Trečiadienis, 7 sausio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Pirmieji veiksmai papuolus į avariją

www.alkas.lt
2022-10-08 18:43:32
147
PERŽIŪROS
2
Avarija | pixabay.com nuotr.

Avarija | pixabay.com nuotr.

Nors didžioji dalis eismo įvykių yra techniniai ir į policijos suvestines net nepatenka, toli gražu ne kiekvieno automobilio daiktadėžėje galima rasti popierinę autoįvykių deklaracijos formą. Kokių veiksmų reikia imtis iš karto po avarijos, kad įvykio dalyviai išsiskirtų taikiai ir nesugaišę daug laiko?

Pirmiausiai – įvertinti padėtį

„Pirmas veiksmas, kurį reikia atlikti patekus į autoįvykį – blaiviai įvertinti padėtį ir suprasti, ar nekyla pavojus pačiam sau ir kitiems to paties eismo įvykio dalyviams. Tiesa, ir čia kiekvienam žmogui pirmiausia reikia įvertinti savo būklę ir tik tada rūpintis kitais. Supratus, kad pagalbos reikia šalia esantiems, privalu elgtis ypatingai atsargiai, nes keli neteisingi sprendimai ir judesiai gali stipriai pabloginti nukentėjusiojo būklę“, – sako BTA draudimo Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius.

Kartais tiek savo, tiek ir kitų šalia esančiųjų būklės įvertinimas gali būti netikslus, o taip, anot specialistų, atsitinka dėl adrenalino ir kortizolio antplūdžio. Šie hormonai išsiskiria daugelyje gyvybei pavojingų situacijų ir būtent dėl to žmonės gali kurį laiką jaustis gerai net ir patyrę sunkius sužeidimus.

„Dėl kortizolio poveikio organizme staiga padaugėja energijos, o adrenalinas padidina organizmo pasirengimą veiksmui. Dėl šių dviejų hormonų poveikio žmogus tampa maksimaliai stiprus ir koncentruotas į vieną tikslą – išgyventi. Autoįvykis yra gyvybei pavojingas dirgiklis, todėl užsikuria vadinamasis „pulk arba bėk“ mechanizmas“, – apie nevalingą organizmo reakciją pasakoja medikas Edgaras Kulikauskas.

Jo teigimu, adrenalinas organizme suskaidomas per dvi-tris minutes, bet jei dirgiklis tęsiasi, tai ir šių hormonų išskyrimas trunka tol, kol yra pavojus.

Anot mediko, itin svarbu tai, kad adrenalinas skatina endorfinų išsiskyrimą, kuris slopina skausmą. „Todėl net ir su lūžusia koja galima bandyti pabėgti nuo pavojaus. Veikiant stresui galima nepastebėti kai kurių traumų, jos išryškėja vėliau, kai stresas atslūgsta“, – tęsia medikas.

Jeigu tarp avarijos dalyvių yra bent vienas sužalotas asmuo, būtina kviestis policijos pareigūnus ir medikus bendruoju pagalbos numeriu 112.

BTA draudimo Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas A. Gasparavičius, nurodo, jog nutikus eismo įvykiui taip pat būtina užtikrinti, kad kitos transporto priemonės, judančios pro įvykio vietą, nesusidurtų su į įvykį jau papuolusiomis transporto priemonėmis. Naktimis jos gali būti itin sunkiai matomos, o dienos metu matomumui gali trukdyti kalneliai ar posūkiai, todėl įspėjamieji ženklai būtini.

Antra – nusiraminti

Net jeigu visi avarijoje dalyvavę asmenys neabejoja, kad nenukentėjo fiziškai, stresas tokioje padėtyje yra neišvengiamas. Dėl jo poveikio gali būti priimami neteisingi sprendimai, galintys apsunkinti tolesnį situacijos valdymą.

„Į autoįvykio situaciją patekę žmonės gali sureaguoti skirtingai – tai priklauso nuo avarijos sudėtingumo, tos avarijos dalyvių gebėjimo susidoroti su stresu ir kitų veiksnių. Kai kurie žmonės gali sustingti, kiti jaučiasi sulėtėję, tarsi „atitrūkę nuo realybės“, pasimetę, dar kiti ypatingai suaktyvėja, nenustygsta ar netgi tampa pikti“, – psichologinių reakcijų į autoįvykį įvairovę nusakė „Mindletic“ psichologinės  sveikatos specialistai.

“Universalus būdas, kaip susidoroti su autoįvykio sukeltu stresu, yra kvėpavimas”, – dalinasi “Mindletic” psichologinės sveikatos ekspertė Sigita.

Psichologė rekomenduoja pratimą „kvėpavimas kvadratu“ (skaičiuojant iki keturių lėtai įkvėpti, keturias sekundes užlaikyti kvėpavimą, vėl skaičiuojant iki keturių lėtai iškvėpti ir dar kartą keturioms sekundėms užlaikyti kvėpavimą. Kitas kvėpavimo pratimas – įkvėpti skaičiuojant nuo penkių iki vieno, iškvėpti skaičiuojant nuo vieno iki aštuonių. Trečias pratimas – įkvepiant įsivaizduoti, kaip įtampa iš skirtingų kūno dalių atkeliauja į širdies sritį, o iškvepiant įsivaizduoti, kaip ta įtampa iš širdies srities palieka mūsų kūną.

„Šie kvėpavimo pratimai pradeda aktyvinti parasimpatinę nervų sistemą ir gali padėti nusiraminti bei įsižeminti“, –  dalinasi “Mindletic” komanda.

Rekomendacijos, esant dideliam sukrėtimui: nutikus bet kokiam sukrečiančiam įvykiui, pvz. rimtam autoįvykiui, kuomet kyla grėsmė vairuotojo ar kito žmogaus gyvybei, labai svarbi pagalba yra kito žmogaus apkabinimas, suteikiama šiluma – tai ramina nervų sistemą. Jeigu didelis stresas nepraeina – verta kreiptis į psichologinės sveikatos specialistus.

Pakanka išmaniojo telefono

Kuomet vairuotojai yra užtikrinti, kad susidūrimas yra „techninis“, jiems tenka prievolė užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Ji reikalinga tam, kad draudimo bendrovės, kuriose apdrausti abu automobiliai, galėtų išspręsti įvykio metu patirtos žalos atlyginimo klausimus. Popierinę įvykio deklaracijos formą galima rasti ne kiekviename automobilyje, tad šioje situacijoje gelbsti internetu prieinamas elektroninis įrankis draudimoivykiai.lt.

„Šis transporto priemonių draudikų biuro vykdomas projektas smarkiai pagreitina ir supaprastina autoįvykių registravimą bei draudikų informavimą. Tačiau, nepaisant to, kad jis veikia jau nebe pirmus metus, dar nėra žinomas kiekvienam vairuotojui“, – sako A. Gasparavičius.

Deklaracijų pildymo įrankis pagal transporto registracijos numerį automatiškai pateikia automobilio savininko vardą bei pavardę, leidžia nurodyti apgadintas automobilio vietas ir nubraižyti įvykio schemą.

„Tokiu būdu pateiktas deklaracijas pripažįsta visos Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės. Be to, deklaracijos pateikimo įrankis padeda išvengti deklaravimo klaidų ir automatizuoja dalį proceso, tad stresinėje situacijoje vairuotojai galės jaustis labiau užtikrinti“, – priduria A. Gasparavičius.

Tiesa, kaip ir įprastinės popierinės deklaracijos atveju, jis nėra tinkamas tuo atveju, kai eismo įvykyje yra sužalotų žmonių, dalyvauja daugiau nei dvi transporto priemonės arba bent viena iš transporto priemonių yra registruota ne Lietuvoje – tuomet įvykį turi registruoti policijos pareigūnai.

Draudimo ekspertas nurodo, kad viskas, ko reikia patekus į techninį autoįvykį, yra išmanusis telefonas. „Nesvarbu, kas telefono gamintojas ir kokia operacinė sistema jame įdiegta. Norint pasinaudoti deklaracijų pildymo įrankiu, nereikia siųstis jokių programėlių – pakanka atsidaryti interneto svetainę draudimoivykiai.lt, kurioje užregistruoti įvykį nebus sunku net ir tiems, kurie nėra įgudę naudotis technologijomis“.

Kainuoja ne tik laiką ir degalus

Policijos departamento komunikacijos skyriaus vadovas Ramūnas Matonis sako, kad statistiniai duomenys apie tai, kiek kartų pareigūnams tenka vykti į iškvietimus, kuriuose būtų visiškai pakakę įvykio deklaracijų užpildymo, nėra registruojami. Tačiau patvirtino, kad tokių įvykių iš tiesų esama.

„Tokie eismo įvykiai klasifikuojami kaip C kategorijos įvykiai. Nuo metų pradžios užregistruota virš 131 tūkstančio tokių pranešimų. Į šią kategoriją patenka ir eismo įvykiai parkavimo vietose, ir techniniai eismo įvykiai, ir panašiai. Faktas, kad tokių atvejų pasitaiko, bet tikslių duomenų mes neturime“, – sako R. Matonis.

„Reaguojant į tokius iškvietimus kainuoja degalai ir laikas, o svarbiausia – tokie įvykiai iš mūsų atima žmogiškąjį resursą, nes tada pasitaiko atvejų kai sunku surasti, kas gali reaguoti į rimtesnius įvykius, užtikrinti viešąją tvarką, eismo saugumą“, – tvirtina policijos atstovas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Sukčiai darbuojasi ir keliuose
  2. Akinanti saulė gali būti skaudžių eismo nelaimių kaltininkė, įspėja draudikai
  3. Sukčiai „dirba“ ir keliuose
  4. Sudarytas avaringiausių Lietuvos gatvių penketukas
  5. Ruduo – eismo įvykių gausėjimo metas
  6. Kokių klaidų nedaryti pildant eismo įvykio deklaraciją
  7. Persukus laikrodžių rodykles padaugėja avarijų, pastebi draudikai
  8. Prieš kelionę nepamirškite tinkamai nuvalyti automobilio
  9. Draudikai: avarijų skaičius grįžta į prieš karantiną buvusį lygį
  10. Kelių sukčių karantinas „neišgydė“
  11. Eismo taisyklė, kurią pamiršta ir patyrę vairuotojai
  12. Avarijos nuostolius gali tekti atlyginti ir apdraustam kaltininkui
  13. Jei automobilis ima slysti šlapiame kelyje
  14. Draudikai pastebi teigiamą karantino poveikį – keliuose ženkliai sumažėjo avarijų
  15. Neišsimiegojus prie vairo? Geriau pamiegoti!

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Vidmantas says:
    3 metai ago

    Ne visai suprantu, kaip vietoje su deklaracija galima nustatyti kaltininką?! Juk gal net 90% dalyvių neigs savo kaltę. Reikėtų aiškumo ir mažiau taisyklių interpretavimo. Nuo tada, kai pradėti bausti “pakišinėtaojai” – daugelis įsivaizduoja esantis nekaltas net tada, kai trenkiasi į važiuojančio priekyje kablį. Juk būdavo viena paprasta išvada – SAUGIOS DISTANCIJOS NESILAIKYMAS. Kiek suprantu – dabar to nelieka?

    Atsakyti
  2. mokykitės lietuvių kalbos says:
    3 metai ago

    ĮTAMPA, o ne joks stresas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kelių valymas
Gamta ir žmogus

„Kelių priežiūra“ primena apie kelių valymą

2026 01 06
Valstybinės ligonių kasos
Lietuvoje

PSD: papildomas mėnuo ir svarbūs pokyčiai šiemet

2026 01 06
Sniegas
Gamta ir žmogus

Laiku nenuvalius stogo –tūkstantiniai nuostoliai

2026 01 06
Gatvės atnaujinimas
Lietuvoje

Pratęsti eismo ribojimai sostinės Trakų ir J. Basanavičiaus gatvėse

2026 01 06
Kontrabanda
Lietuvoje

Pasieniečiai perėmė pirmą šiemet kontrabandos krovinį

2026 01 06
Sniegas Plungėjė
Lietuvoje

Snygio padariniams Plungėje pašalinti – iki 80 tūkst. mero rezervo lėšų

2026 01 06
Vaikas
Gamta ir žmogus

Rinkdami vardus vilniečiai buvo išradingi

2026 01 06
Eglučių surinkimas
Gamta ir žmogus

Nupuoštų eglučių surinkimui uostamiestyje – 44 vietos

2026 01 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas apie A. Vėželienė. (Pra)rasta karta tarp išlikimo ir moralinių dilemų
  • DWS News apie V. Sinica. Ką byloja Maduro galas
  • +++ apie Rinkdami vardus vilniečiai buvo išradingi
  • Jeffrey Sachs apie A. Medalinskas. Spogstanti 2026 m. pradžia… Ką ji sako?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kazys Napoleonas Kitkauskas – 95 metai tarnystės Lietuvos istorinei atminčiai
  • „Kelių priežiūra“ primena apie kelių valymą
  • PSD: papildomas mėnuo ir svarbūs pokyčiai šiemet
  • Laiku nenuvalius stogo –tūkstantiniai nuostoliai

Kiti Straipsniai

Sniegas

Laiku nenuvalius stogo –tūkstantiniai nuostoliai

2026 01 06
Sveikata

Kaip susigaudyti sveikatos paslaugų pasiūloje Lietuvoje

2026 01 04
Sveikata

Kas šeštas gyventojas į medikus kreipiasi pavėluotai

2026 01 04
Audra, lietus

Nuo audros labiausiai nukentėjo vakarų Lietuva, nuostoliai gali siekti 250 tūkst. eurų

2025 12 29
Lagaminai

Kuriuose oro uostuose dažniausiai dingsta lietuvių bagažas?

2025 12 29
Automobilis, kelias, naktis

Kelionės tamsoje: kas kelia didžiausią grėsmę vairuotojams?

2025 12 27
Kalėdos

7 iš 10 žmonių šventiniu laikotarpiu patiria stresą

2025 12 26
Girliandos

Kalėdiniai papuošimai – grožis, tampantis tyliu pavojumi

2025 12 25
Žvakė

Daugiau žvakių – didesnė gaisrų rizika

2025 12 25
Statybos

Draudikai įvardijo pavojingiausias Lietuvos profesijas

2025 12 21

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas apie A. Vėželienė. (Pra)rasta karta tarp išlikimo ir moralinių dilemų
  • DWS News apie V. Sinica. Ką byloja Maduro galas
  • +++ apie Rinkdami vardus vilniečiai buvo išradingi
  • Jeffrey Sachs apie A. Medalinskas. Spogstanti 2026 m. pradžia… Ką ji sako?
  • Sofija apie J. Laučiūtė. Žemaičiai, aukštaičiai, sėliai ir kt. = lietuviai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Dega Kerčės tiltas į Krymą | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 08 12:00

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai