Penktadienis, 18 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Energetika

Kada atsinaujinanti energija visam laikui pakeis iškastinį kurą?

www.alkas.lt
2021-01-28 06:06:20
2
Kada atsinaujinanti energija visam laikui pakeis iškastinį kurą?

VILNIUS TECH | Linkmenų fabiko nuotr.

Pasak Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) prezidento Vito Mačiulio, jau dabar Lietuva yra viena pirmaujančių šalių atsinaujinančios energijos, ypač biomasės panaudojimo šilumai gaminti, srityje. Tikėtina, kad artimiausiais metais mūsų šalis savo pasiekimus dar pagerins. Tačiau kiek reikės laiko, kad atsinaujinančių energijos išteklių sektorius taptų pagrindiniu energetikos sektoriumi Lietuvoje? Ar įmanoma, kad Lietuvoje ir Europoje sąlyginai greitu metu būtų visiškai atsisakyta iškastinio kuro?

Atsinaujinančios energijos plėtra: Lietuvos ir Europos tikslai

Anot LSEA prezidento V. Mačiulio, Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, kurią Seimas patvirtino 2018 m., numatyta, kad 2030 m. atsinaujinančių išteklių dalis visame energijos balanse bus 45 proc., o 2050 m. – 80 proc. Tačiau prieš du metus priimta strategija jau pradeda senti, nes Europos Sąjunga (ES) savo Žaliuoju kursu kelia valstybėms rimtesnius uždavinius: jei ankstesnis uždavinys buvo – 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, lyginant su 1990 m., sumažinti 40 proc., tai praeitais metais iškeltas žymiai sunkesnis uždavinys – ŠESD sumažinti 55 proc.

„Reaguodama į tai, naujoji Lietuvos vyriausybė savo programoje taip pat numatė labai rimtus tikslus: per kadenciją vėjo jėgainių suminę galią padidinti nuo 500 MW iki 1,2 GW, o saulės elektrinių nuo 100 MW iki 1 GW! Tokie tikslai – labai didelis iššūkis atsinaujinančių išteklių energetikos plėtotojams“, – teigia V. Mačiulis.

Nors Lietuva atsinaujinančios energijos panaudojimo srityje toli pažengusi ir yra tarp pirmaujančių, pasak V. Mačiulio, lyginant su tokiomis valstybėmis kaip Belgija, Danija ir Olandija, Vokietija, mūsų šalis dar labai atsilieka.

„Šiais metais Lietuvą pasieks milijardinės lėšos iš ES paramos fondų. Jei nemaža dalis jų teks atsinaujinančios energetikos vystytojams, Lietuva tikrai galėtų pereiti į pirmaujančiųjų gretas“, – sako LSEA prezidentas.

Vėjo ir saulės energetika: ką reikia žinoti?

Nors Lietuvoje žinovai vėjo energetikai namų ūkiuose didelių galimybių nežada, o visos investicijos, paramos ir ateityje bus teikiamos saulės energetikai plėsti, skirtingose Europos valstybėse šis vėjo ir saulės energijos panaudojimo paveikslas skiriasi.

Švedijos mokslininkai ir žinovai, „Interreg Europe“ projekto „Nukreipimas prie atsinaujinančios energijos, siekiant pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio energijos“ (angl. SHREC) virtualiame susitikime, vestame LSEA prezidento V. Mačiulio bei Švedijos vidurio universiteto profesoriaus ir dekano Hanso Eriko Nilsono (Hans-Erik Nilsson), pažymėjo, kad Švedija turi geriausias vėjo sąlygas Europoje, todėl vėjo energetikos plėtrai Švedijoje yra skiriami dideli resursai, o saulės energetikos galimybės dar nėra iki galo išnaudotos.

Šio „Interreg Europe“ projekto susitikime Lietuvos ir Švedijos žinovai kalbėjo ir diskutavo apie perėjimą prie saulės ir vėjo energetikos, kas šį perėjimą skatina kiekvienoje šalyje. Haroldas Nausėda, „Ignitis“ valdybos narys, B2B ir plėtros direktorius, kalbėjo apie saulės energijos vartotojų modelio kūrimą Lietuvoje, o Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Pastatų energetikos katedros docentas Giedrius Šiupšinskas kalbėjo apie daugiabučių namų energijos tiekimą. Tuo metu Švedijos žinovai išryškino vėjo energijos panaudojimo galimybę Švedijos regionuose.

„Skirtingos rinkos ir atsinaujinančios energijos panaudojimo sąlygos yra svarbi ir reikalinga diskusija Europos mastu, kuri leidžia pasisemti gerosios praktikos pavyzdžių ir dalintis vertingomis įžvalgomis tarp skirtingų Europos žinovų. Tarp kurių, džiugu, atsiranda ir VILNIUS TECH mokslininkų“ – teigia Vilma Purienė, „SHREC Interreg Europe“ projekto partnerio VILNIUS TECH Žinių ir technologijų perdavimo centro direktorė.

Draugiška aplinkai energetika | enmin.lt nuotr.
Draugiška aplinkai energetika | enmin.lt nuotr.

Atsinaujinantys ištekliai – kaip naudojami Lietuvoje?

Prieš trejus metus prasidėjo saulės energetikos pakilimas ir jos naudojimas namų ūkio elektros poreikiams tenkinti. V. Mačiulio teigimu, tai vyksta dėl to, kad Lietuvoje sudarytos labai palankios sąlygos taip vadinamiems gaminantiems vartotojams, t. y. namų ūkiams ar juridiniams asmenims, kurie saulės elektrą naudoja savoms reikmėms.

„Valstybei 30-čia proc. remiant investicijas į tokią energetiką, gaminančių vartotojų skaičius per praėjusius metus padidėjo nuo 2000 iki 8000“, – sako V. Mačiulis.

Saulės energetika namų ūkiuose ir ateityje vargu ar užleis vietą kitiems atsinaujinančios energijos ištekliams.

„Vėjo energijos panaudojimas būtent namų ūkiuose didelių galimybių neturi. Priežastis ta, kad mažosios vėjo elektrinės, kurių aukštis iki 10 m, Lietuvos sąlygomis dėl menko vidutinio vėjo greičio per metus yra ekonomiškai neveiksmingos. Aukštos ir galingos vėjo elektrinės dirba žymiai stipresniuose oro srautuose, todėl mūsų šalyje jos veika ekonomiškai veiksmingai. Bet jos – brangios ir sunkai įkandamos namų ūkiams, net daugiabučiams, todėl šiems tikslams vargu ar bus naudojamos.“, – įsitikinęs V. Mačiulis.

Tačiau LSEA prezidentas įžvelgia galimybių vandenilio technologijų panaudojime. Anot jo, vandenilio panaudojimas, nors šiuo metu nėra ekonomiškai naudingas, bet turi didelių galimybių. Vertėtų įgyvendinti kelis pilotinius projektus, kuriuose energija gyvenamajam namui būtų kaupiama ir vandenilio sistemose, ir akumuliatoriuose.

Iškastinio kuro atsisakymas – užduotis įmanoma?

Pasak LSEA prezidento V. Mačiulio, Nacionalinėje energetinio saugumo strategijoje numatyta, kad 2050 m. iš atsinaujinančių šaltinių bus gaminama 80 proc. visos energijos, o visa 100 proc. elektros bus „žalia“. Todėl, 2050 m. tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje iškastinis kuras bus reta išimtis, o ne taisyklė.

„Aišku, kad tai būtų pasiekta, reikės daug dirbti, ir nors nelabai malonu, nemažai mokėti. Neabejotinai bus įgyvendintas požiūris „teršėjas moka“, ir visi, kurių veikla sukelia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, turės mokėti papildomus CO2 mokesčius“, – neabejoja V. Mačiulis.

Kyla klausimas: ar tai būtina. V. Mačiulis turi vienareikšmišką atsakymą: „Jei norime gyventi sveikai ir nesusinaikinti, pasaulis kito pasirinkimo neturi. Jį išgelbės saulė, vėjas ir kiti atsinaujinantys šaltiniai, kurių žemė turi neišmatuojamus kiekius“, – sako LSEA prezidentas.

Hanzos taikomųjų mokslų universiteto Nyderlanduose prižiūrimame „Interreg Europe“ projekte SHREC siekiama pagerinti regioninę ir nacionalinę politiką, didinant atsinaujinančių šaltinių gaunamos energijos dalį visoje energijos rūšių grupėje, skatinti, palengvinti atsinaujinančių energijos šaltinių gamybą ir naudojimą įmonėse, bendruomenėse, namų ūkiuose. Projekte kartu su partneriais iš Švedijos, Ispanijos, Rumunijos, Prancūzijos, Slovakijos bei Italijos dalyvauja ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

###

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) – naujoviška aukštoji mokykla, ugdanti kūrybiškus ir kvalifikuotus žinovus. VILNIUS TECH užtikrina šiuolaikines, į darbo rinką nukreiptas studijas ir atlieka daugybę įvairių mokslinių tyrimų ir bandomosios plėtros darbų – jie vykdomi 13 institutų, 3 mokslo centruose, 22 laboratorijose. Universitete veikia naujoviškiausias Rytų Europoje Civilinės inžinerijos mokslo centras. Turėdamas daugiau kaip 500 partnerių tarp užsienio aukštųjų mokyklų, VILNIUS TECH suteikia plačias tarptautinių studijų bei praktikų galimybes.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Energetikos ministerija siūlo lengvinti sąlygas elektros energiją gaminantiems vartotojams
  2. Žalioji elektros energija: kodėl gyventojams svarbu žinoti jos kilmę?
  3. Nuotolinės saulės elektrinės – naujovė, leidžianti atsinaujinančia energija naudotis kiekvienam
  4. Ambicingas ir visuotinis Paryžiaus klimato susitarimas skelbia iškastinio kuro eros pabaigą
  5. Seimo nariai bando saulės baterijas
  6. Skalūnų dujų ir skalūnų alyvos gavybos poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai
  7. L.Balsys: Realią energetinę nepriklausomybę galės kurti patys žmonės
  8. „Aktualus interviu“: V. Janulevičius apie atsinaujinačios energijos šaltinius (video)
  9. Vilniaus ir Kauno klinikose – galingos saulės jėgainės
  10. Energiniai augalai padeda spręsti aplinkosaugos problemas
  11. Atidaryta saulės elektrinė, kuri 2020 m. taps didžiausia pasaulyje

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Žemyna says:
    4 metai ago

    Vilnius pristato naują interaktyvų žemėlapį – kur palankiausia įsirengti saulės jėgaines
    – diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/vilnius-pristato-nauja-interaktyvu-zemelapi-kur-palankiausia-isirengti-saules-jegaines-1010299

    Atsakyti
  2. Na, žinote... says:
    3 metai ago

    Smėlis sukėlė proveržį atsinaujinančioje energetikoje: mokslininkai stebisi apie tai nepagalvoję anksčiau
    – delfi.lt/tvarilietuva/ekonomika/smelis-sukele-proverzi-atsinaujinancioje-energetikoje-mokslininkai-stebisi-apie-tai-nepagalvoje-anksciau.d?id=92154111

    Tai dabar liausimės į miškus, kaip į kurą žiūrėję? Nes turime žvyro ir smėlio karjerų? Dzūkučiai galės ne tik grybais bei uogomis, bet ir elektra prekiauti? O tokia Sachara gal gali viena visą pasaulį aprūpinti ir valdyti, kaip įsigeidusi?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

„Postcosmos“
Kultūra

Po žvaigždėtu dangumi – penktasis „Postcosmos“ susitikimas

2025 07 18
Konstitucinis teismas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

KT pasigedo argumentų S. Gentvilo prašyme dėl sodininkų bendrijų

2025 07 17
Teismas, nuosprendis |
Lietuvoje

Energetikos ministerija ir kompanija „Veolia“ pasiekė taikos susitarimą

2025 07 17
Liūtis
Gamta ir žmogus

Liūtys jau atnešė nemažų nuostolių gyventojams

2025 07 17
Automobiliai
Lietuvoje

Klaipėda toliau didina automobilių stovėjimo vietų skaičių daugiabučių kiemuos

2025 07 17
Į skautų stovyklą Kairėnuose susirinks daugiau nei 2300 skautų iš viso pasaulio!
Lietuvoje

Panevėžys ruošiasi tapti Lietuvos skautų centru

2025 07 17
Pratybos
Lietuvoje

Panevėžio rajone – taktikos pratybos „Karaliaus kirtis 2025“

2025 07 17
Elektra
Energetika

Vyriausybė pritarė elektros tinklų pralaidumų paskirstymui

2025 07 17

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Budweiser apie A. Medalinskas. D. Trampo pažadai: viltys, rūkas ir ir leidimas dar 50 dienų daužyti Ukrainą?
  • Rimgaudas apie Naujosios Zelandijos istorikas Skotas Fluti: apie sugrįžimą prie lietuviškų šaknų, atminties kultūros ir muziejų vaidmenį šiandienos pasaulyje
  • +++ apie D. Trampas: „Patriot“ raketos jau pakeliui į Ukrainą
  • Budweiser apie D. Trampas: „Patriot“ raketos jau pakeliui į Ukrainą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Paveldo komisija Vilniaus rajone: dvarai, verbos ir bendruomenės – tarp paveldosaugos misijos ir kultūrinės paskirties
  • Oskaro Milašiaus 150-metis bus minimas Lietuvoje ir Prancūzijoje
  • Lieka galioti LGGRTC direktoriaus priimti sprendimai keisti gatvių pavadinimus
  • Po žvaigždėtu dangumi – penktasis „Postcosmos“ susitikimas

Kiti Straipsniai

Elektra

Vyriausybė pritarė elektros tinklų pralaidumų paskirstymui

2025 07 17
Prezidento susitikimas su diplomatais

Prezidentas susitiko su diplomatinių atstovybių vadovais

2025 07 08
Fatihas Birolis ir Saulius Skvernelis | Seimo kanceliarijos nuotr.

Seimo Pirmininkas susitiko su Tarptautinės energetikos agentūros vadovu

2025 07 07
Seimas

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Saulės elektrinė

Saulės ir vėjo elektrines bus galima įrengti paprasčiau

2025 06 26
KAM, A. Pliadžio nuotr.

Energetikos objektų apsaugai – antidroninės sistemos

2025 06 10
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.

Dalis gyventojų jau gali grįžti į visuomeninį elektros tiekimą

2025 06 09
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.

Kaip šilti birželio orai paveiks elektros sąskaitas?

2025 06 09
TVF misija

TVF pateikė Lietuvos ekonomikos vertinimą

2025 06 06
Vėjo jėgainių parkas

Didžiausias vėjo parkas Baltijos šalyse pasiekė pilną pajėgumą

2025 06 05

Skaitytojų nuomonės:

  • Budweiser apie A. Medalinskas. D. Trampo pažadai: viltys, rūkas ir ir leidimas dar 50 dienų daužyti Ukrainą?
  • Rimgaudas apie Naujosios Zelandijos istorikas Skotas Fluti: apie sugrįžimą prie lietuviškų šaknų, atminties kultūros ir muziejų vaidmenį šiandienos pasaulyje
  • +++ apie D. Trampas: „Patriot“ raketos jau pakeliui į Ukrainą
  • Budweiser apie D. Trampas: „Patriot“ raketos jau pakeliui į Ukrainą
  • Vilna apie L. Kalėdienė. Žalgiris šiandien
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vilniaus TV bokštas rengiamas atnaujinimui

Vilniaus TV bokštas rengiamas atnaujinimui

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai