Klaipėdoje užgimsta B. Kutavičiaus gimtadieniui skirta opera „Lokys“

Spalio 7, 8 ir 22 dienomis, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje užgims Broniaus Kutavičiaus (1932–2021) opera „Lokys“, skirta 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms.

Spektaklio sceninis gyvenimas – nuolat atsinaujinantis procesas, tad tikimasi, kad opera „Lokys“  augs, bręs ir tobulės, o Muzikiniam teatrui įsikūrus naujame pastate – sužibės naujomis spalvomis.

Kviečiama kuo gausiau pasitikti pirmą KVMT 36-ųjų veiklos metų pristatymą!

Anot Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Laimos Vilimienės, 2022-ieji metai teatro repertuare skirti pasakoms, tad ir pristatymo – tiek jau pasibaigusiuose, tiek naujose veiklos metuose – susijusios su pasakomis arba pasakiniais siužetas.

Žiūrovai scenoje išvys B. Kutavičiaus operą „Lokys“, skirtą jo sukakčiai. „Kurdami šią operą KVMT repertuare tikėjomės, kad gražų gimtadienį minėsime kartu su kompozitoriumi.

Deja, nepavyks to padaryti… Tačiau norisi su žiūrovais dalintis B. Kutavičiaus sukurtais kūriniais, kurie, mano manymu, yra mūsų šalies nacionalinis paveldas, o „Lokys“ – viena sėkmingiausių ir žinomiausių XXI amžiaus lietuviškų operų“, – pabrėžė L. Vilimienė.

Mistinis trileris

Pristatymą KVMT rengia muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, dirbęs ir pirmąkart statant operą LNOBT bei rengiant operos įrašą kompaktinei plokštelei, Nacionalinės premijos laimėtojas, režisierius Gintaras Varnas, scenografas Gintaras Makarevičius, drabužių dailininkas Dainius Bendikas, šviesų dailininkas Vilius Vilutis.

Smalsu kaip ši stipri komanda naujai „perskaitys“ operą „Lokys“ Klaipėdoje. Partijas ruošia patyrę scenos meistrai bei jauni solistai. Norima, kad KVMT taptų tramplinu jaunųjų atlikėjų gražios ir sėkmingos karjeros pradžiai.

„Lokys“ (2000) – trečioji B. Kutavičiaus opera ir pirmoji, parašyta didžiajai operos scenai. Tai tikras „mistinis trileris“, intriguojantis įtemptu, magijos kupinu siaubo pasakos siužetu, muzikos ekspresija, autentiškų jausmų galia.

Opera sukurta Aušros Marijos Sluckaitės-Jurašienės libretu, kuriame autorė interpretuoja Prospero Merimo (Mérimée) novelėje „Lokis“ (1869) atpasakotą kruvinų vestuvių istoriją.

Ji nukelia klausytoją į „laukinį kraštą“ – Žemaitijos gūdumą, kur iš kraujomaišos su lokiu gimęs grafas-vilkolakis pasiperša grafaitei, o po vestuvių nakties žmonės ją randa sudraskytą.

Opera buvo sukurta ir pastatyta 2000 m. Vilniaus šventės užsakymu. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje ji rodyta iki 2007-ųjų.

Naujas skambesys

Anot muzikos vadovo ir dirigento Martyno Staškaus, opera „Lokys“ – statytojams palieka daug erdvėms interpretacijoms.

Nors maestro šią operą stato jau antrą kartą, o jo atmintyje vis dar skamba 2000 m. pastatymo garsai, Klaipėdoje jis žada naują ir netikėtą rezultatą.

„Naujas kolektyvas, nauji solistai, puikus režisierius. Mes siekiame šią operą atskleisti naujomis spalvomis. Pirmą kartą operą „Lokys“ stačiau prieš daugiau nei 20 metų, o dabar imuosi su nauju požiūriu.

Klaipėdoje „gimsta“ nauja opera, o koks bus jos sceninis gyvenimas priklausys nuo jos „auklėtojų ir puoselėtojų“.

Manau, kad opera vis tobulės, keisis, o Muzikiniam teatrui įsikūrus rekonstruotame pastate – naujoje scenoje suskambės ypatingai“, – pasakojo M. Staškus.

Atskleis vidines dramas

Režisierius Gintaras Varnas sako, kad žiūrovai neišvengiamai lygins pirmą ir antrą operos „Lokys“ pastatymus. „Reta lietuviška opera statoma du kartus, tad tai tarsi operos „Lokys“ įvertinimas.

Mano manymu, B. Kutavičius – vienas ryškiausių šalies kompozitorių, gyvenusių po M. K. Čiurlionio.

Pirmąjį B. Kutavičiaus operos „Lokys“ pastatymą 2000 m. LNOBT pavadinčiau etnografišku, jame buvo labiau pabrėžiami lietuviški papročiai.

Aš į statomą operą žiūriu kitaip, nors joje lieka ir sutartinės, ir lietuviškų melodijų atgarsiai. Man svarbesnis žmoguje vykstantis konfliktas. Kalbu ne tik apie Grafą, Grafienę, bet ir jų aplinką.

Mano kūrybos kelrodė žvaigždė šiame pastatyme – siaubo filmai, vampyrai, nebylūs filmai. Prisiminkime pasakas, kurios dažniausiai bauginančios.

Visais laikais vyko kova tarp žmonių vertybių, juos kankino aštrūs vidiniai konfliktai…“, – sako G. Varnas.

Solistų žvaigždynas

Operoje „Lokys“ Profesoriaus partiją atliks Vladimiras Prudnikovas – operos dainininkas (bosas), muzikos mokytojas, profesorius.

Šį vaidmenį ruošia ir Kšištofas Bondarenko – jaunosios kartos, bet operos mėgėjams jau gerai žinomas solistas.

Kaip operos herojus Daktaras į KVMT sceną grįžta ir iš Klaipėdos kilęs operos solistas Audrius Rubežius.

Daktaro vaidmenį ruošia ir du jauni bei perspektyvūs KVMT solistai – Tadas Jakas, neseniai pasirodęs R. Vagnerio (Wagner) operoje „Skrajojantis olandas“, ir Aurimas Raulinavičius, kurio dainavimu gėrėjomės A. Remesos oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą“ pristatyme.

Grafo Šemetos arba jo antrininko partijos patikėtos dviems charizmatiškiems operos solistams – Andriui Apšegai ir Šarūnui Šapalui.

Gilių dvasinių išgyvenimų draskomos Grafienės vaidmens ėmėsi dvi operos scenos primadonos – Jovita Vaškevičiūtė ir Loreta Ramelienė.

Jaunos ir naivios įsimylėjėlės Julijos vaidmenį atliks – Gunta Gelgotė, Ieva Barbora Juozapaitytė ir Judita Butkytė-Komovienė.

Operoje „Lokys“ dainuos žiūrovų pamilti KVMT solistai: Aurelija Dovydaitienė, Dalia Kužmarskytė (Vienaakė senė), Mindaugas Rojus (Maršalka), Faršadas Abasadabis (Farshad Abbasabadi) (Maršalka-grafo antrininkas), Šarūnas Juškevičius, Virginijus Pupšys, Kęstutis Nevulis (Pranciškus, grafo tarnas) ir KVMT choras (vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas).

Gros KVMT simfoninis orkestras (vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis).

Pristatymais gausus rudens laikotarpis

„Pristatymų ir sceninių atgimimų Muzikinio teatro scenoje rudens sezone bus ir daugiau. Lapkričio 11, 12 d. laukiame šokio spektaklių triptiko „Dona Kichotė“ pristatyme.

Itin garsų šokio spektaklių formatą – triptiką – Klaipėdoje stato kelių šokio kūrėjų komanda:

Gajus Žmavcas (Slovėnija), žinoma choreografė Aušra Krasauskaitė bei teatro baleto artistai Daria Verovka ir Janas Malakis (Yan Malaki), puikiai pasirodę teatro rengiamame choreografinių miniatiūrų projekte „Dėmesio! Baletas 2022”.

Triptiko „Dona Kichotė“ dalių siužetai bus tarpusavyje susiję, bet nebūtinai formuos vientisą pasakojimą. Tai tarsi „Don Kichoto“ moteriškoji versija.

Siužetas pasakos apie laisvės siekį ir kitus šiandienos iššūkius kylančius moterims“, – pasakojo KVMT vadovė L. Vilimienė.

KVMT rezidencijų programa šiemet skirta kompozitoriaus Jurgio Gaižausko 100-metų gimtadieniui paminėti. „Sumanėme kartu su rezidencijos dalyviais statyti J. Gaižausko operą vaikams „Buratinas“.

1968 m. sukurta opera yra ne tik pirmoji, bet ir populiariausia lietuviška opera vaikams, su kuria užaugo ištisos kartos.

Mūsų jaunieji „kolegos“ dalyvaus muzikinėse bei sceninėse spektaklio repeticijose, mokomuosiuose užsiėmimuose. J. Gaižausko operos „Buratinas“ pristatymas įvyks lapkričio 19, 20 d. LMTA Klaipėdos fakulteto Mokomajame teatre, o vėliau papildys teatro repertuarą“, – džiaugiasi L. Vilimienė.

Rudens laikotarpis prisodrintas KVMT kolektyvų gastrolių po Lietuvą ir net užsienį.

Gastrolių lyderis „Auksiniais scenos kryžiais“ ir „Padėkos kauke“ apdovanotas choreografo Martyno Rimeikio šokio spektaklis E. Balsio „Eglė žalčių karalienė“, kuris lapkričio 23 d. pradžiugins Poznanės (Lenkija) žiūrovus.

O gruodį po didžiausias šalies scenas – Klaipėdos „Švyturio areną“ (gruodžio 15 d.), „Šiaulių areną“ (gruodžio 17 d.) ir Kauno „Žalgirio areną“ (gruodžio 20 d.) – keliaus nepaprastos sėkmės sulaukęs Džono Kanderio (John Kander) miuziklas „Čikaga“.

„Šiemet atnaujinta prieš keturis metus KVMT pastatyto Brodvėjaus miuziklo licencija, tad šį spektaklį galime vadinti nauju pristatymu“, – sako vadovė L. Vilimienė.