Lietuvoje kasmet sudaroma vis daugiau vedybų sutarčių, apsaugančių nuo ilgų ir labai brangių skyrybų. Ir, panašu, ne be reikalo – statistika rodo, kad beveik pusė šalyje sudaromų santuokų išyra. Viena pagrindinių skyrybų priežasčių yra pinigai, o apie juos, kaip bebūtų keista, poros atvirai nesikalba nei iki santuokos, nei po jos.
Registrų centro duomenimis, pernai įregistruota 15,2 tūkst. santuokų – 2 proc. daugiau nei 2020 m., ir 7,2 tūkst. ištuokų – 21 proc. daugiau nei 2020 metais.
Kiekvienas žmogus užauga turėdamas labai skirtingą požiūrį į pinigus, kurį įprastai įdiegia tėvai. Vieni auga matydami, kaip jų tėvai taupo, racionaliai planuoja išlaidas. Kiti – priešingai, šeimose anksti susiduria su skolų klausimais. O treti – dar vaikystėje įpranta akimirksniu gauti viską, ko tik užsimano, ir pinigus laiko savaime suprantamu dalyku.
Vėliau gyvenime skirtingų žmonių likimai persipina, kai kurie jų susituokia. Tačiau skirtingos patirtys ir požiūriai į pinigus dažnai tampa ginčų ir pykčio priežastimi.
Kita problemų kelianti aplinkybė ta, kad sutuoktiniai neretai uždirba skirtingai. O kai keliskart besiskiriančios pajamos susimaišo su skirtingais požiūriais į asmeninių finansų valdymą – lauk bėdos.
Teisė, o ne pareiga
Būtent problemų skaičių ženkliai sumažinti gali vedybų sutartis. Nors gali atrodyti, kad tai nepasitikėjimo ženklas, žudantis romantiką, būsimoms šeimoms, visgi, patariama dėl piniginių reikalų sutarti iš anksto.
„Vedybų sutartis yra teisė, o ne pareiga. Jei sutuoktiniai jos neturi, jų turtui taikomas standartinis teisinis režimas: viskas, kas užgyventa po vedybų, yra bendras turtas – bendroji jungtinė nuosavybė. Prireikus, visa tai dalinama lygiomis dalimis, nebent vienam iš sutuoktinių pavyksta įrodyti, kad jo dalis yra didesnė dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui asmeninių lėšų investavimo“, – teigia šeimos teisės specialistė Renata Cibulskienė, advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė, advokatė.
Kitaip sakant, ir be vedybų sutarties teisme įrodyti, pavyzdžiui, kad namą po vedybų pirko žmona už savo asmenines lėšas, yra įmanoma. Bet toks įrodinėjimas gali būti ilgas ir dar labiau apkartinti ir taip jau nemalonų procesą.
Bendras turtas
Lietuvos įstatymai numato, kad bendroji jungtinė nuosavybė yra ne tik turtas, įsigytas po vedybų. Bet ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinių asmenine nuosavybe esančio turto. Pvz., jei vyras dar iki vedybų įsigijo butą, kurį po santuokos sudarymo ėmė nuomoti, iš šios veiklos gautos pajamos priklauso abiem.
Bendromis laikomos ir pajamos, gautos iš sutuoktinių bendro ar asmeninio verslo, išskyrus lėšas būtinas jo ar jos profesinei veiklai. Taip pat verslo vertės padidėjimas (pvz., akcijų brangimas). Bendri ir atlyginimai, honorarai, dividendai, pensijos, pašalpos bei kitos pajamos.
Nesudarius vedybų sutarties, atskiru turtu laikoma tai, ką sutuoktiniai įgijo iki vedybų. Ir keli kiti dalykai: po santuokos sudarymo dovanotas ir pavelėtas turtas, asmeninio naudojimo daiktai, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentai ir muzikos kūriniai ar knygos.
Įdomu tai, kad intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės visada išlieka kūrėjo ar išradėjo rankose. Bet pajamos, gaunamos už patento naudojimą, knygos pardavimą ar dainos paleidimą radijuje – jau bendros.
Asmeninėmis laikomos ir lėšos bei daiktai reikalingi vieno iš sutuoktinų asmeniniam verslui. Lėšos, gautos kaip žalos atlyginimas ir sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas. Tiesa, faktas, kad lėšos išties yra asmeninės esą sunkiausiai įrodomas. Todėl geriausia susitarti iš anksto.
„Aišku, susitarti bet kaip veikiausiai nepavys, nes įstatymai numato kelis specifinius variantus, bet lankstumo yra: galima sutarti dėl visiškai atskiro turto režimo, visiškai bendro, dalinės bendros nuosavybės, kai turtas gali būti įgyjamas nelygiomis dalimis arba dėl mišraus režimo. Pastarasis bene lanksčiausias, nes leidžia susitarti dėl atskirų objektų ir pajamų šaltinių nuosavybės bei taikyti visų minėtų režimų mišinį“, – aiškina R. Cibulskienė.
Pavyzdžiui, galima numatyti, kad verslas, dividendai ir akcijų vertės padidėjimas liks steigėjo rankose. Bet atlyginimas, jei vienas ar abu sutuoktiniai dirba vieno iš jų įkurtoje įmonėje, bus bendras. Arba atvirkščiai.
„Svarbus apribojimas – sutartis negali pažeisti lygiateisiškumo principo ir būti itin nepalanki vienam iš sutuoktinių“, – priduria teisininkė.
Skyrybos dėl skolų
Vedybų sutartis gali būti naudinga ne tik skyrybų atveju. Ji gali apsaugoti šeimos turtą tais atvejais, kai reikia padengti vieno iš sutuoktinių įsiskolinimus arba išgyventi verslo bankrotą. Nepasirašius vedybų sutarties, pinigai išieškomi iš abiejų sutuoktinių bendros nuosavybės.
Kita vertus, kaip užsimena COBALT šeimos teisės ekspertė, būna bandymų piktnaudžiauti vedybų sutartimis. Nors jos negali būti sudaromos, siekiant išvengti skolų mokėjimo, gudrauti bandančių yra. Ir daliai skolininkų tokia rokiruotė, visgi, pavyksta.
Pasak R. Cibulskienės, skyrybų metu skolų turintis sutuoktinis neretai lieka tik su skolų kupra, o žmona ar vyras, tuoj tapsiantis buvusiu, pasiima beveik viską. Tačiau reikia nepamiršti, kad kreditoriai gali ginčyti tokias sutartis, pažeidžiančias jų interesus ir sutuoktinių lygiateisiškumo principą. Ir, reikia pažymėti, tokia teise jie aktyviai naudojasi.
„Vedybų sutartys iš esmės sudaromos tik dėl turtinių dalykų. Tačiau šeimoje jie dažnai persipina su asmeniniais. Tad lieka neaišku, ką tiksliai galima sutartyje nustatyti. Labai diskutuotinas klausimas yra vaikų išlaikymas skyrybų atveju. To nustatyti vedybų sutartyje teoriškai negalima, nes sąlygos ir poreikiai santuokos metu nuolat keičiasi. Ginčų dėl to būna nemažai“, – sako COBALT specialistė.
Beje, vedybų sutartyje teoriškai galima numatyti, kad neištikimybės atveju visas turtas lieka kitam sutuoktiniui. Tačiau kadangi neištikimybės sąvoka yra suprantama skirtingai, sankcijas neištikimam sutuoktiniui reikėtų sieti su santuokos nutraukimu dėl sutuoktinio kaltės, o tai pakankamai sunkiai įrodoma aplinkybė.
Kam verta sudaryti sutartis?
Marius Stračkaitis, Klaipėdos 1-ojo notarų biuro notaras ir Lietuvos notarų rūmų prezidentas patvirtina, kad kasmet Lietuvoje sudaroma vis daugiau vedybų sutarčių.
„Dažnai manoma, kad jos reikalingos tik skyrybas planuojantiems, ar didelį turtą valdantiems žmonėms. Bet taip nėra“, – sako notaras.
Anot jo, neskaitant pagrindinės priežasties – noro išvengti ilgų ir brangių skyrybų – yra dar kelios priežastys, dėl kurių verta apsvarstyti vadybų sutarties sudarymą.
„Pirmiausia, tai iki santuokos atsiradę įsipareigojimai – žmonės tuokdamiesi jau paprastai turi paskolų ir turto (pavyzdžiui, būsto paskolą). Įprastu atveju iki santuokos įgytas būstas bus laikomas asmenine nuosavybe, o paskola bus mokama iš bendrų sutuoktinių lėšų“, – pavyzdį pateikia specialistas.
Apie sutartis turėtų pagalvoti ir tie, kurie sudaro jau ne pirmą santuoką ir turi su ankstesne santuoka susijusių įsipareigojimų. Pvz., turi mokėti išlaikymą vaikams. Nesant sutarties tokių įsipareigojimų išieškojimas gali būti vykdomas iš bendrų lėšų.
Kita priežastis – vieno iš sutuoktinių vykdomas verslas, ypač jei pasirinkta neribotos asmeninės atsakomybės verslo forma, kaip antai individuali įmonė. Jei verslas nepasisektų, vedybų sutartis apsaugotų šeimos turtą.
Trečia priežastis – sutuoktinai turi turtinių interesų daugiau nei vienoje valstybėje. Siekiant išvengti nesusipratimų ir ginčų, galinčių kilti dėl skirtingose šalyse taikomų skirtingų įstatymų. Pvz., JK bendras sutuoktinių turto režimas netaikomas.
„Be to, vedybų sutartį rekomenduojama sudaryti ir tuo atveju, jei santuokos metu planuojama įsigyti žemės sklypą, o vienas iš sutuoktinių nėra Lietuvos pilietis, ir negali įsigyti žemės“, – priduria M. Stračkaitis.
Vedybų sutartis – kaip savigynai laikomas ginklas. Geriau, kad jo niekada neprireiktų. Bet jei ta akimirka visgi ateitų, geriau jį turėti.
