Prieššventinės skubos apimtus pirkėjus šiuo metu aktyviau atakuoja ir įvairaus plauko sukčiai, kurių tikslas vienas – ištuštinti svetimą banko sąskaitą.
Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos ekspertas tikina, kad nors pandemijos metu virtualioje erdvėje laiko praleidžiame daugiau ir apsiperkame dažniau, papildomas atsargumas tikrai nepakenktų.
Medicinos banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas sako, kad jau per antrąjį ir trečiąjį ketvirtį šiemet finansinio sukčiavimo atvejų skaičius išaugo beveik dukart.
„Kalėdinis laikotarpis dėl tradicijos masiškai dovanoti dovanas tampa ypač palankia terpe apgavystėms. Gyventojai įsisuka į apsipirkimo maratoną, aktyviai naudojasi nuolaidomis bei įvairiais pasiūlymais, užsisako prekių tikrai ne iš vienos parduotuvės.
Tokioje skuboje gali būti sudėtinga suvaldyti visus užsakymus ir blaiviai įvertinti gaunamus elektroninius laiškus ar trumpąsias žinutes, tarp kurių gali pasitaikyti ir apgaulingų“, – sako P. Gotautas.
Didžiosios Britanijos nacionalinio sukčiavimo ir elektroninių nusikaltimų ataskaitų centro „Action Fraud“ duomenimis, pernai per Kalėdas internetu pirko ir pinigus prarado net 28 tūkst. pirkėjų – beveik dviem trečdaliais daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2019-aisiais. Skaičiuojama, kad jų patirti nuostoliai siekė 15,4 mln. svarų sterlingų.
Vertinant Lietuvos pirkėjų elgseną, akivaizdu, kad ir jie apsipirkimą internetu prisijaukina vis labiau.
Statistikos departamento vertinimu, Lietuvoje bent kartą per paskutinius 12 mėnesių internetu pirkusių vartotojų skaičius pernai pirmą kartą peržengė 50 proc. ribą ir pasiekė 53,8 proc., kai per metus tokių buvo 48,4 proc. Tuo tarpu per paskutinius 3 mėnesius virtualioje erdvėje apsipirko 41,6 proc. vartotojų (2019 metais jų buvo 37,9 proc.).
Pasak banko atstovo, jau pernai Lietuvoje susiklostė situacija, kuomet buvo pasiektas didžiausias internetu apsiperkančių vartotojų kiekis. Tačiau, palyginti su Vakarų valstybėmis, jis dar tikrai turi potencialo augti.
„Suklysti ir būti apgauti gali ir visiškai nauji, ir daugiau patirties turintys pirkėjai. Visi mes šiuo laikotarpiu turėtume būti kritiškesni, santūriau vertinti kainų pasiūlymus, įsitikinti, kad elektroninė parduotuvė yra tikra bei pasidomėti kitų pirkėjų patirtimi.
Pirmas nerimo signalas paprastai yra neįtikėtinai žema ir iš bendro konteksto iškrentanti norimos prekės kaina. Dažnai tokia gera ji yra tik vienu tikslu – pritraukti klientą ir užmigdyti jo budrumą. Jei pamatėte ypač gerą pasiūlymą, kapstykite giliau ir tai bus geriausias sprendimas, priimtas siekiant apsisaugoti nuo galimos finansinės apgaulės“, – pataria specialistas.
Norint įsitikinti, kad parduotuvė yra tikra, patariama jos, o dar geriau – ją valdančios įmonės pavadinimą įrašyti į paiešką ir pasidomėti, kaip apie ją atsiliepia klientai, partneriai, ar yra žmonių, kurie negavo pirktos prekės ar užsakytos paslaugos, kaip tokiu atveju su jais bendravo pardavėjas.
Tik neužmirškite, kad siekiant sumėtyti pėdsakus netikrų parduotuvių atstovai gali bandyti neigiamus komentarus „atskiesti“ išskirtinai teigiamais. Rekomenduojama užsienio pardavėjų patikrą atlikti specializuotuose internetiniuose puslapiuose (pvz. scamadviser.com ar trustpilot.com).
P. Gotautas pastebi, kad padaugėjus atsiskaitymų nuotoliniu būdu, išaugo netikrų pardavėjų, kurie už siūlomas prekes reikalauja sumokėti avansu ir pažadėtų daiktų neatsiunčia arba po avanso sumokėjimo papildomai reikalauja padengti netikėtas transportavimo ar muito išlaidas.
„Didžiausias finansinio sukčiavimo augimas pastebimas siunčiant suklastotas SMS žinutes ar el. laiškus, kai pateikiamos fiktyvios nuorodos. Jų šiukštu negalima spausti. Toliau nevengiama ir skambinti telefonu apsimetant finansų įstaigų ar teisėsaugos įstaigų atstovais ir siekiant išvilioti asmens duomenis bei elektroninės bankininkystės prisijungimus.
Jei žinutes ar el. laiškus gaunate be aiškios priežasties, netikėtai, tik siuntėjo iniciatyva – nerizikuokite. Lygiai ta pati taisyklė galioja ir skambučiams, ypač, jei skambinantysis kalba ne lietuvių kalba“, – sako jis.
Lietuvoje aktyviausiai internetu apsiperka 16-44 metų amžiaus gyventojai. Statistikų duomenimis, pernai internetu dažniausiai buvo perkami drabužiai, avalynė, aksesuarai (55 proc. e. prekybos vartotojų), kosmetika, grožio ar sveikatingumo produktai (29 proc.), vaistai, maisto papildai, vitaminai (28 proc.), buitinė technika ar elektronika (23 proc.), maisto produktai ir gėrimai iš parduotuvių, taip pat baldai ir interjero reikmenys (po 20 proc.).
