
„Tuo metu mokytojai itin skubiai turėjo perdėlioti mokymosi programas ir jas pritaikyti virtualioms pamokoms. Didžioji dalis pedagogų patys galėjo pasirinkti, kokias mokymo platformas naudos, tik apie 12 proc. teigė, kad sprendimą priėmė savivaldybė“, – apklausos rezultatus pristato E. Jasalinis.
Atradę labiausiai pamokoms tinkančias mokymosi priemones, pedagogai siekia jas naudoti ir naujais mokslo metais. Kaip rodo tyrimo duomenys, skirstant mokyklas pasieksiančias papildomas lėšas skaitmeniniam turiniui, daugiau nei 71 proc. mokytojų norėtų patys pasirinkti priemones, kurios užtikrina jų darbo efektyvumą bei kokybišką mokymosi procesą. 58,6 proc. respondentų sutinka, kad priimant sprendimą dalyvautų ir mokyklos vadovybė.
„Mokyklos vadovybei siūlyčiau su mokytojais pasitarti, koks skaitmeninis turinys jiems ir jų mokiniams yra priimtinas, efektyvus mokymo(si) procese bei bendrai priimti sprendimą“, – apklausos komentaruose rašo viena pedagogė. Jai antrina ir kolegos sakydami, kad spręsti turi tie, kurie tiesiogiai dalyvauja mokymo procese.
Anot mokytojų, sprendimo teisę verta palikti pačioms mokykloms ir dėl mokomųjų dalykų išskirtinumų. „Kiekvienas mokomasis dalykas labai individualus ir mokinių gebėjimus dėl amžiaus ypatumų geriausiai žino mokytojas. Taip pat mokytojai domisi naujienomis ir žino arba numato, koks skaitmeninis turinys labiausiai tinka pačiam mokytojui ir jo mokiniams“, – įsitikinusi apklausos dalyvė.
Mato skaitmeninio turinio būtinybę
Anot E. Jasalinio, pavasarį paskelbus apie nuotolinio mokymosi pradžią, per kelias savaites prie TAMO dienyno ir elektroninės mokymosi aplinkos EMA prisijungė 60 tūkst. naujų vartotojų, iš kurių 5 tūkst. mokytojų. Jie itin greitai prisitaikė prie naujojo darbo modelio bei išnaudojo visus elektroninių sistemų teikiamus privalumus.
Tačiau apklausos rezultatai rodo, kad pedagogai skaitmeninio turinio naudą įžvelgia ne tik nuotolinio ugdymo metu. 56,6 proc. apklaustųjų mano, kad tai – šiuolaikiškas mokymosi metodas, atitinkantis šiandienos ugdymo reikalavimus.
„Tai modernus mokymosi būdas, papildantis ir suteikiantis galimybę siekti pažangios visuomenės ugdymo“, – mintimis dalijasi pedagogas.
Beveik pusė apklaustų mokytojų atsakė, kad skaitmeninis turinys palengvina jų darbą, 40,9 proc. teigia, kad taip mokoma(si) efektyviau. Kas trečias pedagogas mano, kad šios mokymosi priemonės labiau patinka jaunajai kartai: jos labiau įtraukia, paįvairina mokymosi procesą, motyvuoja mokytis.
Sugrįžimą į mokyklas vertina skirtingai
Sprendimą naujus mokslo metus pradėti mokyklose pedagogai taip pat vertina nevienodai. Kiek daugiau nei 67 proc. apklaustų mokytojų sprendimą palaiko, 7 proc. jų mieliau rinktųsi nuotolinį mokslą.
Vis tik dalis apklausoje dalyvavusių mokytojų būtų linkę ieškoti lankstesnių ugdymo sprendimų. Beveik kas penktas pedagogas palaiko mišrų mokymosi būdą, kai pradinių klasių moksleiviai mokosi mokyklose, vyresnieji – namuose.
Tyrimo duomenimis, 13,5 proc. apklaustųjų mano, kad kiekviena mokykla individualiai galėjo nuspręsti, kaip organizuos ugdymo procesą. Tik mažiau nei 1 proc. respondentų įžvelgė mokymo pamainomis privalumus.
Nerimą didina nežinomybė
Naujais mokslo metais didžioji dalis mokytojų jaučia stipresnį nerimą nei įprastai. 70,4 proc. jų neramina nežinomybė dėl mokymo organizavimo tvarkos ir keliami saugumo reikalavimai ugdymo įstaigoms.
„Naujais mokslo metais mūsų laukia nemažai permainų, darbo organizavimo pasikeitimų. Nerimauju, kaip pavyks suderinti pateiktas rekomendacijas su realybe“, – vardija apklausoje dalyvavusi pedagogė.
Kiek daugiau nei pusė mokytojų prisipažino nerimaujantys dėl savo sveikatos bei koronaviruso grėsmės. Tik apie 6 proc. respondentų tvirtino nejaučiantys jokio nerimo.
TAMO grupė Lietuvos mokytojų apklausą atliko rugpjūčio 28-31 d. Apklausoje dalyvavo beveik 600 pedagogų.
