Ambicingas Klaipėdos regiono tikslas vystyti jūrinio vėjo energetiką, remiantis nacionaliniu ir tarptautiniu interesu, skinasi kelią pirmyn – šiais metais Seime priimtas įstatymų paketas atvėrė tiesų kelią į pirmojo jūros vėjo parko atsiradimą Lietuvoje. Skaičiuojama, jog projektas sukurtų bent 1300 darbo vietų, pritrauktų per 1 milijardą eurų investicijų bei užtikrintų apie ketvirtadalį Lietuvos elektros energijos poreikio.
Palangos mero Šarūno Vaitkaus teigimu, šio itin Lietuvai reikšmingo infrastruktūros projekto svarba kaip niekad išryškėjo būtent dabar, kuomet energetikos sektorius visame pasaulyje išgyvena itin neramius laikus. Esą, Klaipėdos regione įdarbinus vieną švariausių elektros gamybos metodų – vėją – to naudą pajaus ne tik Vakarų Lietuvos gyventojai, tačiau bus žengtas ir didelis žingsnis link energetinės šalies nepriklausomybės.
„Planuojamas pirmasis Baltijos šalyse jūrinio vėjo parkas yra vienas iš svarbiausių Lietuvos energetinės nepriklausomybės projektų, suteiksiantis proveržį žaliosios energetikos plėtrai Lietuvoje. Numatoma, jog jūrinio vėjo parkas pritrauks per 1 mlrd. eurų investicijų ir sukurs mažiausiai 1 300 naujų darbo vietų, o per metus galėtų pagaminti iki 2 TWh žaliosios elektros energijos. Tai ne tik lems žemesnes elektros kainas gyventojams, bet ir prisidės prie šalies energetinės nepriklausomybės stiprinimo“, – jūrinio vėjo parko naudą apžvelgia Š. Vaitkus.
Planuojama, kad aukcionas pirmojo vėjų elektrinių parko vystytojui bus paskelbtas 2023 m. II pusmetį. Tikimasi, kad parkas pradės veikti jau 2028 metais. Iš viso Lietuvos pajūryje galėtų būti išvystyti bent 4 jūrinio vėjo elektrinių parkai. Kitų parkų galia ir įrengimo terminai priklausys nuo ateityje atliktų tyrimų ir užbaigus infrastruktūros bei kitus parengiamuosius darbus. Palangos meras Š. Vaitkus tiki, jog tai yra vienas svarbiausių Lietuvos energetinės nepriklausomybės projektų, atnešiantis proveržį šalies žaliosios energetikos plėtroje.
„Skaičiuojama, jog vien šis 700 MW galios elektrinių parkas užtikrintų iki ketvirtadalio Lietuvos elektros energijos poreikio. Taip pat galime pasidžiaugti, kad į Klaipėdos regiono savivaldybes ateina žaliosios infrastruktūros sprendimai ir jų taikymas siekiant tvarumo, energijos efektyvumo ir kartu darnių aplinkos sprendimų bei patrauklios aplinkos gyventojams“, – ateities planais džiaugiasi Palangos meras.
Jūrinių inovacijų plėtrai – Lietuvos jūrinis klasteris
Lietuvos jūrinio klasterio veiklą koordinuojančio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) plėtros vadovo Andriaus Sutniko teigimu, jūrinės inovacijų ekosistemos plėtros procesai Klaipėdoje ir regione jau yra sėkmingai įsibėgėję.
„Tai, jog šiemet į klasterio gretas įsiliejo net dvi kompanijos, kurių dėmesys yra nukreiptas į jūrinės vėjo energetikos projektus, liudija, kad esame ant naujų galimybių slenksčio – nėra abejonių, kad jūrinės vėjo energetikos plėtra Baltijos jūroje atvertų dar ne iki galo išnaudotą mūsų mokslo ir jūrinio verslo potencialą, mobilizuotų šios ekosistemos dalyvius aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų kūrimui“, – įsitikinęs A. Sutnikas.
KMTP plėtros vadovo teigimu, Klaipėdoje veikiančios industrijos tam kruopščiai ir atsakingai ruošiasi. „Mūsų užduotis – užtikrinti projektų vystymui reikiamų ryšių užmezgimą, dinamišką dalijimąsi informacija, kompetencijų auginimą“, – akcentavo klasterio koordinatorius.
„Lietuvos jūrinei pramonei įsiliejus į su jūrine vėjo energetika susijusias vertės grandines, nauda dalintųsi ne vien verslas, kuris įsitrauktų į minėtus projektus tiesiogiai ar atlikdamas subrangovų funkcijas – planuojama vėjo jėgainių jūroje statyba, kuriai žalią šviesą Lietuva duos po kitąmet įvyksiančio konkurso, galimai sukurs apie 1300 tiesioginių ir šalutinių darbo vietų. Išaugęs aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis svariai prisidės prie jų atlygio augimo – savo ruožtu tai teigiamai paveiks ir Klaipėdos miesto bei regiono ekonomiką“, – teigia KMTP plėtros vadovas.
Planuose ir kiti tvaraus išteklių naudojimo projektai
Asociacija „Klaipėdos regionas“, burianti septynias regione esančias savivaldybes, kartu su jomis Klaipėdos regiono specializacijos strategijoje iki 2030 m. (KRSS2030) numatė ne vieną regioninę priemonę ir veiklą, prisidedančią prie Europos Sąjungos (ES) žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo.
Įgyvendinant KRSS2030 jūrinės ekonomikos krypties planus, numatomas žaliojo jūrų uosto koncepcijos parengimas bei įgyvendinimas, investicijų ir inovacijų į žaliąjį jūrinį transportą skatinimas, siekis subalansuoti ir ilgalaikiu periodu tvariai vystyti žuvininkystės sektorių. ES Žaliojo kurso planais siekiama Europą paversti neutralaus poveikio klimatui žemynu, efektyviai išnaudojančiu išteklius ir užtikrinančiu efektyvią ekonomiką.
„Rajoninės Regiono savivaldybės aktyviai dirba formuojant regiono trumpąsias maisto grandines, išnaudojamas geoterminio vandens potencialas. Artimiausiu metu planuojama pradėti rengti „Klaipėdos regiono vietos ūkininkų, žuvininkystės ir akvakultūros įmonių interesų bei poreikių, susijusių su ekologine gamyba, vykdomos veiklos diversifikavimu ir atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gamyba, analizę“, kurios tikslas – identifikuoti turimus regiono išteklius ir įvertinti, kaip juos galima maksimaliai įveiklinti regione“, – pažymi Palangos meras Š. Vaitkus, aktyviai įsitraukiantis į asociacijos veiklą būdamas jos prezidentu.
Kalbant apie Klaipėdos regiono projektus, anot Palangos mero, paminėtina Regiono pasirinkta darnaus pakrančių ir jūrinio turizmo kryptis siekiant tvarios sektoriaus raidos. Norint sukurti patogų ekologiško transporto tinklą tiek vietos gyventojams, tiek ir turistams, parengtas pirmasis Lietuvoje regioninis dviračių takų tinklas.
