Nuo šiol organizacijoms ir įmonėms, tvarkančioms pakuočių atliekas bei jų paslaugas perkančioms savivaldybėms, bus paprasčiau organizuoti šią veiklą, kils mažiau ginčų, geriau veiks šių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistema. Tai netrukus pajus ir gyventojai: bus patogiau išdėstytos rūšiavimui skirtų konteinerių aikštelės, konteineriai atsiras prie kiekvieno namo, bus dažniau ištuštinami.
Šie pokyčiai numatyti gegužės 3 d. įsigaliojusiose Pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimo būtinuosiuose reikalavimuose ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarties būtinosiose sąlygose. Tai dar vienas žingsnis įgyvendinant pakuočių atliekų tvarkymo sistemos reformą.
Jei savivaldybės infrastruktūrą įrengs ir plės, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo iš rūšiavimo konteinerių paslaugų teikėjus parinks pagal patvirtintus būtinuosius reikalavimus, galės tai daryti nederindamos su gamintojų ir importuotojų organizacijomis. Tai leis išvengti situacijų, kai pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo paslaugos pirkimas užsitęsia savivaldybei ir gamintojų, importuotojų organizacijoms nerandant bendro sutarimo, kaip turėtų būti įrengiama rūšiavimo infrastruktūra, koks turėtų būti konteinerių ištuštinimo dažnis ir pan.
Patvirtintuose būtinuosiuose reikalavimuose numatyta, kokių tipų ir talpų konteineriai naudojami rūšiuoti ir surinkti iš buityje susidarančias pakuočių atliekas ir antrines žaliavas, konteinerių žymėjimo reikalavimai. Pavyzdžiui, ant konteinerio turi būti nurodytas unikalus identifikacinis numeris, ant konteinerio ar šalia jo įrengtame stende pateikiama informacija, kokioms pakuočių atliekoms ir antrinėms žaliavoms skirti šie konteineriai, kokias atliekas draudžiama į juos mesti.
Reglamentuojama ir jų priežiūra – kolektyvinio naudojimo konteineriai turi būti plaunami 2 kartus per metus. Sugadintas, techniškai netvarkingas ir netinkamas naudoti požeminis ar pusiau požeminis konteineris turės būti suremontuotas per ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą, jei nebus galimybių to padaryti – kol bus suremontuotas požeminis ar pusiau požeminis konteineris, turės būti pastatytas antžeminis konteineris.
Taip pat numatyta, kaip dažnai turėtų būti ištuštinami pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiavimui skirti konteineriai. Pavyzdžiui, stiklui rūšiuoti skirti konteineriai – kartą per mėnesį. Numatytas konteinerių ištuštinimo dažnis galės būti keičiamas tris ar daugiau kartų iš eilės nustačius, kad rūšiavimo konteineriai ištuštinimo pagal nustatytą grafiką dieną buvo perpildyti arba atvirkščiai – pripildyti mažiau kaip 3/4 jų tūrio.
Visais atvejais rūšiavimo konteineris turės būti ištuštintas ne vėliau kaip per 24 val. gavus pranešimą, kad konteineris pripildytas ar perpildytas.
Patvirtinti būtinieji reikalavimai nustato ir pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo iš rūšiavimo konteinerių paslaugos teikimo reikalavimus. Pavyzdžiui, numatytas reikalavimas, kad tokią surinkimo paslaugą teikiantis atliekų tvarkytojas privalės surinkti pagal patvirtintą grafiką visas pakuočių atliekas ir antrines žaliavas iš visų savivaldybės užsakymu įrengtų rūšiavimo konteinerių ir 5 m spinduliu aplink juos, taip pat surinkti pakuočių atliekas iš savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių.
Be to, visose atliekas surenkančiose transporto priemonėse turės būti priemonės ar įmontuota įranga, leidžianti užfiksuoti konteinerio ištuštinimo faktą, taip pat konteinerių perpildymo ir nepripildymo (kai pripildyta mažiau kaip ¾ konteinerio tūrio) faktus.
Taip pat numatoma, kokios sąlygos turi būti numatytos sutartyje, pagal kurią atliekų tvarkytojas teiks atliekų surinkimo iš rūšiavimo konteinerių paslaugą, o gamintojų ir importuotojų organizacijos už ją apmokės.
Siekiant kompromiso dėl rūšiavimo konteineriuose surenkamų atliekų tvarkymo kaštų paskirstymo ir pereinant prie proporcingo atsakomybių pasidalijimo numatyta, kad iki 2024 m. visos atliekų surinkimo iš rūšiavimo konteinerių išlaidos bei infrastruktūros priežiūros išlaidos apmokamos gamintojų ir importuotojų lėšomis. Nuo 2024 m. jie apmokės 90 proc. nurodytų išlaidų, likę 10 proc. bus dengiami iš komunalinių atliekų turėtojų sumokėtų įmokų, vietinių rinkliavų už komunalinių atliekų tvarkymą.
Įgyvendinant atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, atliekų tvarkymo ir jų infrastruktūros išlaidas turi apmokėti atliekų darytojai ar turėtojai ir produktų, kuriuos naudojant susidaro atliekos, gamintojai, importuotojai. Teisės aktai gamintojus ir importuotojus įpareigoja finansuoti pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamąjį surinkimą ir jo infrastruktūrą. Savivaldybės įpareigotos organizuoti komunalinių atliekų, įskaitant ir buityje susidarančių antrinių žaliavų, tvarkymo sistemas, aprūpinti komunalinių atliekų turėtojus antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų rūšiavimo priemonėmis.
Savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemose įdiegta rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūra (konteineriai) skirta rūšiuoti ir surinkti ne tik pakuočių atliekas, bet ir antrines žaliavas (spaudos leidinius, kanceliarinį popierių, stiklinių virtuvės indų duženas ir pan.).
Sprendimas priimtas atsižvelgus į šias aplinkybes ir įvertinus atliekų, surinktų iš rūšiavimo konteinerių sudėties tyrimus. Jie rodo, kad, pavyzdžiui, iš plastikui, popieriui ir metalui rūšiuoti skirtų konteinerių surinktose atliekose, pakuočių atliekos sudaro apie 50 proc., iki 30 proc. sudaro kitos perdirbti tinkamos antrinės žaliavos (plastiko, popieriaus ir pan. atliekos), likusi dalis yra kitos atliekos, kurios tinkamos tik arba sudeginti, arba pašalinti sąvartyne.
Pakuočių atliekų tvarkymo sistemos reformos tikslas – užtikrinti kokybišką ir visiems gyventojams prieinamą pakuočių atliekų rūšiavimo paslaugą, stabilų jos finansavimą, sustiprinti gamintojų ir importuotojų organizacijų atsakomybę.
