Pernai sukčiai išviliojo dvigubai daugiau pinigų

Praėjusiais metais sukčiai iš gyventojų elektroninėmis priemonės, Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, išviliojo 10,2 mln. eurų – tai dvigubai daugiau nei 2020-aisiais. „Revolut“ ekspertų teigimu, sukčiavimo internetu mastai ypač išaugo per COVID-19 pandemiją.

„Žmonės įprato dažniau atsiskaityti internete, įvairiose elektroninėse parduotuvėse ir puslapiuose praleidžia daugiau laiko. Tai pajuto ir sukčiai. Matome, kad pandemijai baigiantis sukčių aktyvumas dar labiau auga, todėl raginame klientus būti atidžiais“, – teigia „Revolut“ valdybos narys Vytautas Danta.

Dažniausiai sukčiai bando išvilioti bankinio atsiskaitymo duomenis – kortelių numerius ir saugos kodus, prisijungimo duomenis. Pasinaudodami jais vėliau sukčiai be savininko žinios vykdo pinigines operacijas – persiveda pinigus, atsiskaito už paslaugas.

Veikimo metodai ir apsauga

Pasak „Revolut“ ekspertų, žmonėms svarbu atkreipti dėmesį į dažniausiai sukčių naudojamas priemones – jie aukų ieško skambindami telefonu, kurdami netikras interneto svetaines/parduotuves, siunčia elektroninius laiškus, kurie atrodo kaip oficialūs, bet tokie nėra.

Taip pat labai dažai sukčiai bando sudaryti įspūdį, kad kažkokius veiksmus reikia atlikti nedelsiant, skubiai. Taip stengiamasi aukai nepalikti laiko susivokti kas vyksta, šaltai įvertinti situaciją.

„Pagrindinis patarimas – jei pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tiesa, arba reikalaujama kažkokius veiksmus atlikti nedelsiant, turėtumėte suklusti. Taip pat itin dėmesingais reikia būti kuomet gautame laiške nurodoma, kad jūsų sąskaita bus blokuota, jeigu prie jos neprisijungsite. Po to dažniausiai prašoma pervesti pinigus į tam tikrą sąskaitą arba pateikti konfidencialius asmens, prisijungimo prie sąskaitos duomenis. Jokia oficiali institucija niekada tokių duomenų neprašo ir pinigų pervesti nereikalauja“, – sako V. Danta.

Kilus įtarimui dėl iš finansinės institucijos gauto laiško autentiškumo jis rekomenduoja kreiptis į siuntėjo klientų aptarnavimo skyrių, kuris patvirtins arba paneigs, kad toks laiškas iš tiesų buvo siunčiamas.

Finansų institucijos operatyviai reaguoja į visas įtartinas veiklas, pačios kuria metodus tokiai veiklai aptikti.

„Kovoje su sukčiavimu naudojame kompiuterių mokymo (machine learning) algoritmus, kad aptiktume įtartinas operacijas realiuoju laiku. Aptikus įtartiną veiklą, kliento kortelė užblokuojama, kad būtų apsaugoti jo pinigai. Jei klientas įtaria, kad jo paskyra buvo pasinaudota, jis turėtų nedelsdamas prisijungti prie savo programėlės, užblokuoti kortelę ir kuo greičiau susisiekti su klientų aptarnavimo komanda“, – atkreipia dėmesį V. Danta.

Anot ekspertų, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į savo įrenginių saugumą – įsidiegti antivirusinę programą, nelaikyti jautrių atsiskaitymo duomenų neužkoduotuose dokumentuose, vengti programėlių siuntimosi iš nežinomų šaltinių.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras taip pat nemokamai siūlo pasitikrinti ar jūsų įrenginiai nėra įtraukti į botnet tinklus (juose sujungti nuotoliniu būdu valdomi įrenginiai, naudojami internetinėms atakoms vykdyti), ar neturi kitų saugumo spragų. Tai galima padaryti čia: https://www.nksc.lt/tikrinti.html.

Ką galite padaryti patys, kad apsaugotumėte pinigus sąskaitose:

• Sustiprinkite savo finansinių paslaugų teikėjo paskyrą prisijungimu biometriniais duomenimis – piršto antspaudu arba veido nuskaitymo funkcijomis.
• Programėlėje išjunkite mokėjimus internetu, bekontakčius mokėjimus bei pinigų išėmimą iš bankomato, jei jais šiuo metu nesinaudojate.
• Pirkdami internetu naudokite virtualias vienkartines mokėjimo korteles. Šio tipo kortelės gali būti naudojamos vieną kartą atsiskaitant internetu, o atsiskaičius kortelės numeris automatiškai pasikeičia. Taip internetiniai sukčiai nebegalės pasinaudoti jūsų kortelės duomenimis.
• Pirkite iš žinomų ir patikimų e-parduotuvių. Paprastai jų adresas internete turėtų prasidėti https, o ne http. Taip pat ieškokite spynos piktogramos, esančios prieš tinklalapio pavadinimą, nurodančios, kad svetainė yra apsaugota skaitmeniniu sertifikatu.
• Niekada neatskleiskite PIN kodų, slaptažodžių ir asmeninės informacijos telefonu ar internetiniuose pokalbiuose.