Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys ir muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas pasirašė abiejų valstybės institucijų strateginio bendradarbiavimo sutartį.
Šiuo dokumentu abi sutarties šalys įsipareigoja skleisti ir stiprinti bendras Lietuvos kariuomenės ir Valdovų rūmų muziejaus istorijos ir kultūros vertybes, aktualinti Lietuvos valstybės ir kariuomenės istoriją, stiprinti visuomenės istorinę atmintį, ugdyti pilietiškumą ir patriotizmą, tam rengti bendrus projektus ir renginius, skatinti Lietuvos karius ir NATO sąjungininkus lankytis Valdovų rūmų muziejuje.
„Šiandien lankantis Valdovų rūmų muziejuje džiugu, kad laiku buvo priimtas ryžtingas sprendimas, nulėmęs šių istorinių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atkūrimą.
Dabar jau visa Lietuva gali susipažinti su muziejaus vertingais eksponatais, o Lietuvos kariuomenė čia kviečia apsilankyti savo kolegas iš NATO.
Būtent šiame muziejuje galima ne tik išgirsti, bet ir pamatyti, kas mes esame, kokia tikroji Lietuvos, Europos valstybės, istorija.
Dėkui muziejininkams už jūsų sumanumą“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. V. Rupšys pasibaigus sutarties pasirašymo iškilmėms.
Muziejaus direktorius dr. V. Dolinskas pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenė – vienas pirmųjų strateginių Valdovų rūmų muziejaus partnerių.
Pirmoji bendradarbiavimo sutartis buvo pasirašyta dar 2010 metais. „Tikimės, kad toks bendradarbiavimas bus abipusiškai naudingas.
Mūsų užduotis ir yra auklėti jaunimą, ugdyti visuomenės pilietiškumą, puoselėti istorinę atmintį. Taip pat labai svarbu, kad svečiai, atvykę į Lietuvą, pažintų jos senąją istoriją.
Šių dienų kontekste svarbu priminti, kad būtent Valdovų rūmuose net kelis šimtus metų sprendėsi ir Ukrainos likimas.
Šitų rūmų Maskva ir šiandien nekenčia“, – apie bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomene kalbėjo muziejaus direktorius.
Pratęsdamas muziejaus šeimininko mintį, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. V. Rupšys pastebėjo, kad „šių rūmų istorija simboliškai atspindi pastarųjų dienų tarptautinius įvykius.
Kai matome, ką daro mūsų ilgaamžis priešas Ukrainoje, tai Valdovų rūmuose pasakojama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija kaip aidu atliepia nūdieną – kažkada Valdovų rūmų dėl maskolių antpuolių buvo nelikę.
Mes juos atstatėme, taigi labai svarbu, kad išliktume vieninga tauta, pasirengusi atgrasyti priešą ir neleisti tam pasikartoti.
Kariauti jau yra kraštutinis sprendimas, bet mūsų ryžtas ir tinkamas pasirengimas gintis turi atgrasyti priešą. Lietuvos kariams būtina ne tik mokytis karo taktikos, bet ir apsilankius muziejuje pažinti savo valstybės gilias kultūrines ištakas.
Čia akivaizdžiai matosi, kokioje geopolitinėje padėtyje mes buvome ir esame, ir manau, kad Valdovų rūmų muziejaus vaidmuo ateityje tik didės“, – teigė gen. ltn. V. Rupšys.
Valdovų rūmų muziejaus nuolatinėse parodose ir laikinose teminėse parodose nuolat pristatoma Lietuvos karybos istorija bei jos sąsajos su Lietuvos valstybingumo raida, pabrėžiamos šlovingos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pergalės bei primenami garsiausių karo vadų vardai, rodomi svarbiausi karybos artefaktai, atskleidžiami karybos paveldo bendrieji ir unikalūs bruožai europiniame kontekste.
Muziejuje įrengta ne tik istorinės ginkluotės (arsenalo) teminė ekspozicija, bet ir atkurtuose interjeruose yra karybos bei kariuomenės temai skirta pristatymų salė.
Karybos istorija ir paveldas ryškiai atsispindi ir muziejaus leidiniuose, mokomojoje, kultūrinėje, mokslinėje veikloje.
Muziejus jau yra tapęs ir Lietuvos kariuomenės, jos svečių iš Lietuvos ir užsienio kultūrinės bei pažintinės programos renginių vieta – Lietuvos kariai, kariuomenės svečiai kviečiami pažinti Valdovų rūmus, juose esančias parodas.
Vien per praėjusius metus būta 2445 privalomosios karo tarnybos šauktinių ir statutinių pareigūnų apsilankymų.
Muziejaus vadovo teigimu, svarbu, kad jauni žmonės, pažindami Lietuvos istoriją, lavina ir estetikos, grožio suvokimą, susipažįsta su kultūros papročiais.
Lietuvos kariuomenės kariniai padaliniai su Valdovų rūmų muziejumi rengia Lietuvos valstybės istorinių įvykių minėjimus ir kariuomenės šventinius renginius.
Lietuvos kariuomenė įsipareigoja leisti tiek Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariams su istorine apranga, tiek Lietuvos kariuomenės orkestrui dalyvauti muziejuje rengiamose iškilmėse ar valstybinės reikšmės renginiuose, susijusiuose su Lietuvos valstybės ir kariuomenės šventėmis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Valdovų rūmų istorijos įsimintinomis datomis, taip sustiprinant karybos ir valstybės istorinės raidos sąsajas.
Abi institucijos sutarė keistis svarbiomis naujienomis, taip pat viešinti svarbiausius savo rengiamus projektus ir renginius oficialiose interneto svetainėse.
Pasirašius sutartį Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. V. Dolinskas svečius pakvietė apžiūrėti tarptautinę parodą „Baroko skulptūros mistika: Johanas Georgas Pinzelis ir kiti XVIII a. Lvivo meistrai“, kurioje pristatomas šiandienės Vakarų Ukrainos teritorijoje (istoriniame Haliče ir gretimose žemėse) susiformavęs, suklestėjęs ir paplitęs labai savitas, išskirtinis Europos meno istorijoje vėlyvojo Baroko skulptūros fenomenas.
Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. V. Rupšys taip pat susipažino su neseniai muziejaus rėmėjo dr. Prano Kiznio dovanotu italų tapybos rinkiniu, domėjosi itin retų, ankstyvųjų Ukrainos valstybės ordinų paroda iš žurnalisto Viliaus Kavaliausko rinkinio.
Ypač svarbu nesikuklinant savo jaunimui ir svečiams įtikinamai atskleisti, kad Lietuva iki Krėvos junijos buvo galinga valstybė, o po jos patapo jau Lenkijos karalystei tarnaujanti jos administracine provincija. Tuo prasidėjo gėdingas lietuvybės kaip valstybės gyvybės naikinimo istorijos laikotarpis, kuris tęsėsi iki 1918 metų Vasario 16-osios – kuomet buvo vėl atkurta suvereni Mindaugo laikų lietuvybės dvasios Lietuvos valstybė. Taip pat svarbi yra paties Vilniaus kaip nuo amžių Lietuvos dvasios centro – sostinės istorija, kas nedovanotinai yra visuomenės mokslų sričių neištyrinėta – apleista. Regis, kaip tik šių akcentų muziejaus ekspozicijose ir stinga labiausiai.
Esate ypatingai teisi,-ačiū Jums. Papildysiu: Valdovų rūmų muziejus pertekliniai šlovina kai kuriuos LDK ir kartu ATR istorinius įvykius,bet nieko nesako apie tuometinės Lietuvos valstybės praradimus ,pvz.veikiant Liublino unijos sutarimams, priimant 1791m.Gegužės 3-iosios Konstituciją,atsisakant lietuvių kultūros,ypač kalbos ir pan.Nieko nesakoma apie pagrindines tuometinės Lietuvos valstybės išnykimo priežastis,tragišką tų laikų lietuvių kalbos padėtį. Labai mažai kalbama -vien tik perdėtai sureikšminant minėtą Gegužės 3-iosios Konstituciją- apie tuometinės Lietuvos Statutų,ypač III Statuto, reikšmę valstybingumui.Tad,gerbiamieji Nacionalinio muziejaus ir jo padalinio Valdovų rūmų muziejaus vadovybe ir moksliniai darbuotojai ištaisykite savo veiklos pasiklydimus.
Jenerolas, o kariuomenes per
10 tukstanciu.. reikia bent 200k , taigi susitiko du ponai nuo lesyklu..
Kiekvienas karys turėtų vertinti tokių komunistų ir KGBistų kaip Misiukonis ir Čepaitis veiklą! Lietuva tik todėl ir IŠLIKO, kai lietuvės gimdė ir “AUKLĖJO” nugalėtojų-frontavikų vaikus ir kiekvienas kolūkietis, statybininkas ir fabriko remontininkas “KOLABORAVO” statydamas gamybinius kompleksus ir kultūros namus su sporto salėmis. Jei ne Sniečkus su tokiomis “kolaborantėmis-gimdyvėmis” – Lietuva būtų kaip Kaliningrado sritis. Geriausiu atveju – kaip Latvija su 40% kitataučių. Ir nebūtų kam mokintis toje mūsų vienintelėje Karo Akademijoje! Tiesos ir loginio mąstymo – nenuslėpsi!
Taikdariai Lietuvos Kariuomenėje neruošiami? Štai kurių supratimų mums trūksta net neruošiant taikdarių:
“Viešpatavimas ir prisitaikymas”. Prisitaikymas, o ne viešpatavimas Lietuvai padėjo išlikti. Net dabar – mes AIŠKIAUSIAI PRISITAIKOME (prie angliškai amerikietiškos NATO). Ir nereikia neigti kitų prisitaikymo periodų mūsų istorijoje (prie lenkiškos “ATR” ir prie rusiškos TSRS)… Lietuvos karys turėtų būti ne tiek žudikas – kiek FILOSOFAS su teisingai suprasta prisitaikančios savo šalies istorija…
…ar čia ne “adekvatu” dabartiniams sąjungininkams prisitaikant? Bet adekvatu išlikimui. Ir net karys-žudikas turėtų tai suprasti…
Žinoma reikia žinoti kaip gyveno ir kokius turtus susikrovė Lietuvos valdovai. Bet ir paprastų lietuvių kasdienybe tepasidomi.
Gerai daroma Vilniuje, bet kariams, ugdant meilę Tėvynei, derėtų daryti ir išvykas į Žalgirio, Saulės mūšių vietas. O Lietuvos Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kariams derėtų reguliariai lankyti vitražą Birutės kalno koplyčioje (kultūros paveldas), uždegant aukuro, pašvęsto Birutei, ugnį kalno apačioje ir tarti kartu priesaikos tarnauti ištikimaiTėvynei žodžius.
+++++!!!
Kas per nesąmonės ? Lietuvos istorija iki 1940 metų turi būti uždrausta. Išplėšti tuos puslapius. Ten tik pasipriešinimas Vakarams. Baudžiavai – Vergovei. Lietuvos istorija – kova su Rytais. Taip reikia kovos dvasią ugdyti. Vakarai rojus. Rytai – pragaras. Kas čia neaišku?
Ir dar:
Į Valdovų rūmų muziejaus vadovų, atsakingų už sutarties su Lietuvos kariuomene vykdymą, darbo planus reikėtų dar įtraukti ir Mechanizuotos pėstininkų brigados “Geležinis Vilkas” karių išvykas į Širvintus ir Giedraičius: čia Lietuvos kariuomenės savanoriai ir eiliniai Giedraičių – Širvintų 1920 m. lapkričio 17 – lapkričio 21 dienomis stojo į lemtingus mūšius už Lietuvos laisvę su Lenkijos kariuomene, kad sustabdytų jos veržimąsi į Lietuvos gilumą. Giedraičiuose ir Širvintuose mūsų kariams už tai yra pastatyti paminklai.