Gruodžio 19 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT), Didžiojoje scenoje įvyks režisieriaus Gintaro Varno dviejų dalių Makso Frišo ( Max Frisch) spektaklio „Biografija: vaidinimas“ premjera. Pirmą kartą šis spektaklis buvo pastatytas dar 1974 m., tuometiniame Kauno dramos teatre. Tai jau antroji NKDT sezono premjera, kai atgimsta praeityje garsus spektaklis.

Grįžo su intelektualia pjese

Po kelerių metų į Nacionalinio Kauno dramos teatro sceną sugrįžęs režisierius pasirinko šveicarų „intelektualiosios pokario bangos atstovo“, dramaturgo, rašytojo M. Frišo pjesę neatsitiktinai. „Lietuvos teatro scenas užtvindė socialinis teatras. Aš noriu priminti egzistencinį teatrą. Manau, kad turi būti atsvara visuomeniškai aktyviam teatrui. Tai mano vidinis maištas prieš socialinio teatro madą,“ – atvirauja G. Varnas.

Teatro vadovo Egidijaus Stanciko teigimu derybos su režisieriumi vyko gana ilgą laiką. Sprendimas naujam gyvenimui prikelti praeityje rodytą novatorišką spektaklį sutapo su naujojo sezono koncepcija – „Istorija naujai“. „Sakyčiau, kad širdimi G. Varnas niekur ir nebuvo išėjęs. Šis teatras yra jo kūrybinė erdvė, patys gražiausi jo spektakliai gimė čia, “ – režisieriaus sugrįžimu džiaugėsi teatro vadovas E. Stancikas.

Utopinis troškimas keisti savo biografiją

„Biografija: vaidinimas“ – kūrinys, paremtas dviejų to paties autoriaus pjesių koliažu (1969 m. ir 1984 m.), kuriame analizuojamas likimo neišvengiamumas, asmeninių pasirinkimų variacijos ir utopinis troškimas keisti savo gyvenimo biografiją. Pagrindiniam pjesės veikėjui, ponui Kiurmanui, suteikiamas šansas gyvenimą realizuoti tarsi spektaklį scenoje – pervaidinti nepatikusius ar nepavykusius momentus. Šiam kūriniui nesvetimi absurdiškumo elementai, tarsi F. Kafkos „Procese“, kuomet asmeniniai apsisprendimai tėra iliuzija.

„Žvelgiant iš šios dienos perspektyvos, tai lyg fantastikos žanras – galimybė pakeisti savo biografiją. Šiuo atveju, burtų lazdelė įduodama teatrui, – sako kūrėjas, – Spektaklio principas – žaidimas atviromis kortomis: nėra ribos tarp spektaklio ir repeticijos. Ši intelektuali pjesė žadina mąstyti žiūrovus apie jų pačių biografija, o Kiurmano biografija yra eksperimentas.…“

Norėtų gyvenimo režisieriaus

Spektaklyje vaidmenis kuria gerai žinomi aktoriai Dainius Svobonas, Sigitas Šidlauskas, Eglė Špokaitė, Vilija Grigaitytė, Gintaras Adomaitis bei šiais metais prie teatro trupės prisijungę Eglė Grigaliūnaitė ir Edgaras Žemaitis. Dainius Svobonas neslepia, kad vis dar vyksta įdomus ir sudėtingas kūrybinis procesas, o kalbant apie situaciją, kurioje atsiduria jo personažas, teigia… norįs turėti savo gyvenimo režisierių. Jam antrina ir režisierius G. Varnas.

Fatališkąją Antuanetę įkūnijanti aktorė Eglė Špokaitė prisipažįsta: „Antuanetės vaidmuo man sukėlė labai daug klausimų. Galbūt sutampa mūsų požiūriai į moters padėtį visuomenėje bei lyčių lygiavertiškumą, – savo įspūdžiais dalinosi aktorė Eglė Špokaitė, – Nenorėčiau, kad mano kuriamą Antuanetę žmonės priimtų kaip tiesiog lengvabūdę moterį. Tiesiog noriu, kad auditorija suprastų, jog jos buvimas yra komplikuotas.“

Scenografają spektakliui kūrė Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkė – Aleksandra Jasovskytė, kompozitorius – Vidmantas Bartulis, video projekcijos autorius – Mikas Žukauskas, šviesų dailininkas – Vladimiras Šerstabojavas.

Visi norintys išvysti šį spektaklį, tai galės padaryti gruodžio 19, 20, 21 ir 31 dienomis.

Varnas išgarsėjo 1988, įkūręs „Šėpos” teatrą, kuriam vadovavo iki 1992. 1989–2004 – laisvai samdomas režisierius. Spektaklius statė Valstybiniame jaunimo, Vilniaus mažajame, Lietuvos ir Kauno akademiniuose dramos teatruose, Lietuvos operos ir baleto teatre, Latvijos nacionalinėje operoje. Režisierius ne kartą stažavosi užsienyje, dalyvauja nepriklausomuose projektuose.

Nuo 2004 pavasario iki 2007 metų pabaigos – Nacionaliniio Kauno dramos teatro meno vadovas. 2008 m. įkūrė teatrą „Utopia“.