V. Valiūnas. Dėl sovietinių okupantų padarytos žalos Lietuvai

Karas Ukrainoje aštrina ir senas mūsų žaizdas. Okupantai rusai, kurie 1940 m, užgrobė Lietuvą, dabar bando okupuoti Ukrainą.

Nors Lietuvai po daug metų kovos ir pasisekė atgauti laisvę – okupantų padarytos žalos klausimas dar neišspręstas. Šiandieną susiklostė unikali situacija, kai atsiranda galimybė iš rusų atsiimti bent dalinę kompensaciją už jų Lietuvai padarytas skriaudas.

Ne taip seniai taikydama sankcijas JAV įšaldė daugiau kaip 300 milijardų JAV dolerių vertės aktyvų priklausančių Rusijai.

Ateina žinios, kad areštuojamos ir Rusijos turtuoliams priklausančios vertybės. Kodėl iš šių turtų neišsireikalauti kompensacijos už Lietuvai padarytą žalą?

Trumpai prisiminkime sovietinių okupantų padarytos Lietuvai žalos problemą.

Dar 2000 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą „Dėl SSSR okupacijos žalos atlyginimo“. Jame konstatuota, kad Rusijos Federacija pagal tarptautinę teisę yra SSSR teisių ir įsipareigojimų tesėja, taip pat įstatyme yra apibrėžtas padarytos žalos atlyginimas. 1-ame straipsnyje (SSSR okupacijos žalos Lietuvai laikotarpiai) įvardijama Lietuvai padaryta žala, o 2-ame straipsnyje nurodoma, kad Lietuva turi spręsti žalos atlyginimą derybų su Rusija forma, pateikdama Rusijai šios žalos apskaičiavimus.

Tais pačiais metais buvo suskaičiuota Lietuvai padaryta žala – ji įvertinta 20 (dvidešimt) milijardų JAV dolerių. Kai kurie mokslininkai, skaičiuodami pagal Jungtinių Tautų metodikas žalą neoficialiai įvertino 800 milijardų dolerių.

2012 m. Lietuvoje taip pat buvo įkurta komisija, turėjusi koordinuoti veiksmų planą žalai apskaičiuoti ir atlyginti. Tačiau veiklos ta komisija taip ir nepradėjo. 2017 m. Lietuvos gyventojų Genocido ir Rezidencijos tyrimo centras (LGGRTC) nutarė oficialų žalos dydį – 20 milijardų JAV dolerių – dar patikslinti, bet dėl eilės priežasčių to nebuvo padaryta.

Savo ruožtu Rusija į derybas neina ir savo propagandistų lūpomis demagogiškai išvedžioja, kad žalos rusų okupantai Lietuvai nepadarė, o priešingai – atnešė laisvę ir gerovę.

Papildomas teisinis pagrindimas žalai atlyginti yra Europos Žmogaus Teisių Teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimas, kuriuo Sovietų okupantų kova prieš Lietuvos partizanus pripažinta genocidu. Tai istorinis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, kai tarptautinis teismas įvertino Sovietų represijas prieš partizanus – reikšmingą Lietuvių tautos dalį – būtent kaip genocidą.

Deja, šiuo metu žalos atlyginimo Lietuvai klausimas yra užstrigęs ir visiškai aišku, kad Putino fašistinė Rusija į derybas dėl žalos atlyginimo Lietuvai tikrai neis. Kodėl nepabandyti išsireikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai kreipiantis į JAV institucijas?

Suprantama, teisiškai įrodant, kad Rusija yra skolinga Lietuvai mažiausiai 20 (dvidešimt) milijardų JAV dolerių – ką reikia nurašyti iš užšaldytų Rusijos aktyvų – Lietuvos naudai.

Telefonu paklaustas apie tokį žalos atlyginimo variantą LGGRTC direktorius Arūnas Bubnys išsakė savo nuomonę, kad tai „įdomi mintis“ ir kad galima pabandyti tą padaryti. O žalos atlyginimo Lietuvai klausimo kėlimas visada yra prasmingas, nes okupantai turi žinoti, kad jų nusikaltimai niekada nebus pamiršti.

Įdomu, o kaip Lietuvos vietoje pasielgtų žydų tauta, istorijos eigoje patyrusi ypatingai dideles skriaudas? Žydai pergyveno siaubingą genocidą, bet atsigavo, sukūrė stiprią valstybę. Jie niekada nepamiršo savo skriaudėjų, iki pat šios dienos žydai persekioja žydų genocido vykdytojus ir nuolat reikalauja atlyginti už jiems padarytą žalą.

Nesvarbu, kad pavieniams dar užsilikusiems budeliams jau yra netoli šimto metų – žydai vis tiek stengiasi juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Ir kartais jiems pasiseka. Žydų nusistatymas šiuo atžvilgiu yra toks „galime susitaikyti, bet niekada neatleisime, niekada nepamiršime“.

Susitaikymas reiškia, kad žydai gali bendrauti su valstybėmis, prisidėjusiomis prie žydų genocido (aišku, jei tos valstybės smerkia savo praeitį), gali imti iš tų valstybių kompensacijas už prarastą turtą ir dėl genocido žydams padarytą žalą. Pvz. genocidą pergyvenusių asmenų palikuonys gauna taip vadinamus „vokiškus pinigus“ (keliskart į metus po 160 Eurų) ir dar kitokias išmokas.

Bet atleisti žydai negali. Jų požiūriu atleisti gali nužudytos aukos, kurios jau kitame pasaulyje ir Dievas. Šių nuostatų žydai laikosi visur ir visada, kai tik yra bent  mažiausia proga priminti pasauliui apie žydams padarytą žalą. Aišku, kad jie nepraleistų galimybės – pabandyti atsiimti pinigines sumas iš JAV institucijų. Tad kodėl nepabandyti lietuviams?

Visiškai akivaizdu, kad Putino fašistinė Rusija į derybas dėl kompensacijos už padarytą žalą Lietuvai neis. Mūsų politikams rimtai pasistengus ir svarbiausia teisiškai kruopščiai, kvalifikuotai padirbėjus – gali ir pasisekti – juk JAV yra teisingumo pasaulyje garantas.

O teisingumas reikalauja, kad tokios valstybės nusikaltėlės (kaip yra įvardijamos SSSR ir šiandieninė Rusija) neišvengiamai atlygintų savo aukoms už jų padarytą žalą.