Ruošiamasi skolininkų skaičiaus augimui

Sparčiai įsibėgėjus infliacijai pirmoje metų pusėje finansinės įstaigos stebi augantį klientų įsiskolinimą. Per trumpą laiką išaugusi „Euribor“ palūkanų norma drauge su išaugusiomis energijos išteklių kainomis gali reikšti dar vieną finansinių iššūkių bangą, sako skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ direktorė Rasa Butkuvienė.

„Bendras kainų šuolis pirmojoje metų pusėje pastebimai augino gyventojų skolas. Štai, pavyzdžiui, antrąjį šių metų ketvirtį, Lietuvos banko duomenimis, daugiau kaip 90 dienų pradelstų vartojimo kredito gavėjų įsiskolinimų suma buvo beveik 20 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Išaugusios energijos išteklių kainos ir padidėjusi „Euribor“ palūkanų norma paskolų turintiems gyventojams žada įtemptą žiemą ir, tikėtina, augantį skolininkų skaičių bei didėjančias skolas“, – kalba R. Butkuvienė.

Tiesa, pasak jos, labiau tikėtinas naujų vėluojančių atsiskaityti, tačiau ne nemokių gyventojų skaičiaus augimas. Tuo metu jau turintys įsiskolinimų, dėl kurių su jais yra susisiekusios skolų valdymo bendrovės, tikėtina, dar šiek augins savo skolos dydį.

Kas pajus didesnę įtampą

Nuo 0 iki 2 proc. pakilęs 6 mėn. „Euribor“, priklausomai nuo turimos paskolos dydžio, gali lemti keliomis dešimtimis ar daugiau išaugusias mėnesio paskolos įmokas. Pavyzdžiui, 100 tūkst. eurų siekiančios būsto paskolos, kurią anuiteto būdu numatyta išsimokėti per 30 metų, mėnesio įmoka tokiu atveju padidėja maždaug 100 eurų.

„Žvelgiant iš vidutinį atlyginimą uždirbančio asmens perspektyvos, 100 eurų padidėjusi būsto kredito įmoka reiškia apie 10 proc. išaugusias būtinąsias išlaidas. Nors tai nėra drastiškas pokytis, ypač turint mintyje, kad suteikdamas paskolą bankas modeliuoja situacijas, kiek pajėgus mokėti kredito įmokas būtų asmuo, jei palūkanos padidėtų, neplanuojantiems finansų ir toks pokytis gali sukelti sunkumų. Ypač reikšmingai išaugus ir sąskaitoms už energijos išteklius“, – pažymi R. Butkuvienė.

Dar sudėtingiau, pasak „Easy Debt Service“ direktorės, gali būti tiems, kurių finansinė situacija per pastaruosius keletą metų pakito, ir jų pajamos šiuo metu yra mažesnės nei tuomet, kai buvo paimta paskola su nulinėmis „Euribor“ palūkanų normomis.

Keturi optimizmo šaltiniai

„Gera žinia ta, kad šalyje išlieka aukštas darbo lygis ir spartus atlyginimų augimas. Statistikos departamento duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, atlyginimai augo beveik 14 proc. Daliai gyventojų tai turėtų padėti amortizuoti išaugusias sąnaudas“, – kalba R. Butkuvienė.

Optimistiškai, pasak jos, nuteikia ir tai, kad, kaip rodo Lietuvos banko duomenys, pastaruosius keletą mėnesių gyventojų indėliai šalies bankuose didėjo nepaisant išaugusių kainų.

Galiausiai, kaip pažymi R. Butkuvienė, stabilumo suteiks ir gyventojų atsargumas bei pastangos priimti geriau pamatuotus finansinius sprendimus dėl tokių brangių pirkinių kaip nekilnojamasis turtas. Registrų centro duomenimis, per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje įregistruota 18 proc. mažiau nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Vienintelis „vaistas“ – finansų planavimas

„Kaip jau minėta, iššūkių dėl padidėjusių palūkanų normų gali kilti ir tiems asmenims, kurių pajamos yra visiškai pakankamos padengti išaugusias paskolų įmokas. Esame pripratę prie nusistovėjusių savo išlaidų ir savo įprasto gyvenimo būdo, o kai išlaidos staiga padidėja dėl išaugusių kainų, gali būti sunku prisitaikyti prie naujos realybės ir taip rizikuojame įsiskolinti“, – atkreipia dėmesį R. Butkuvienė.

Prie pakitusių išlaidų prisitaikyti, pasak R. Butkuvienės, geriausiai padės kruopštus finansų planavimas. Pastebėjus, kad laikydamiesi įprasto gyvenimo būdo mėnesio gale staiga ėmėme stigti pinigų arba taip gali nutikti atėjus pirmosioms sąskaitoms už šildymą ir išaugus paskolos įmokoms, turėtume peržiūrėti savo išlaidas bei susidaryti biudžetą.

Turėtume įvertinti, kurios mūsų išlaidos yra būtinos mūsų pragyvenimui, o kur pinigus leidžiame išskirtinai savo malonumui. Tam, kad užsitikrintume finansinį saugumą, bent šiek tiek pataupyti turėtume savo nebūtinųjų išlaidų sąskaita.

„Tuo metu brangioms prenumeratoms ar papildomų išlaidų reikalaujantiems laisvalaikio leidimo būdams ir hobiams bent sudėtingiausiu laikotarpiu galime paieškoti pigesnių ar nemokamų alternatyvų. Sąskaitas už šildymą ir pakitusias paskolų įmokas geriau pasitikti turint daugiau santaupų bei su didesne ramybe nei su nerimu, nors ir po smagaus vakarėlio“, – komentuoja R. Butkuvienė.