Draudimo bendrovės BTA atliktas tyrimas parodė, kad paspirtukų naudotojai itin atsainiai vertina savo saugumą. Vilniuje vykdyto stebėjimo metu tik 5 iš 82 (6 proc.) šių transporto priemonių naudotojų buvo su šalmais. Dviratininkai šalmus naudoja dažniau – tokių buvo 32 iš 81 (39,5 proc.).
Vieni spontaniški, kiti – pasirengę
„Mūsų stebėjimo metu surinkti duomenys aiškiai rodo, kad paspirtukų naudotojams saugumas yra toli nuo svarbiausių prioritetų. Ir tą parodo ne tik požiūris į šalmus. Net ir šio trumpo stebėjimo metu užfiksuoti du atvejai, kuomet vienu paspirtuku važiavo du žmonės“, – sako BTA draudimo Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
„Iš dalies tai yra natūralu – trumpam paspirtukus išsinuomojantys žmonės šalmų kuprinėje nesinešios. Tuo tarpu rečiau pasitaikančių galingesnių, greitesnių, akivaizdžiai ne nuomojamų, o nuosavų paspirtukų naudotojai savo saugumu pasirūpina įsigydami ir kokybiškus šalmus, kurie saugo visą galvą, įskaitant apatinį žandikaulį“, – priduria ekspertas.
Kaip parodė tyrimo rezultatas, dviratininkų požiūris į saugumą yra kur kas brandesnis. Nors važiavimo dviračiais taisyklės dėvėti šalmus reikalauja tik iš jaunesnių nei 18 m. eismo dalyvių, o vyresniems dviratininkams šalmas tik rekomenduojamas, nustatyta, jog beveik 40 proc. dviratininkų šalmus naudoja.
„Dviračių naudojimas yra kur kas mažiau spontaniškas nei paspirtukų. Sportuoti ar kelionėms į darbą ir į namus dviračius naudojantys žmonės būna geriau pasiruošę ir dažniau naudoja ne nuomojamas, o nuosavas transporto priemones. Atitinkamai kitoks požiūris būna ir į saugumą didinančią įrangą“, – situaciją vertina A. Žiukelis.
Paspirtukų „laukinių vakarų“ pabaiga
Paspirtukininkų požiūrį į saugumą netrukus padės keisti teisinis reglamentavimas. Šią savaitę Vyriausybei pritarus elektrinių paspirtukų naudojimo taisyklėms tolesnio reguliavimų svarstymo imsis Seimas. Priėmus šiuos pakeitimus kelionės paspirtukais būtų reglamentuojamos panašiai, kaip ir važiavimas dviračiais.
Tai reiškia, kad asmenys iki 18 metų važiuodami paspirtuku privalės dėvėti šalmą, o kelių važiuojamąja dalimi, dviračių juostomis ir dviračių takais paspirtuku galės važiuoti tik asmenys nuo 16 metų (išklausius mokymo kursą – nuo 14). Taip pat siekiama įvesti reikalavimą dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba įjungti priekinę ir galinę paspirtuko šviesas važiuojant kelio važiuojamąja dalimi. Atsirastų draudimas vienu paspirtuku važiuoti dviese.
„Iki šiol teisine prasme ignoruotų eismo dalyvių judėjimo miesto gatvėmis reglamentavimas yra sveikintinas dalykas. Reikia tikėtis, tai padės sudrausminti ir saugumą atsakingiau vertinti dabar savotišką laukinių vakarų fazę išgyvenančius paspirtukininkus, kurių sparčiai gausėja. Atitinkamai kartu gausėja ir skausmingų įvykių kiekis. Traumatologai ir ypač veido chirurgijos specialistai kasdien susiduria su nesėkmingų kelionių paspirtukais pasekmėmis“ – sako A. Žiukelis.
Suomijoje atliktas tyrimas rodo, kad paspirtukai yra viena pavojingiausių transporto priemonių. Mokslininkų teigimu, 18 iš 100 000 kelionių, arba 7,3 kelionės kiekvienam 100 000 nuvažiuotų kilometrų, baigiasi skubaus priėmimo skyriuose. Palyginimui, Australijos mokslininkai apskaičiavo, kad dviratininkų traumos pasitaiko 2,3 karto kiekvienam 100 000 nuvažiuotų kilometrų.
pačių suvažinėtų reikalas…
Lietuvos pėsčiųjų asociacija vėl surinkinės netinkamai pastatytus paspirtukus
– madeinvilnius.lt/transportas/vilniaus-gatves/lietuvos-pesciuju-asociacija-vel-surinkines-netinkamai-pastatytus-paspirtukus/
Ar nereiktų visų pirma tų kaltinti, kas privalėjo, bet nepasirūpino pėsčiųjų saugumu šaligatviuose bei takuose? Kaltinti už tai, kad ratuotiems leista ne kur kitur, o pėsčiųjų takais važinėti – susiaurinus šaligatvius, arba visai šalia ratuotiems takus išasfaltavus?!! – Savivaldybių projektuotojų, visuomenės sveikatos specialistų? Nemaisto prekių kontrolierių, leidusių įvežti į Lietuvą tokią prekę, kai ja naudotis nėra reikiamų sąlygų. Olandai važinėja tikrais paspirtukais – koja atsispirdami. – El. lentomis skrajojantis jaunimas jau užaugo tokioje aplinkoje, kokią jiems suaugusieji sukūrė, ir nesuvokia, kokią grėsmę sau ir kitiems kelia.
Ar apskritai dar reikalaujama, kad sveikatos apsaugos specialistai tikrintų projektus ir spręstų, ar galima taip daryti? Atrodo – nebe? Kitaip – kaip rastųsi tokie takai, kaip būtų leista kelti tokį pavojų pėstiesiems? Kaip po aukštos įtampos el. linijoms bei visai greta jų atsirastų gyvenamieji namai ir biurų pastatai? Juk tai – nusikaltimas!