Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos skaičiavimais, šalies gyventojų elektros poreikiams patenkinti pakaktų apie 3,5 gigavatų (GW) instaliuotosios galios vėjo projektų, kas reiškia, kad dabartinius pajėgumus reikėtų padidinti 4-5 kartus, tačiau šalies galimybės yra gerokai didesnės. Jungtinės Karalystės Sasekso universiteto ir Danijos Orhuso universiteto tyrėjai paskaičiavo, kad Lietuvoje instaliuotos vėjo energijos gamybos potencialas viršija vėjo energetikoje pirmaujančios Vokietijos galimybes bent 2-3 kartus.
Plėtoti vėjo energetiką palanki ne tik šalies geografinė padėtis, bet ir turimi laisvi, vėjo jėgainių parkams vystyti tinkami sausumos plotai, teigia specialistai.
Praėjusiais metais 668 megavatų (MW) vėjo elektrinių instaliuotąją galią šalyje pasiekusi Lietuva šiuo metu artėja prie 800 MW ribos. Tuo tarpu Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytas ambicingas tikslas iki 2030-ųjų pasiekti 7 GW instaliuotąją galią iš atsinaujinančių energijos išteklių.
„Praėjusiais metais vėjo pagaminta elektros energija Lietuvoje padengė 10 proc. šalies metinių elektros energijos poreikių. Palyginti su bendru ES vidurkiu, kuris siekė 14 proc., atotrūkis nėra toks didelis. Vis dėlto didinti vėjo energetikos pajėgumus reiškia ne tik tvaresnę ir pigesnę elektros energijos gamybą, bet ir energetinę nepriklausomybę“, – komentuoja Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) l. e. p. direktorius Edgaras Maladauskas.
Pasak jo, asociacijos narių skaičiavimais, šalyje pakaktų bent 50 vėjo elektrinių parkų, kurių bendra instaliuotoji galia sudarytų 3,5 GW – tai leistų padengti visos šalies elektros energijos poreikius net mažiau vėjuotą dieną.
Vėjo energetikai palanki geografinė padėtis
Lietuvos vėjo parkų instaliuotoji galia turi potencialo augti gerokai didesniais tempais, nes šiuo metu nėra išnaudojamos visos galimybės, įsitikinę vėjo energetikos ekspertai. Pasak atsinaujinančios energetikos projektų projektavimo studijos „Archstudija“ vadovo Dainiaus Jurėno, Lietuvos geografija yra itin palanki plėtoti vėjo energetiką.
„Lietuva geografiškai yra patraukliausia Europoje pagal vėjo energetikos potencialą. Nepaisant to, šiandien nuo Vokietijos atsiliekame 20 kartų pagal vėjo elektrinių tankį. Kadangi šiuo metu vėjo elektrinės yra pakankamai aukštos, nelabai yra skirtumo, kur tas jėgaines statyti – Rytų ar Vakarų Lietuvoje“, – sako jis.
Tai patvirtina ir prieš kelerius metus Jungtinės Karalystės Sasekso universiteto ir Danijos Orhuso universiteto tyrėjų paskelbta išvada, kad Rytų Europos šalys turi didžiausią papildomos sausumos vėjo energijos gamybos potencialą Europoje. Tyrėjų skaičiavimais, Lietuvoje ir kaimyninėje Latvijoje instaliuotos galios potencialas siekia 1,9–4,5 MW kvadratiniame kilometre, kai tuo tarpu gerokai vėjo energetikoje pirmaujančioje Vokietijoje ir Lenkijoje jis sudaro 1,2–1,9 MW/kv. km.
„Global Wind Atlas“ duomenimis, meteorologinės sąlygos šalyje taip pat palankios vėjo energetikos plėtrai: pagal vėjuotumą Lietuva su Belgija dalinasi 7-8 vietomis tarp 27 Europos Sąjungos šalių.
D. Jurėno teigimu, sausumoje Lietuva turi 10 kartų daugiau vietos vėjo jėgainių parkams, nei vystytojai gali jų panaudoti. Todėl, kol šalyje dar yra tinkamų žemės plotų vėjo energetikai vystyti, ambicijos vystyti jūrinių vėjo elektrinių parkus yra vertinamos atsargiai.
Būtina didinti tinklo pralaidumą
Nors teoriškai potencialo Lietuvoje plėtoti vėjo energetiką yra daug, plėtrą riboja galimybė prisijungti prie elektros tinklų.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenimis, šalies elektros perdavimo tinklo galimybių riba šiuo metu siekia 3,6 GW. Didžioji dalis pajėgumų (2,2 GW) jau yra rezervuoti sausumos vėjo parkų vystytojų, Jūrinėms vėjo elektrinėms atseikėta dar 1,4 GW.
„Norint plėsti vėjo energetiką Lietuvoje, būtina investuoti į elektros tinklus, didinti jų pralaidumą. Daugumos perdavimo linijų galingumai jau yra rezervuoti vystomiems projektams, tad daugiausia iššūkių kyla naujų projektų vystytojams, planuojantiems tolesnę atsinaujinančios energetikos plėtrą“, – sako Energetikos projektavimo instituto vadovas Martynas Petravičius.
Pasak jo, didinti tinklų pralaidumą turėtų būti suinteresuota ir pati Lietuva, tam būtų galima pasitelkti ir privataus kapitalo lėšas: „Gerai išvysčius vėjo energetiką, atvertume galimybę elektros energijos eksportui.“
Pašnekovui pritaria ir D. Jurėnas – Lietuva galėtų tapti antru Kuveitu, jei tam būtų išsikeltas valstybės strateginis tikslas.
„Reikėtų nuspręsti, ar norime būti turtinga, gamtos neteršianti šalis, eksportuojanti žalią energiją į Europą, ar liekame dujų vartotojais ir brangiausios elektros energijos gamintojais. Turime visas technines galimybes, tereikia užkardyti biurokratizmą, dėl kurio vėjo elektrinių parkų vystymas geriausiu atveju užtrunka nuo 3 iki 6 metų“, – pabrėžia D. Jurėnas.
Pasak LVEA vadovo E. Maladausko, paskutinio laikotarpio tinklo rezervacijų ir išduotų leidimų plėtrai bumas rodo, kad problema ne leidimuose, o tinklo galimybėse priimti tokį didelį kiekį papildomai planuojamos generacijos. Turėtų būti fokusuojamasi į lankstumo priemonių diegimą ir energijos eksporto galimybių plėtojimą ilguoju laikotarpiu.
„Elektros energijos poreikis auga ne tik Lietuvoje, todėl didindami vėjo generaciją galėtume patenkinti ir savo augančio vartojimo poreikius, ir pasiūlyti elektros energijos kitoms šalims. Tai yra kol kas neišnaudotos galimybės, kurias turėtume įtraukti į artimiausių metų planus, neapsiribojant vien vidaus rinka. Be to, verslas vysto atsinaujinančią energetiką visiškai be valstybės paramos, o šie verslo išvystyti projektai reikšmingai prisideda prie Lietuvos regionų gyventojų pajamų didinimo, valstybės mokesčių surinkimo didinimo ir mažesnės valstybės skolos. Tai yra itin aktualu, dabar diskutuojamo deficitinio valstybės biudžeto (~-4% planuojamas deficitas) kontekste“, – teigia E. Maladauskas.
Remiantis dar iki Rusijos sukelto karo Ukrainoje paskelbtomis Europos vėjo energetikos industriją vienijančios organizacijos „WindEurope“ prognozėmis, Europoje per 2022-2026 m. vėjo jėgainių instaliuotoji galia turėtų pasiekti 116 GW – po 23,1 GW kasmet. Tačiau norint iki 2030-ųjų pasiekti 40 proc. atsinaujinančios energetikos tikslų, Europos Sąjungai (ES) reikėtų kasmet įdiegti po 32 GW naujų vėjo pajėgumų. Kovo pradžioje šias ambicijas padidino Europos Komisijos paskelbtas „REPower EU“ planas, kilstelėjęs jau numatytą 40 proc. tikslų įgyvendinimo kartelę iki 45 proc.
