Kaip dažnai skalbti patalynę ir rankšluosčius?

Pandemija daugelį privertė pasikartoti higienos taisykles, tačiau ar tikrai pakankamai dažnai keičiame patalynę ir rankšluosčius, ar ne per retai skalbiame drabužius, o gal visgi perlenkiame lazdą rūpindamiesi higiena? Į šiuos klausimus atsako vaistininkė.

Anot „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės, COVID-19 pandemija išties priminė tam tikras higienos bei etiketo normas, ir tai ilgalaikėje perspektyvoje turės teigiamą efektą.

„Ne vieną kartą klientas yra mane tiesiog apkosėjęs, yra tekę ir seilių likučius valytis nuo veido. Tuo tarpu nuo pandemijos pradžios iki šiol negalavimo požymius jaučiantys klientai dažniausiai būna su kaukėmis, laikosi saugaus atstumo, tiesiogiai į veidą nekosėja. Vien jau tai yra didelis žingsnis į priekį“, – sako ji.

Patalynę skalbti kartą per savaitę

Pasak vaistininkės, kalbant apie higieną buityje, dažnai klausimų iškyla dėl patalynės skalbimo – ji ir rankšluosčiai turėtų būti plaunami ne rečiau kaip kartą per savaitę.

„Dėmių ant patalynės pasitaiko ne taip dažnai ir dėl gyvenimo tempo ji neretai pamirštama. Tačiau jei patalynę pakištume po padidinamuoju stiklu – vaizdas šokiruotų. Joje susikaupia tūkstančiai negyvų odos ląstelių, kurios atsisluoksniuoja nuo odos, dulkių erkutės, prakaito dalelės, žiedadulkės, patekusios pro pravertą langą. Jeigu miegama be drabužių, išsiskyrę organizmo skysčiai taip pat lieka patalynėje. Miegant su gyvūnais, patalynėje atsiranda jų plaukų, pleiskanų, skysčių. Todėl turime gausybę bakterijų, grybelių. Rankšluostis – taip pat itin palanki terpė bakterijoms daugintis, čia joms drėgna ir šilta“, – vardija G. Tautkevičienė.

Pasak jos, jei žmogaus oda yra nepažeista ir tinkamai atlieka apsauginę funkciją – antrą savaitę naudojant tą pačią patalynę ar rankšluosčius galima ir nepajusti jokio odos sudirginimo. Tačiau alergiškiems, kontaktinį dermatitą ar egzemą turintiems žmonėms gali suaktyvėti odos problemos. Turintiems probleminę veido odą reguliariai nesikeičiant pagalvės užvalkalo gali intensyviau kimštis odos poros.

Rizika šlapimo takų infekcijoms

„Apatiniai ir kojinės turėtų būtų keičiami kasdien. Drabužių skalbimo dažnis priklauso nuo to, kaip dažnai juos dėvime ir kiek laiko su jais prabūname, kiek intensyviai prakaituojame. Jei klaustumėte, kaip dažnai reiktų pirkti naujus apatinius, rekomendacija yra kas 6–12 mėn., atsižvelgiant į jų būklę“, – aiškina vaistininkė.

Kas gali blogiausio nutikti per dažnai plaunant drabužius? Jie greičiau susidėvės, tačiau plaunant rečiau – iškyla kur kas daugiau problemų. Jei drabužiai neturi dėmių, anot G. Tautkevičienės, dažnai gali pakakti tik praskalauti juos su vandeniu nenaudojant ploviklio.

„Tuo tarpu apatiniuose susikaupia nemažas kiekis prakaito ir kitų organizmo skysčių. Jie turi tiesioginį sąlytį su mūsų kūnu, todėl gali atsirasti didesnė rizika pasigauti šlapimo takų, makšties, varpos infekcijas. Rečiau plaunant kojines didėja rizika atsirasti grybelinei infekcijai“, – tvirtina ji.

Bakterijos ir grybeliai nuolat supa žmones – jie netrukdo tol, kol imuninė sistema yra tvirta, žmogus turi pakankamą kiekį gerųjų bakterijų ir veikia odos apsauginė funkcija. Sutrikus kažkuriai vienai grandžiai, galima susidurti su infekcija ar uždegimu.

„Atsiradę higieniniai įklotai labai palengvino kasdienybę – didelė dalis moterų yra linkusius juos naudoti, mat, kaip pačios įvardija, jaučiasi saugesnės, pripažįsta, kad rečiau reikia keisti apatinius. Nepaisant to, kasdieninis higieninių įklotų naudojimas didina šlapimo takų infekcijų riziką. Turiu ne vieną klientę, kurią dažnai vargina ši problema, ir visos jos kasdien naudoja įklotus. Moterys, kurias dažnai kamuoja šlapimo takų uždegimai, turėtų į tai atkreipti dėmesį“, – akcentuoja G. Tautkevičienė.

Ar gali būti per daug higienos?

Vaistininkė pripažįsta, kad kartais būna atvejų, kai higienos perteklius taip pat gali pridaryti žalos. Todėl turint sausą odą, reiktų atidžiai pasirinkti higienos priemones, kad oda pernelyg neišsausėtų.

„Sausa, pleiskanojanti oda – pažeista oda, kuri jau nebegali užtikrinti reikiamos apsaugos. Tokiu atveju tinka aliejiniai prausikliai, kurie ne taip sausina, ir svarbus kremų, emolientų naudojimas po prausimosi. Turiu keletą vaistinės klientų, kurie skundžiasi stipriai išsausėjusia oda, jie nebegali naudoti jokių prausiklių ir turi retinti prausimąsi vandeniu, nes jaučia nuolatinį niežulį, odos tempimą, skausmą. Taip pat dalis moterų intensyviai naudoja makšties dušus, kurie sutrikdo natūralų pH, dėl to dažnėja infekcijos ir sausumas“, – pasakoja G. Tautkevičienė.

Ji tęsia sakydama, kad perdėtas rūpinimais higiena sutrikdo įprastinę organizmo mikroflorą, dėl ko gali atsirasti uždegiminiai procesai, dažniau pasireikšti infekcijos.

„Pavyzdžiui, riebią galvos odą turintys žmonės dažnai nori produktų, kurie stipriai mažintų riebalų išsiskyrimą. Dėl to pasirenkamos priemonės, kurios intensyviai sausina galvos odą, bet po intensyvaus tokių priemonių naudojimo gaunamas priešingas efektas. Galvos oda dar labiau pradeda riebaluotis. Taip nutinka dėl to, kad per daug išsausinus odą, organizmas pradeda kompensuoti ir išskirti dar daugiau riebalinių medžiagų. Todėl intensyvaus valymo priemonės turėtų būti naudojamos ne dažniau kaip kartą per savaitę“, – pavyzdžiu dalijasi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Ta pati problema gali ištikti, jei nuolatos naudojami burnos skalavimo skysčiai su chlorheksidinu. „Tai labai vertinga medžiaga kamuojant dantenų uždegimui, po įvairių chirurginių intervencijų, tačiau naudojant ją ilgą laiką, išbalansuojama natūrali mikroflora, gali dažniau kauptis apnašos, sujautrėti gleivinė“, – pažymi G. Tautkevičienė.