Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Šiugždinienė Seimui pristatė Sporto įstatymo pataisas ir lydimuosius teisės aktus, kuriais siekiama siekiant užtikrinti tvarų olimpinių sporto šakų finansavimą iš vieno šaltinio, tobulinti sportininkų finansavimą, gerinti išskirtinių sportinių gabumų turinčių vaikų atranką ir rengimą.
„Projektais siūloma įtvirtinti reikšmingus pokyčius sportininkams, padidinti ir sulyginti valstybės stipendijų dydžius negalią turintiems ir jos neturintiems sportininkams. Neturintiems negalios bus mokama viena valstybės stipendija, valstybės stipendiją sumuojant su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto olimpine stipendija. Turintiems negalią stipendijų dydžiai sulyginami su neturinčių negalios stipendijų dydžiais.
Jie didinami neįgaliųjų sporto lėšų sąskaita, mažinant neįgaliųjų sporto organizacijoms skiriamas lėšas, jų aukšto meistriškumo sporto programoms nuo 12 iki 10 proc. Visiems sportininkams stipendijos papildomai didėtų mažiausiai 3 bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžiais, dėl stipendijų dydžio sulyginimo kai kuriems sportininkams stipendija didėtų net iki 17 BSI“, – pristatydama pataisas Seimo nariams sakė J. Šiugždinienė.
Siekiant užtikrinti, kad Lietuvą ir toliau pasaulyje garsintų sportininkai, įstatyme siūloma papildyti valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas sporto organizacijų funkcijas išskirtinių sportinių gabumų turinčių vaikų atranka ir rengimu.
Sporto šakų federacijos, įgyvendindamos šią funkciją, turės sukurti gabių ir talentingų vaikų paieškos, atpažinimo ir rengimo sistemos modelį. Siekiama, kad išskirtinių sportinių gabumų turintys vaikai nuolat papildytų sporto šakų federacijų nacionalines rinktines ir būtų motyvuoti siekti sportininko karjeros.
Teikiamomis pataisomis siūloma išplėsti sportininkų, turinčių teisę gauti valstybės stipendiją už tam tikrus sporto pasiekimus, ratą, taip pat įtraukiant pagrindines jaunimo amžiaus grupes ir skiriant valstybės stipendiją už:
1) olimpinių žaidynių 17–24 vietą (su sąlyga, kad į olimpines žaidynes sportininkas pateko dalyvaudamas į olimpines žaidynes organizuojamose atrankos varžybose),
2) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų ar Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 7–8 vietą,
3) paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 7–8 vietą,
4) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio neįgaliųjų čempionatų 4–6 vietą,
5) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių ir Europos jaunimo čempionatų 4–6 vietą,
6) pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietą.
Pasak švietimo ir mokslo ministrės, Sporto įstatyme taip pat numatoma įtvirtinti kriterijų dėl 12 varžovų dalyvavimo, siekiant gauti valstybės premiją. Maksimalaus Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės premija būtų skiriama sportininkams ir jų treneriams tais atvejais, kai į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoje rungtyje varžėsi ne mažiau kaip 12 varžovų, išskyrus atvejus, kai tarptautinė sporto šakos federacija ar tarptautinė nevyriausybinė sporto organizacija apribotų varžovų skaičių:
„Jei į olimpinių, parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoje rungtyje dalyvautų mažiau nei 12 varžovų, Vyriausybė nustatytų mažesnį valstybės premijos dydį tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki 12 varžovų.“
Siekiant valstybės biudžeto lėšomis užtikrinti socialines garantijas gaunantiems valstybės stipendijas kartu su Sporto įstatymo projektu teikiami Sveikatos draudimo, Valstybinio socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinių draudimo įstatymų projektai . Pasak ministrės J. Šiugždinienės, 2022 m. liepos–gruodžio mėnesiams – 76 sportininkų padidintoms stipendijoms reikės 776 tūkstančių, sveikatos draudimui – 23 tūkst., pensijų, ligos ir motinystės, socialinio draudimo įmokoms – 113 tūkst. eurų.
Projektams po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Vyriausybės siūlymu juos nuspręsta svarstyti skubos tvarka. Seimo posėdyje svarstymo procedūra numatyta birželio 23 d.
