Pigiausia šiluma tarp didžiųjų miestų – Kaune

Liepos mėnesį Kauno miesto, rajono ir Jurbarko gyventojai, besinaudojantys bendrovės „Kauno energija“ tiekiamos šilumos paslaugomis, už suvartotą šilumos kiekį mokės mažiausiai, palyginti su kitais didžiaisiais šalies miestai. Kilovatvalandės kaina už šilumą kauniečiams siekia 5,18 ct (su PVM) ir yra 8 procentais arba 1,22 cento mažesnė nei birželį.

Šiltuoju metų laiku centralizuotai tiekiama miesto šiluma naudojama karštam vandeniui ruošti bei pastoviai temperatūrai vonioje palaikyti.

Brangstant energijos ištekliams, „Kauno energija“ mažiausias šilumos kainas vartotojams gali pasiūlyti dėl ilgametės, sėkmingai įgyvendintos ir tęsiamos strategijos, orientuotos į atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą šilumos gavybos procese. Taip pat – dėl įmonės veiklos optimizavimo ir sėkmingai įgyvendinamų technologinių sprendimų, padedančių ne tik sumažinti galutinę šilumos kainą vartotojams, bet ir į aplinką išmetamo CO2 kiekį.

Apie 90 proc. šilumai pagaminti reikalingos energijos bendrovė išgauna iš biokuro. Nors biokuro bei gamtinių dujų kainų padidėjimas neišvengiamai paveikia ir miesto šilumos kainas, centralizuotai tiekiama miesto šiluma Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke išlieka pigiausiu būdas šildytis lyginant su alternatyvomis – elektra ar iškastiniu kuru.

Siekdama užtikrinti patikimą ir efektyvų miesto šilumos tiekimą vartotojams, „Kauno energija“ kasmet atnaujina didžiausią riziką keliančias vamzdyno atkarpas. Liepos pradžioje Žaliakalnyje prasidėjo dar sovietmečių paklotų vienų seniausių Kaune magistralinių vamzdynų atnaujinimas. Skaičiuojama, kad nauji 500 metrų ilgio poliuteranu izoliuoti vamzdynai tarnaus ne mažiau 30 metų, o šilumos tiekimo nuostoliai sumažės beveik 40 proc.

Bendrovė iki naujojo šildymo sezono pradžios iš viso planuoja rekonstruoti rekordiškai daug – 14 kilometrų – susidėvėjusių šilumos tinklų Šilainiuose, Žaliakalnyje, Dainavoje, Eiguliuose. Tam paruošta 19 projektų, kurių bendra vertė siekia beveik 11 mln. eurų.