Siekiant paskatinti jaunus žmones rinktis ūkininkavimą ir kurtis kaimiškose vietovėse, jiems šiemet numatyti beveik 23 mln. Eur. Jaunasis ūkininkas galės gauti 40 tūkst. eurų verslo planui įgyvendinti.
Iš viso naujuoju 2023-2027 m. finansiniu laikotarpiu jaunųjų ūkininkų įsikūrimui planuojama skirti 75 mln. Eur. Jie taip pat bus skatinami kitomis priemonėmis, skiriant jiems didesnį paramos intensyvumą.
2014-2021 metais jiems buvo skirta apie 90 mln. Eur.
„Žemės ūkio ministerija jauniesiems ūkininkams skiria daug dėmesio. Ir iki šiol situacija yra viena geresnių Europoje – Europos Komisijos rekomendacijose dėl Lietuvos bendrosios žemės ūkio politikos strateginio plano yra pastebėta, kad nepaisant sudėtingų demografinių sąlygų, Lietuvos jaunųjų ūkininkų procentinė dalis, palyginti su visais žemės ūkio veiklos vykdytojais, viršija ES vidurkį ir ši tendencija didėja“, – teigia žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.
Šiuo metu Lietuvoje yra 30 proc. pensinio amžiaus sulaukusių ūkininkų, o jaunesnių kaip 40 m. jaunųjų ūkininkų yra 17 proc., tad kaimo senėjimo problemai, kuri aktuali visoje Europoje, Žemės ūkio ministerija skiria daug dėmesio.
Galimybė pradėti savo verslą ir perspektyvos matymas
Žemės ūkis yra verslas, kuris turi būti skatinamas, jei norime išlaikyti jaunąją kartą kaimiškose vietovėse. Tačiau, pasak Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininko Vytauto Buivydo, be palankių sąlygų dar svarbus ir perspektyvos matymas.
„Banguojanti žemės ūkio politika ir neaiški perspektyva neretai stabdo jaunus žmones. Turi būti strategija dešimčiai metų ir tada jaunieji ūkininkai, matydami perspektyvą, tikrai ateis.
Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui dabar yra patrauklesnė, nes anksčiau, kad būtum tinkamas pareiškėjas, privalėdavai turėti daug žemės. Ne žemės plotas sukuria verslo planą, o pats verslo planas ir idėja sukuria potencialą ūkininkauti. Parama yra gera, yra kur tobulėti, bet vis tik tai yra galimybė ūkininkui pradėti savo veiklą“, – apie Lietuvos kaimo plėtros programos paramą jauniesiems ūkininkams įsikurti sako V. Buivydas.
Pasak jo, norint užsiimti gyvulininkyste ar augalininkyste reikia daug žemės, tad jaunieji ūkininkai į žemės ūkį žvelgia inovatyviau ir ieško kitokių galimybių, siekia gauti didesnę pridėtinę vertę iš vieno hektaro.
„Perspektyvas matau tose šakose, kurių Lietuvoje trūksta, būtent čia ateina jaunieji. Pavyzdžiui, sliekų augimas, naujų kultūrų bandymas, kanapių aliejaus spaudimas, arbatos, žolelės, uogos, sodai – jaunimas daro kitaip, nei Lietuvoje įprasta daugelį metų. Daugeliui ūkininkavimas nėra verslas, dažniausiai tai – gyvenimo būdas“, – teigia Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas.
Naujos galimybės – jau birželį ir liepą
Kad pradėti savo verslą kaime būtų lengviau, Žemės ūkio ministerija kviečia birželį ir liepą teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“.
Bus remiama žemės ūkio produktų gamyba, perdirbimas ir tiekimas rinkai.
Paraiškas galės teikti ūkininkas (fizinis asmuo, savo vardu, kaip valdos valdytojas įregistravęs žemės ūkio valdą ir savo vardu įregistravęs ūkininko ūkį), kuris paramos paraiškos pateikimo metu atitinka šiuos reikalavimus:
- yra ne vyresnis kaip 40 m. amžiaus (paraiškos pateikimo dieną dar nėra suėję 41 m.);
- turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijų (arba iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos įsipareigoja jų įgyti);
- pirmą kartą steigiasi žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojas.
