Balandžio 11– gegužės 27 d. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje rodoma paroda „Sarbievijaus epigramų knygai – 400“.
Šiais metais galime pasidžiaugti 1622-aisiais Vilniaus akademijos spaustuvėje išleistu proginiu trumpų eilėraštukų, vadinamų epigramomis, rinkiniu.
Tai poeto, jėzuito Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) epigramų, skirtų Vilniaus vyskupui Eustachijui Valavičiui (1572–1630), knyga Charisterion, t. y. Padėkos dovana šviesiausiam ponui, didžiai gerbiamam vyskupui ir dosniausiam mecenatui Eustachijui Valavičiui.
Šios knygelės tėra išlikę du egzemplioriai: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekose.
Minint leidinio išleidimo datos sukaktį, parengta mažoji paroda, kurioje siekiama atskleisti tam tikrus jo pasirodymo bruožus.
Visų pirma, galima pamatyti tėvo Sarbievijaus ankstyvosios kūrybos skelbimą. Matoma, kad jis pasirašyta ne savo, o trimis išgalvotais vardais, jog sudarytų įspūdį apie platų gabių jaunuolių, studijuojančių Akademijoje, ratą.
Rinkinukas skiriamas vienam ypač svarbiam asmeniui, nuo kurio pastangų, užtarimo ir lėšų tuo metu daug kas priklausė, nes buvo plečiama Vilniaus jėzuitų akademija, formavosi poreikis steigti Teisės ir Medicinos fakultetus.
Epigramų rinktinė leidžia pamatyti ir aukštą Akademijos leidyklos spausdinimo kultūrą, ir europinį Vilniaus universiteto auklėtinio išsilavinimo lygį.
Epigramų rašymo meną lydi kitas Baroko epochos fenomenas – mažieji grafikos kūriniai – emblemos. Jos kalba sentencijomis ir vaizdu, ne žodžiu pasako svarbias krikščioniškas ir humanistines tiesas.
Tai patvirtina ir parodoje rodomos dailininkės Žoržetės de Montenė (Georgette de Montenay, 1540?–1581) krikščioniškosios emblemos iš 1620 m. Prancūzijoje paskelbto leidinio.
Leidinuką Charisterion sudaro vienuolika epigramų ir odė. Kai kurias epigramas („Surge, Volovicias amor eiaculare sagittas“, „Divus amor pharetram collo suspendit et arcum“, „Meta volaturae steterat teres annulus hastae“, „Venatum nuper Litavos amor ibat in agros“, „Illa Voloviciis deprompta sagitta pharetris“) Sarbievijus paredagavęs paskelbė pirmojoje Lyrinių eilėraščių laidoje (Kelnas, 1625), o kai kurias („Bisgeminos olim Christo monstraverat enses“, „Virgilius quondam, telum facit ira, canebat“, „Ferrea tuba, Chalybs, argenti vulgus et auri) – 1628 metų Vilniaus leidime.
Likusios trys epigramos ir odė, kaip rašo Sigitas Narbutas, regis, daugiau niekada nebuvo perspausdinamos. Teisybė, šie tekstai dar „žali“, jie nestebina gilios krikščioniškos minties ir klasikinės formos derme, taip žavėjusia vėliau poeto amžininkus.
Egzempliorių su knygų ir rankraščių rinkiniu Biblioteka gavo 1950 m. iš Vilniaus mokslo bičiulių draugijos. Prieš tai knyga buvo Vilniaus meno ir mokslo muziejaus rinkiniuose, asmeninėse Antano Tiškevičiaus (1866–1919), Mykolo Pelkos-Polinskio (1785–1848) bibliotekose. Tai liudija nuosavybės įrašai ir ekslibrisai.
Parodos ir teksto autorė Dalia Bikauskienė yra LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus vyriausioji bibliografė
