Praėjusioje laidoje mes jau pradėjome kalbėti apie ukrainiečių, baltarusių ir iš dalies rusų išsiskyrimą į atskiras tautas.
Priėjome XVI amžių, kai tas išsiskyrimas, bent jau formalios prielaidos jam, užsibaigė, bet procesas tęsėsi, nes etniniai procesai nevyksta taip greitai, kaip politiniai.
Šiandien mes pratęsime pokalbį su Dariumi Vilimu. Tęsim nuo XVI amžiaus: mes priėjome Liublino uniją, kai buvo antroji takoskyra – tarp baltarusių ir ukrainiečių.
Aišku, ji nesukūrė dviejų tautų tuo pačiu momentu, kai įvyko Liublino unija, bet prasidėjo politiškai kažkiek atskira tų teritorijų raida.
Nors Abiejų Tautų Respublika – bendra politinė erdvė, joje yra dvi valstybės. Kaip viskas vystėsi toliau?
Pokalbio dalyviai nepaminėjo,kad didelės dalies dabartinių baltarusių protėvių buvo lietuviai,jotvingiai ir latgaliai.Baltarusių kalboje yra lietuviškos kilmės žodžių ( pumpuryna-pumpurynas,puriena, dzirvan-dirvonas etc.) Kita vertus,senojoje slavų kalboje taip pat nemažai baltiškų žodžių- perst-pirštas, az-aš etc.
Berods, prieš 1831 m. sukilimą apie 65 proc. tuometės Vilniaus gubernijos, kurios rytinė riba ėjo ties Petriškių miesteliu netoli Minsko, gyventojų buvo lietuviai.
Dar ir papročių baltiškų bent jau 2-je pr. a. pusėje turėjo išsaugoję: kaime, vienkiemiuose nerakinamos durys, kai šeima išeina dirbti į laukus ar kt., išeinant iš namų ant stalo paliekama duonos ir pieno ąsotis – kad keliautojas ar elgeta galėtų pasistiprinti; žaltys kieme ir pastatuose lyg savo dvare jaučiasi; nepaprasta pagarba vyresniam. Ten gyvenantys iš savo tėvų ir protėvių žinojo, jog tai lietuvių žemės.
dar 1920 metais kalbine riba ejo ten kur ir siena su cccp buvo nustatyta, Gardino-Brastos Lietuviai (kad jau ir nutautinti tuo metu bet ju seneliai dar kalbeje Lietuviskai) net prasesi 1918 metais kad amerikonas wilson juos prijungtu prie Tevynes Lietuvos, bet to neleido padaryti okupantai
Apskritai, mano supratimu, pokalbis buvo vidurinės mokyklos vadovėlio lygio – sausas faktų ir datų išvardinimas.
Lietuvių veiksnys visame tame istoriniame periode kaip paprastai lenkiškos ir rusiškos istorinės tradicijos yra nutylimas.
Gal užteko panagrinėti,tarkim, šiandien politiškai aktualios Būčios pavadinimo kilmę, kurios lietuviškumas akivaizdus, ir tuo būtų daugiau pasakyta teritorijų etniškumo klausimu negu tuo sausų datų ir faktų pavardinimu. Juolab, kaip galima įžvelgti, ukrainiečiai senąja (etnine) dvasine kultūra, regis, lietuviams (dzūkams) yra artimesni negu dabartiniai baltarusiai.
Arba, kiek daug lietuvių substrato klausimu dabartinės Ukrainos teritorijoje pasakytų supažindinimas su Laučiūtės atliktos Pripetės baseino vietovardžių ir vandenvardžių studijos duomenimis.
Beje, lietuvių kalba pripažinta senoviška ir dėl to skirtingai nuo kitų lietuvių istoriją byloja ne tiek metraščiai, kiek vietų ir vandenų vardai dar su pirmine žodžių reikšme. Pvz., būti – Būčia – “gyvenimo (būsto, namų) vieta”. Pavadinimo neslaviškumą rodo jame esantis liet. ‘ū’, vietoje turinčio būti slav. ‘y’. Tą liet. ‘būt-‘ šaknies tradiciją pavadinimuose galima įžvelgti netgi Budapešto pavadinime, Lietuvoje yra Būtingė, Būda, pavardės – Būtėnas, Bučys ir t.t.
Metodologiniu principu, kad lietuvių istorijos dalykuose esminiais istorijos šaltiniais yra lietuviški žemės vietų, vandenų vardai, ir toliau nesivadovaujama. Prie to prisideda ir šio pokalbio dalyviai…
Nors kalbant tokia tema negalėjo būti neatsižvelgta ir į tai, kad įžymių rusų mokslininkų V. Toporovo, V. Ivanovo , Fasmerio, kitų yra pripažinta, jog slavų kalbos radosi iš pakraštinių baltų kalbų tarmių.
tai yra tikrasis kremliaus naratyvas o ne pokalbis nes remiasi tik kremliuje laikomais i kremlinu kalba isverstais ir net suklastotais parasymais tik is 18 amziaus
Lietuvių kalbos paplitimas XVI amžiuje:
https://upload.wikimedia.org/wikipedia/lt/c/cc/Lietuvių_kalbos_paplitimas_XVI_amžiuje.png
Peršasi išvada,kad lietuvių kalbos salelių buvo ne tik apie dabartinės Baltarusijos miestus Minską ( vietovė Antaniški, Baubli, Daunary,Skirmantava, Pirštuki,Petriški,Gerveli, Dauguli, Malyje Bakšty,Perežery ), Valkaviską ( Mantauty, Trumpy, Zelva) ,Kosavą ( Taucvily,Mizgiri, Jundzily),Svisločių ( Jatauty), Dokšicą ( Skuduci, Vargany) , Baranovičius ( Ašmency,Milvidy,Litva ),Lahoiską ( Narbutava, Vitoutsy), Nesvyžių ( Daunarščina) ,Drują ( Šaltiny), Dzisną ( Girgeli), Šarkauščiną ( Kadriški) bet ir aplink Oršą ( Obolcy, Margi, Purpleva, Zybaly) net į rytus nuo Polocko ( Obolianka,Obol).
O ka apie germanu kalba galvojate ?
Pvz: Kiemas- keimas-heim-ham-hamlet-
Nothingham….
Nuo Baltu zemiu iki Britanijos….
Pasiskaitykite Marija Gimbutas,V Toporov’a, Duridanov’a, Statkute,iGedgauda,….
Ir antikos rasytojus…tada suprasite kad
“baltizmu” liekanos ne ti rytu europoje,
Bet ir vakaru europoje…
tikrai taip..Rugijos saloje tik 1150 sugriauta Perkuno (Arkonos) sventykla ir iszudyta 300 000 Lietuviu, bet islikes ir Rambynas ir Tilze ir dar daug kitu Lietuvisku pavadinimu ypac Pavardiniu kaimu su -eviciai (-evieciai) galunemis
Lietuviu kalba 16 amziuje kalbeta dar net Naugarde ir Tuloje..1550 Mykolas Lietuvis tiksliai aprase Lietuviu zemiu plota ir net pyko ant slavu kacapu kad okupavo Naugarda ir Pleskava bei Salagiri su Mozhaisku.
Baranauskai turetum zdiaugtis kad gudai
Save vadina litvinais nes ju suslavejusia kalba tai reiskia lietuvys ,kaip anykstenai sakydavo…
tai yra paskutine galimybe issaugoti gudu savimone nors ir tukstanti metu suslabejusia….
Irgi tiesa. Bet po tokio smūgio tamstai pačiai/-čiam teks klausimą iš šio kampo nušviesti, nes po tokio kirčio (juolab per tokius karščius!) Autorius negreit atsigaus… Taigi, kitą savaitę pešimės jau po Tamstos straipsniu. Sutarėm?
skiedalai ir nesamones, nes dabartine gudija buvo Lietuviu vien apgyvendinta dar 1655, tai yra net 100 metu praejus po Ukrainos okupacijos