V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų?

Negeri ženklai ima rodytis Ukrainos fronte. Makrono ir Šolco mizanscenos padruskinti Putinui, pasirodo, nebuvo kažkokia „otsebiačina“. Kisindžeris Davose patvirtino, kad Rusijos „pažeminti“ negalima, kad ji „išaugotų veidą“ reikia jai „duoti“ Ukrainos teritorijų. Ukrainai esą reikia „sėsti prie derybų stalo“…

Kas jau kas, o Kisindžeris, senas lapinas, žino iš kur ir kokie vėjai pučia. Net ir 98-erių būdamas. Bandymas JAV senate stabdyti lendlizą, nors ir nepavykęs, irgi tos pačios kategorijos ženklas, kad aktyvuojamos didelės jėgos „Putin verstehen“ kryptimi.

Ir tai nieko gero nežada. Kadangi jei Putinas nebus sustabdytas Ukrainoje, atsiplėš jos gabalą, gaus atokvėpio, persigrupuoti ir pasitelkti daugiau rezervų, kitas Ukrainos puolimas – tik laiko klausimas.

O nuo jūrų atkirsta ir sugriauta Ukraina – nebe valstybė, laikinai vegetuojantis darinys, iki bus per kelis etapus „suvirškintas“, kaip „suvirškinta“ per tris padalijimus (1772, 1793 ir 1795) buvo ir Abietų Tautų Respublika.

Ir ties tuo, deja, jie nesustos. J. Felštinskis mano, kad kitas žingsnis bus Moldova, o tada – Baltijos valstybės.
Kaip? Juk mes NATO!?

Paprastai – šantažuos braduoliniu ginklu: arba grąžinate mums šitas „išsišokėles“ „nuraminti“ ir „denacifikuoti“, arba pakabiname branduolinį grybą virš Varšuvos ar net Berlyno, Paryžiaus.

„Putin verstehen“ logika diktuos aiškiai: rizikuoti branduoliniu susinaikinimu dėl Baltijos valstybių? Tai prieštarauja sveikam protui; jos ne tik faktiškai neapginamos, bet ir mes patys [t.y. NATO] nuėjome aiškiai „per toli“ – įsibrovėme į Rusijos „interesų sritį“, ją „apgavome“; Rusija turi pagrindo jaustis „įžeista“, nes liko be neužšalančių uostų Baltijos jūroje.

Kad nesijaustų „pažeminta“ jai turi būti „sugrąžintas veidas“ ir reputacija…

Manote, tokių balsų neatsiras, jei klausimas taip bus iškeltas? Aš manau, kad jų bus choras.

Juk ne atsitiktinai Baltarusija „pasitraukė“ (Putino paliepimu, žinoma) iš nebranduolinės zonos, kad čia būtų atgabenti Rusijos branduoliniai ginklai ir, jeigu jau prieitų iki jų panaudojimo, jie turėtų „argumentą“neva paleista buvo „ne iš Rusijos teritorijos“.

Panašiai kaip olandų keleivinio lėktuvo numušimo atveju: čia ne mes, čia ukrainiečiai, čia iš jų teritorijos šovė. Nors ta teritorija jau 8 metai jų kontroliuojama, siaubiama ir būtent iš jos organizuojamos provokacijos ir karo nusikaltimai.

Labai norėčiau, kad tie nuogąstavimai nepasitvirtintų. Tačiau paralelės su 1939-1940 m. Žiemos karu Suomijoje neleidžia nusiraminti.

Tada irgi pasaulis stebėjosi, žavėjosi, plojo katučių Suomijai, kaip narsiai ji kovoja ir daužo dantis Stalinui. Bet tik tiek. Tiesa, atvyko šiek tiek savanorių iš Švedijos, net JAV, Estijos, skaičiau, kad keletas narsių vyrų buvo atvykę ir iš Lietuvos. Bet rimtesnės pagalbos suomiai nesusilaukė.

Prieš Stalino ordas kovojo su „molotovo kokteiliais“ ir mokėjo aukštą kainą. Nors žuvusiųjų santykis buvo 1:10 suomių naudai (Lietuvos partizanai iš pradžių irgi kovojo santykiu 1:8, paskui 1:5, kol ilgainiui žaidimas pasidarė „į vienus vartus“ ir užlūžo) – per 3,5 mėnesio suomiai nukovė per 250 tūkst. raudonarmiečių (Chruščiovas atsiminimuose mini milijoną, bet tai turbūt su sužeistaisiais), – tačiau mažos suomių tautos netektys irgi buvo didžiulės: žuvo daugiau kaip 25 tūkst. karių (Lietuvos kariuomenę po 1939 m. mobilizacijos sudarė 30 tūkst. vyrų), liko per 10 tūkst. našlių, per 30 tūkst. našlaičių, nekalbant jau apie sunaikintą turtą, išplėštas gamyklas, išvežtus į Rusiją įrengimus, kitą kilnijamąjį turtą, atplėštas geriausias pietines teritorijas.

Apie 0,5 mln. Suomijos žmonių per 10 dienų, viską metę, turėjo išsikraustyti iš sovietų užimtų teritorijų.

Kas dabar visa tai prisimina, kam tai svarbu? Dabar tai jau viskas pamiršta, traktuojama kaip „teisėtai“ prisjungtos teritorijos, nes Suomijos vyriausybė su tuo „sutiko“, padėjo parašus po „taikos sutartimi“.

Ukrainiečiai sako, kad Minsko-3 nebus. Tačiau matyti sykiu ir didelės pajėgos, kurios pamažu telkiasi ir, kaip atrodo, kažko panašaus siekia. Labai norėčiau apsirikti.

Spaudos pranešimai apie suomių netektis ir nuotaikas kitą dieną po „taikos sutarties“ su Sovietų Rusija pasirašymo 1940 m. kovo viduryje.

SUOMIJA NEGAVO PAKANKAMOS PAGALBOS

Švedija ir Norvegija nedavė kelio svetimų šalių kariuomenei

Suomiai neturėjo ginklų – sako ministeris

Helsinkis, Suomija, [1940] kovo 13 d. – Suomijos užsienių reikalų ministeris Tanneris trečiadienį pareiškė, kad Suomija priėmė Rusijos taikos sąlygas, nes neturėjo ginklų ir nepasitikėjo kitų pažadais.

Tannerio kalba transliuota per radiją. Taikos sutartis, pareiškė jis, bus pasirašyta antradienį 5 valandą Maskvos laiku (Chicagos laiku 8 val. ryto).

Nuo pat karo pradžios, kalbėjo Tanner, buvo aišku, kad kova nelygi. Visgi suomiai gynėsi stipriau nei tikėtasi. Kai kurios Suomijos kariuomenės dalys buvo visą laiką mūšių linijoje. Tačiau pastiprinimų stigo.

Pastiprinimams Suomiją pasiekti vienintelis parankus kelias buvo per Švediją ir per Norvegiją, bet jos neleido svetimų šalių kariuomenei per savo žemę keliauti. Tai pasirodė neįveikiama kliūtis. Suomija buvo palikta viena grumtis su daug stipresniu priešu.

Pasidavimas Rusijai ne suomių kaltė, pasakė Tanner. Tai yra kaltė kaimyninių šalių.

Suomijai teko sudaryti taiką. Kokią taiką ? – paklausė Tanner ir atsakė: „Sunkiai pažeista tauta atiduoda kitai šaliai svarbias pramonės ir žemės ūkio teritorijas.“

SUOMIJOS TAIKA – SMŪGIS SĄJUNGININKAMS

Londonas, Anglija, kovo 13 d. – The British Press Association pareiškimas, vaizduojąs bendrą Britanijos gyventojų pažiurą į Suomijos ir Rusijos taiką, esmėje yra toks: Rusijos įtaka Pabaltijy sustiprės; agresijos jėgos, bent laikinai, laimėjo pergalę.

Pripažįstama taipgi, kad taika Suomijoj suardė sąjungininkų planus veikti prieš Vokietiją iš šono, per Skandinaviją. Dar matomas toks galimumas: pasiliuosavusi nuo karo Suomijoje, sovietų Rusija dabar galėsianti daugiau pagalbos teikti Hitleriui.

RUSIJOS IR SUOMIJOS TAIKOS SĄLYGOS

Maskva, Sovietų Rusija, kovo 13 d. – Pagal Rusijos ir Suomijos taikos sutartį mūšiai sustojo trečiadienį [kovo 13 d.] pietų metų. Taikos sąlygos yra tokios:

Suomija atiduos Rusijai visą Karelijos sąsmauką, kartu su Vyborgu.

Rusijai teks visos Ladogos ežero pakrantės ir nemažai teritorijos į šiaurės rytus nuo Ladogos. [Čia rusai pražudė dešimtis tūkstančių kareivių. – Naujienos]

Hango pusiausalį, prie įplaukimo į Suomių įlanką, rusai paims rendon 30-čiai metų ir čia įrengs savo sutvirtinimus. [„Renda“, žinoma, yra tik žodis. Tikrumoje rusai čia šeimininkaus, jeigu, pasitaikius progai, suomiai neišvys jų. – Naujienos]

Rusija gaus įvairias salas Suomių įlankoje. Dar Suomija atiduos rusams plačią juostą žemės šiaurėje, su Sredni ir Ribači pusiausalių dalimis. Geležinkelis bus pastatytas Baltosios jūros uostams Rusijoj sujungti su Boteno jūra.

Rusų lėktuvų kursavimas per Petsamo sritį ir nevaržomas kelias Rusijos prekybai gyventojams per šią sritį į Norvegiją.

Suomija turi pasirašyti naują nepuolimo ir prekybos sutartį su Rusija. [Pirmesnę nepuolimo ir prekybos sutartį Rusija, prieš užpuldama Suomiją, panaikino. – Naujienos]

TAIKOS SĄLYGOS PRITRENKĖ SUOMIUS

Chicago, kovo 13. – Dienraščio The Chicago Daily NEWS korespondentas, Leland Stowe, pranešime iš Helsinkio pasakoja trečiadienio laidoje, kaip suomiai priėmė žinią apie taiką su Rusija.

Hotel Kamp kambary, sako jis, susirinko grupė žmonių. Telefonas suskambo. Moteris atsiliepė, jos veidą iškreipė konvulsijos. Moters vyras kiek vėliau paaiškino, kad nusižudė jų pažistama jauna rašytoja, nepakeldama suomių nelaimės.

Burys žmonių, rašo Stowe, klausosi užsienų reikalų ministerio Tannerio pranešimo apie taikos sąlygas. Jauna moteriškė tyliai verkia, balso nerodydama.

Tanner kalba. Pasakoja ko suomiai neteks. Hango turėsime rusams pavesti per dešimtį dienų, aiškina jis. Vieną po kitos mini sąlygas.

„My God!“, sušunka angliškai kalbanti moteris. Verkia ir kita, ir trečia moteris.

Kambary yra taip pat vyrų. Jie tyli ir klausosi. Iš veidų nesuprasi ką jie mano, kaip reaguoja. Neišskaitomi veidai. Tik išklausę pranešimą, išėję gatvėn kai kurie pradeda diskutuoti, rodos, karštai. Kiti gi nė žodžio netarę eina paniurę savo keliais.

Naujienos, 1940 m. kovo 14 d.