Lietuvoje miškų plotą užsibrėžusi stipriai išauginti Aplinkos ministerija, į pagalbą kviečiasi gyventojus, ūkininkus ir verslą. Norint apauginti nereikalingą žemę mišku nebereikės leisti pinigų popierizmui, naikinami pertekliniai leidimai ir sukuriamas vieno langelio aptarnavimas. Taip siekiama paskatinti gyventojus imtis iniciatyvos ir prisidėti prie šalies miškingumo didinimo.
„Mes turime būti dėkingi gyventojams, ūkininkams ir verslui, kurie apaugina žemę mišku. Valstybė turi neprašyti pinigų ir perteklinio popierizmo. Apsisprendęs apauginti savo žemę mišku, savininkas turi galėti įgyvendinti tai per artimiausią miškasodį, o ne po dviejų metų perėjęs biurokratijos ugnį ir vandenį, kaip būdavo iki šiol“, – teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Esminiai pokyčiai – veisiant iki 10 ha miško plotą nereikės rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ir atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai.
O įtraukiant į miško žemės apskaitą iki 20 metų amžiaus medžių savaiminukais apaugusius plotus nereikės pateikti leidimo veisti mišką. Atsisakius šių procedūrų ir dokumentų, Aplinkos ministerijos skaičiavimais, kasmet ūkio subjektams administracinė našta sumažėtų iš viso apie 115 tūkst. eurų.
Įsigalioja „vieno langelio“ principas – naują mišką įveisti norinčiam žemės savininkui pakaks kreiptis į Nacionalinės žemė tarnybos (NŽT) teritorinį padalinį, o norinčiam išsaugoti besiformuojantį savaiminį mišką – į Valstybinę miškų tarnybą. Iš šių institucijų savininkas ir gaus atsakymą. Visi reikalingi tarpinstituciniai derinimai vyks netrukdant pateikusiojo prašymą. Žemės savininkų prašymai bus išnagrinėjami ir sprendimai priimami per 20 darbo dienų.
Privačios žemės savininkui NŽT teritorinis skyrius išduos sprendimą dėl miško veisimo ne miško žemėje (anksčiau buvo išduodamas leidimas).
Priimant jį, nuo šiol bus vadovaujamasi ne savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemų sprendiniais ir žemės našumo balais, o teisės aktuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytais apribojimais, melioruotos žemės ir melioravimo statinių apsaugos reikalavimais.
Šie pakeitimai numatyti naujos redakcijos Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos ir Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašuose, kuriuos parengė Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos, atsižvelgiant į Seimo priimtas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pataisas.
Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo nuostatos įsigalioja iš karto jį paskelbus Teisės aktų registre, o Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo nuostatos – nuo šių metų vasario 15 d.
Minėtuose aprašuose nustatyta, kad žemės savininkas žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre privalo patikslinti ne vėliau kaip per 2 metus po įveisto miško arba medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės įrašymo į Miškų valstybės kadastrą dienos.
Patikslinus žemės naudmenų sudėtį, žemės mokesčio už miško žemės naudmenas mokėti nereikia.
Šiais metais paraiškas paramai gauti veisiant mišką ar norint išsaugoti savaiminius miškus, kurių vidutinis amžius – mažesnis kaip 5 metai, bus galima teikti nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d.
Kaip ir anksčiau, bus teikiama parama miško įveisimo, priežiūros, apsaugos ir ugdymo išlaidoms iki 12 metų kompensuoti. Jei žemės plotas jau apaugęs medžių savaiminukais ir papildomai želdinti nereikia, bus skiriamos priežiūros, apsaugos ir ugdymo iki 12 metų išmokos. Jei medžių savaiminukai auga netolygiai ir reikia papildomai želdinti, miško įveisimo išmoka bus mokama tai ploto daliai, kurioje bus papildomai želdinama.
