Pirmadienis, 11 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

VDU profesorius E. Aleksandravičius. Humanitariniai mokslai – vieni iš svarbių technologijos, gamtos ir kitų mokslų variklių

www.alkas.lt
2022-06-02 12:00:13
6
Humanitariniai mokslai – vieni iš svarbių technologijos, gamtos ir kitų mokslų variklių | VDU nuotr.

Humanitariniai mokslai – vieni iš svarbių technologijos, gamtos ir kitų mokslų variklių | VDU nuotr.

„Tai yra jau įrodytas faktas – ir arkliui aišku, kad be humanitarinių mokslų negali ruošti jokių tiksliųjų mokslų profesionalų.

Paklauskite kompiuterių genijaus Algirdo Avižienio – jis jums ilgai kalbės, kad kitaip nebegalima. Siauras specializavimas ir viltys, kad skaičiukai ir formulės išgelbės pasaulį, šiais laikais jau yra labai smarkiai pasenusios.

Humanistika yra vienas iš svarbių technologijos, gamtos ir kitų mokslų variklių“, – tikina istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto direktorius, profesorius Egidijus Aleksandravičius.

Pasak istoriko, užsienio šalyse humanitariniai mokslai ištisus dešimtmečius yra vertinami kaip itin svarbūs.

Pavyzdžiui, viena žinomiausių, aukščiausio lygio technologinių institucijų, Masačusetso technologijos institutas (JAV), jau daug metų savo programų turinyje įtraukia ir humanitarinių mokslų dalykus kaip privalomus.

Didžiosios technologijų įmonės ir organizacijos, tokios kaip „Google“ ar NASA, taip pat turi ilgametį paprotį nuolat samdyti ir humanitarus, neapsiribodamos vien technologijų žinovais.

„Inžinerija be meninės vaizduotės, be jausminio proto savybių, be žmogaus pilnatvės taip pat yra labai ribota.

Kaip gali inžinierius ar chemikas pasiekti savo gyvenimo kūrybinę pilnatvę, jeigu jis nėra per humanistiką išsipildęs, pasiekęs tam tikros brandos, jautros?

Aukštesnės kultūros kraštuose, Vakarų demokratijų ir visuomenių atstovams tai yra savaime aiškūs dalykai“, – teigia prof. E. Aleksandravičius.

Posovietinėse šalyse – žemas empatijos lygis

Lietuvoje žmonėms humanitarinių mokslų svarbą suvokti dažnai yra sunkiau – tikėtina, kad viena iš to priežasčių gali būti sovietinio švietimo paveldėjimas.

Sovietinėje santvarkoje žmogus buvo ruošiamas visą gyvenimą dirbti tą patį darbą, o gilesni klausimai, kuriuos paliečia humanitarai, buvo paliekami nuošalėje, apsiribojant keliais indoktrinacijos kursais.

„Tu turi gaminti raketas ir garvežius, tu turi pūškuoti prie savo konvejerio visą gyvenimą, o gyvenimo prasmės versmės – jau nebe tavo reikalas“, – valdžia tau pasakys.

Perėjus tokias indoktrinacijos ir švietimo nesąmones, viskas baigėsi begaliniu mūsų žiaurumu, cinizmu.

Tai paaiškina, kodėl posovietinės šalys, įskaitant Lietuvą, pasižymi tokiu žemu empatijos lygiu, mūsų žmonės pasižymi tokia didele nejautra“, – pastebi profesorius, papildydamas, jog toks ir buvo sovietinis tikslas – ankstyva specializacija, kuri pavertė žmogų atliekančiu tik vieną veiksmą, nutolino nuo esminių valstybės ir visuomenės gyvenimo, būties klausimų.

„Humanistika yra nereikalinga: žmonės per daug abejoti viskuo pradės, žmonės per daug laisvi gali pasidaryti, pradės ieškoti prasmės, o ne paklusnumo, pradės didžiojo verslo klausinėti, kodėl yra taip, o ne kitaip.

Mes Lietuvoje su savo karjerų, sąskaitų, gero materialinio gyvenimo sapnais esame taip nutolę nuo moralinės jautros – nuo to, kas yra dora/nedora, kaip siekti savojo tikslo, kokia gyvenimo prasmė, lipant per visų galvas ir visiškai jokių moralinių varžtų nevaržomoje konkurencijoje“, – samprotauja prof. E. Aleksandravičius.

Žmogiškumas svarbus visais laikais – ne tik vykstant karui

Anot jo, moralinė kultūra yra sritis, kuri yra jautriausia kalbant apie humanistiką. Šią sritį pastaruoju metu prisimename dažniau, šalia vykstant karui, Rusijai Ukrainoje netiksliomis raketomis ne tik naikinant karinius taikinius, bet ir žudant nekaltus žmones.

Tačiau žmogiškumas, dora, rūpestis kenčiančiais yra svarbūs visais laikais – ir tą suprasti padeda būtent humanistika, humanitariniai mokslai.

„Kur lieka viltis, kad kas nors nedarytina vien dėl to, kad požiūris to neleidžia? Pas mus nedarytina, kai pinigų pritrūksta ir nebeleidžia resursai.

Kada koks nors galios žymūnas pasakys: „Taip, priemonės yra, bet tai nedora, taip daryti negalima“? Kažkas pasakys, kad kaip tik čia humanitariniai mokslai visai nenaudingi, nes jie sustabdo žmogų nuo ryžtingumo ir verčia jį gilintis į moralines temas, o tada mašina nebe taip greitai rieda, traukinys ne taip greitai ritasi.

Karo akivaizdoje tokius jausmus gali tik per humanistiką apčiuopti“, – pabrėžia VDU Lietuvių išeivijos instituto direktorius.

Egidijus Aleksandravičius | J. Petronio nuotr.

Priešprieša tarp humanitarų ir kitų mokslų – neteisinga

Kita vertus, pasak mokslininko, svarbu nekalbėti apie humanitarus vien kaip apie atskiros mokslo srities atstovus, galimai supriešinant juos su technologijų ar kitų mokslų žinovais.

Humanitariniai mokslai neretai gali puikiai papildyti technologines žinias, ir atvirkščiai – tą patvirtina iškilių asmenybių pavyzdžiai, tokie kaip VDU Garbės daktaras, profesorius Kazys Almenas, kuris buvo ne tik branduolinės fizikos ir inžinerijos profesorius, bet ir parašė net 25 romanus, arba branduolinės fizikos atstovas ir disidentas, Nobelio premijos laimėtojas Andrejus Sacharovas.

„Kazį Almeną visada prisimenu ir kaip patį turiningiausią gyvenimą gyvenusį žmogų, ir kaip mokslo ir žmogiškosios dvasios nešiotoją, kaip tą pramuštgalvį „Beatnik Charlie“, kuriam nežinia koks pasaulio kampas būtų buvęs neprieinamas.

Tuo pačiu – ir kaip žmogų, kuris galėjo visą savo sąmoningą gyvenimą kartoti: kada gi pagaliau suprasime, kad baisiausia, kas mūsų laukia, tai yra ne kokia nors technologinė problema, tai – nuobodulys ir mūsų gyvenimo beprasmybės grėsmė“, – iškiliojo rašytojo, fiziko ir inžinieriaus žodžius prisiminė istorikas.

„Priešprieša yra neteisingas dalykas. Mes šiandien galime kalbėti apie didžiuosius pavyzdžius, kur ir humanistika, ir kūrybinė jautra, ir gebėjimas dirbti moksluose, technologijose yra telpantys viename žmoguje.

Tai mano akyse čia yra idealas“, – primena prof. E. Aleksandravičius, atkreipęs dėmesį, jog trečiasis JAV prezidentas, Konstitucijos autorius Tomas Džefersonas (Thom Jefferson|) buvo ir trijų atvirų židinių sistemų kūrėjas, o lietuvių grožinės literatūros pradininku laikomas Kristijonas Donelaitis – ir muzikos instrumentų dirbėjas.

„Kai pasisukdavo kalbos apie ugdymą ir kur studijuoti, aš pažįstamiems ir giminaičiams visada kartodavau: „Naudingiausi pasirodo tie dalykai, kurie jums buitiškai mąstant atrodo visiškai nenaudingi: tokie kaip muzikavimas, filosofijos teksto skaitymas, poezijos eilutės supratimas, Šventojo Rašto aiškinimasis.

Jis gali turėti didelę praktinę naudą.

Esu skaitęs paskaitą tokiu pavadinimu – „Apie begalinę nenaudingų dalykų naudą“. Tai čia humanistika!“, – apibendrina prof. E. Aleksandravičius.

Apie VDU Humanitarinių mokslų fakultetą

VDU Humanitarinių mokslų fakultetas atkurtajame Vytauto Didžiojo universitete tęsia dar prieš šimtmetį pradėtus papročius, siekiančias ugdyti skirtingas kultūras, kalbas ir lietuviškumą.

Tarpukario metais VDU dirbo ir kosmopolitišką, bet tuo pat metu tautišką visuomenę kūrė iškiliausi Lietuvos ir pasaulio šviesuoliai, tokie kaip Vosylius Sezemanas, Mykolas Biržiška, Juozas Tumas-Vaižgantas, Balys Sruoga ir kiti.

Humanistines, humanitarines vertybes universitetas puoselėja iki šiol – jas 1989 m. pabrėžė ir atkurtojo VDU rektorius prof. Algirdas Avižienis: „Vytauto Didžiojo universiteto viduje siekiame kolegiškumo, tolerancijos skirtingoms pažiūroms, gilaus dėmesio mūsų tautos dvasios turtams ir nuoširdžių pastangų ugdyti protiškai ir etiškai subrendusį jauną žmogų.“

Fakultetas siūlo studijas, kurias baigusieji įgyja teorinių ir praktinių žinių, pritaikomų įvairiose profesinėse srityse, leidžiančių tapti įvairių mokslų žinovais, atrasti humanistinę bei humanitarinę kultūrą ir ja paremtas vertybes.

Studentai čia gali pažinti, tirti bei skleisti Lietuvos kultūros savitumą tarpkultūriame kontekste, ugdyti pilietinę, tautinę ir europietišką savimonę, suvokti šiuolaikinio pasaulio iššūkius ir išmokti juos įveikti, studijuoti įvairių regionų kalbas ir kultūras, dalyvauti mainų programose, keliauti ir įgyti tarpkultūrinės patirties, ugdyti kūrybiškumą, savarankiškumą ir kritinį mąstymą remiantis akademinės laisvės požiūriais.

Šiuo metu VDU Humanitarinių mokslų fakultetas siūlo aštuonias bakalauro studijų programas: Anglų filologijos, Filosofijos, Frankofonijos šalių kalbos ir kultūros, Istorijos, Italistikos ir romanų kalbų, Lietuvių filologijos ir leidybos, Regiono studijų, Rytų Azijos šalių kultūrų ir kalbų bei Vokiečių kalbos ir komunikacijos.

Dar aštuonias programas galima rinktis magistrantūroje: Literatūros kūrybą, kritiką ir komunikaciją, Lyginamąsias kultūrų studijas, Moderniąją lingvistiką, Praktinę filosofiją, Rytų Azijos regiono studijas, Sociolingvistiką ir daugiakalbystę, Taikomąją anglų kalbotyrą bei Vidurio Rytų Europos ir Lietuvos istorijos studijas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Nutylima švietimo bėda: kaip tvarkomės su kitų autorių darbų pasisavinimu aukštosiose mokyklose?
  2. E. Aleksandravičius: Nesame jokia pasmerktoji žemė
  3. Mirė profesorius Bronius Vaškelis
  4. E. Aleksandravičius. Patogioji amnezija arba kiek šaliai reikia universitetų
  5. Kaip sudominti moksleivius gamtos mokslais
  6. ES mokslo bendruomenė pabrėžia humanitarinių ir socialinių mokslų svarbą sėkmingai Europos ateičiai
  7. Susidomėjimas aukštuoju mokslu Lietuvoje neslūgsta
  8. Profesorius A.E.Senas dėmesį Lietuvai paveldėjo iš savo tėvo (video)
  9. Rengiamas VDU Pasaulio lietuvių universiteto simpoziumas
  10. VDU pasirašė susitarimus su 3 Ukrainos universitetais
  11. VDU steigia stipendijų fondą pirmo kurso studentų studijų kainai padengti
  12. Mokytojų trūksta, nes jaunuoliai renkasi lengvesnį būdą gyventi ir pragyventi
  13. Abiturientams norintiems pasigerinti valstybinių egzaminų pasiekimus – antra galimybė
  14. Trumposios studijos leis greičiau įgyti paklausią specialybę
  15. VDU parodoje – apie šimtą universiteto metų ir jį kūrusias asmenybes

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    1 metai ago

    Su gerbiamu Aleksandravičiaus išvadomis negalima nesutikti. Tačiau, kur jo darbuose naujovės? Kur NAUJI ŽEMĖS AŠIES FIZINIAI JUDĖJIMAI, kurie leido pažinti – kas? ir kodėl? Žemėje vyko? – Kas ir kodėl ŽEMĖJE VYKSTA? KAS IR KODĖL ŽEMĖJE VYKS ATEITYJE?
    Ar gerbiamas Aleksandravičius pažįsta – MYKALOJAUS KOPERNIKO PIRMĄJĮ IR ANTRĄJĮ ŽEMĖS
    AŠIES FIIZINIUS JUDĖJIMUS? – TIKIU KAD NE?!?!?
    AR gerb, Aleksandravičius pažįsta, INŽINIERIASUS LIETUVIO ROMUALDO ZUBINO ATRASTUS TREČIĄJĮ ir KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINĮ JUDĖJIMĄ? TIKIU KAD NE?
    O JUK VISA TAI BUVO IR YRA ATRASTA LIETUVIO ROMUALDO ZUBINO ir LIETUVOJE – SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA, kuriai jau per 500 000 metu!

    Atsakyti
  2. Astronomas, geofizikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas says:
    1 metai ago

    Ar gerbiamas profesorius E. Aleksandravičius yra susipažinęs su Romualdo Zubino, LIETUVIŲ KALBA, parašytomis ir išleistomis knygomis:”PERKŪNAS”, “PER PRAEITĮ Į ATEITĮ”, “PAŽADINTA PRAEITIS”, “PRAEITIS IR ATEITIS”, “PRAREGĖJIMAS”, “TVANAI DIEVAI CIVILIZACIJOS”? MANO MANYMU – NE!
    TAD LAIKAS NE TIKTAI SUSIPAŽINTI SU ROMUALDO ZUBINO PADARYTAIS GLOBALINIAIS
    ATRADIMAIS – BET IR JUOS PAŽINTI!!!
    BE PRAEITIES PAŽINIMO – niekas ir niekada nepažins DABARTIES IR ATEITIES! AMEN.

    Atsakyti
  3. Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas says:
    1 metai ago

    LAIKAS GERBIAMAM PROFESORIUI ALEKSANDRAVIČIUI SUSIPAŽINTI IR SU KAUNIEČIO LIETUVIO INŽ. ROMUALDO ZUBINO KNYGA “PRAEITIS IR ATEITIS”, kurioje yra pateiktas VANDENS LYGIO ŽEMĖJE SVYRAVIMO GRAFIKAS PASAULYJE, PER 93 000 metų!
    TAI LIŪDIJA IR EGIPTE, per daugelį TūKSTANTMEČIŲ, MUMS PROTĖVIŲ PALIKTAS SFINKSAS!

    Atsakyti
  4. Astronomas, geofizikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas says:
    1 metai ago

    LAIKAS SUSIPAŽINTI IR SU INDŲ ŠALTINIAIS BEI INDŲ IŠMINČIUMI MAHATMA GANDŽIU, KURIS ANTANUI PUOŠKAI BUVO PASAKĘS : “ŽINAU LIETUVĄ! LIETUVIŲ KALBA SENESNĖ už SANSKRITĄ!!!
    PERDUOKITE LIETUVAI GERIAUSIUS LINKĖJIMUS”.
    ĮDOMU YRA ŽINOTI, KAD INDŲ DIEVUI BRACHMAI – 50 000 tūkstančių metų! O indų DIEVUI PRADŽIAPAČIUI – JAU 100 000 metu!.
    Laikas šiek tiek susipažinti ir su šumerų kultūrą! SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA , šio straipsnio autoriui, PASISEKĖ ĮMINTI “ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠĄ” kuriam jau per 600 000 metų!

    Atsakyti
  5. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    1 metai ago

    ROMUALDO ZUBINO KNYGA “PRAEITIS IR ATEITIS”! IŠTRAUKA IŠ KNYGOS PASKUTINIOJO VIRŠELIO! ŠUMERŲ “KARALIŲ SĄRAŠAS”! (Psl. 48 – 62);
    “Iš veikalo apie Mesopotamijos istoriją, kurią graikų kalba parašė Babilono dievo Marduko šventyklos žynys Berosas, gyvenęs III a.pr.m.e,, buvo žinoma, kad šumerai įstoriją skyrė į du laikotarpius – “prieštvaninį” ir “potvanini”. Teigiama, kad dešimt “prieštvaninių ” valdovų viešpatavę 432 000 metų, kad pirmieji karaliai po tvano valdydavę po keletą TŪKSTANTMEČIŲ.
    Pasirodo, kad šie fantastiški “valdovai” nėra “laužti iš piršto”. Atskaitos taškas šumerams buvo paskutinysis Žemėje globalinis, vykęs nuo 47- ojo iki 35-ojo t.pr.m.e.
    Šie Tvanai Žemėje kartojai periodiškai, kas 48 000 metų! Du tokie šumerų metai sudaro vienerius Arijų – baltų dievo PRADŽIAPAČIO metus, kurie trunka 96 000 metų! Arijų – baltų bei šumerų kultūrų sąsajas liudija ir šių kultūrų deivės: Šumerų karalienė Šubada ir arijų – baltų gailėstingumo deivė. Tara! .

    .

    Atsakyti
    • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
      1 metai ago

      Laikas pereiti prie AMĖRIKOS KONTINENTO MAJŲ KULTŪROS!
      MAJŲ PAMINKLINIAI ĮRAŠAI LIŪDIJA, KAD buvo laikas, kai para ŽEMĖJE TRŪKO 16 – 18 VALANDŲ! IR BUVO LAIKOTARPIŲ. KAI TRUKDAVO net 36 VALANDAS!.
      ROMUALDUI ZUBINUI ATRADUS TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS, TAPO AIŠKU, KAD LEDYNMETYJE, KAI VANDENS LYGIS ŽEMĖJE NUSENKA IKI ŽEMIAUSIO LYGIO, ŽEMĖS SUKIMASIS, APIE SAVO AŠĮ, PAGREITĖJA.
      TARPLEDYNMETYJA, KAI ABIEJUOSE ŽEMĖS AŠIGALIUOSE LEDYNAI IŠTIRPSTA, ŽEMĖ APSUNKSTA IR ŽEMĖS SUKIMASIS, APIE SAVO AŠĮ, SULĖTĖJA, NET IKI 36 VALANDŲ PER PARĄ!

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

2023 09 11
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

2023 09 11
pixabay.com, Firmbee nuotr.

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

2023 09 11
Pinigai | Pixabay nuotr.

Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?

2023 09 11
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Rusijos laukia neabejotinas krachas

2023 09 10
Neprisidėkite į krepšį bet ko: grybaujant gali praversti jūsų telefonas | Asociatyvi, Unsplash nuotr.

Neprisidėkite į krepšį bet ko: grybaujant gali praversti jūsų telefonas!

2023 09 10
Internete – visos sostinės kapavietės: naudojasi ir velionių giminės, ir istorijos mėgėjai | „Vilniaus plano“ nuotr.

Internete – visos sostinės kapavietės: naudojasi ir velionių giminės, ir istorijos mėgėjai

2023 09 10
Panevėžys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Panevėžys kviečia dovanoti medelius

2023 09 10
Ukraina sumuš maskolius | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kremlius valosi kruvinus batus į Jungtines Tautas

2023 09 09
Seminarija | punskas.pl nuotr.

Kresų muziejus Seinuose arba nutylėta didinga Lietuvos praeitis

2023 09 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Ėjimas, vaikščiojimas | pixabay.com, PublicDomainArchive nuotr.
Lietuvoje

Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis

2023 09 11
LRKM nuotr.
Lietuvoje

Ukrainai perduota puspenkto milijono šaudmenų

2023 09 11
Saulės elektrinės įrengimas | enmin.lt nuotr.
Lietuvoje

Audros niokojo ir saulės elektrines

2023 09 11
Žalias Kaunas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą

2023 09 11
Aerodromas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seime – svarstymai dėl dviejų aerodromų

2023 09 11
Ukrainos gynėjos | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai

2023 09 11
Namas su terasa | pixabay.com, Monikos nuotr.
Gamta ir žmogus

Patarimai norintiems įsirengti lauko terasą

2023 09 11
Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

2023 09 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Kažin apie A. Valotka. Aš – už „Bolt“!
  • Rimgaudas apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Vilna apie V. Valiušaitis. Baigti darbai malonūs!

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis
  • Ukrainai perduota puspenkto milijono šaudmenų
  • Audros niokojo ir saulės elektrines
  • Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

by Ditė Česėkaitė
2023 09 11
2
Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vokietijos oro bendrovė „Lufthansa“ planuoja nuo šio žiemos sezono (spalio pabaigoje) didinti esamų skrydžių dažnį tarp Vilniaus ir Frankfurto, kuris...

Skaityti toliau

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

by daiva
2023 09 11
8
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

Nagrinėjant Vilniaus krašto lietuvių padėtį tarpukario laikotarpiu, ypač svarbus 1936 m. lapkričio 3 d. Vilniaus vaivadijos valdyboje vykusios slaptos saugumo...

Skaityti toliau

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

by Ditė Česėkaitė
2023 09 11
0
pixabay.com, Firmbee nuotr.

Šiandien išmanieji prietaisai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo būdo dalimi. Technologijų žinovė pataria, kaip tinkamai prižiūrint prietaisus pilnai išnaudoti jų galimybes...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Kažin apie A. Valotka. Aš – už „Bolt“!
  • Rimgaudas apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Vilna apie V. Valiušaitis. Baigti darbai malonūs!
  • Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
Kitas straipsnis
M. K. Čiurlionis | S. Filibert Fleury nuotr.

M. K. Čiurlionio pradėtą paprotį pratęs žymiausi Lietuvos pianistai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai