Kovo 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Prezidentūroje vykusiame susitikime su Seime atstovaujamų politinių partijų nariais dėl Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių susitarimo.
„Gyvename didelių politinių ir geopolitinių iššūkių laikotarpyje, kai vyksta esminės slinktys Europoje. Išaugo konvencinės ir hibridinės grėsmės. Karas Ukrainoje ir Rusijos bei Baltarusijos integracija kelia naujų iššūkių Lietuvai. Mes nesame tiltas tarp Rytų ir Vakarų. Lietuva yra aiškiai Vakarų civilizacijos dalis, maža to – jos rytinis forpostas. Atitinkamai suvokiame grėsmes ir renkamės sąjungininkus“, – sakė šalies vadovas.
Kalbėdamas apie užsienio politiką Prezidentas pabrėžė, kad Lietuvos interesas – stiprinti Vakarų struktūras, pirmiausia Europos Sąjungą ir NATO. Per jas ir jų dėka Lietuva efektyviausiai gali siekti savo užsienio politikos tikslų ir interesų raiškos. „Pavyzdžiui, NATO viršūnių susitikimas Vilniuje 2023 m. ir Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai 2027 m. – jau dabar diskutuokime, ko norime pasiekti, ir kryptingai dirbkime“, – teigė Prezidentas.
Lietuvos vadovo žodžiais, šalies interesus efektyviausia reikšti kartu su sąjungininkais, kurie remiasi tomis pačiomis vertybėmis: JAV, Lenkija, Vokietija, Šiaurės ir Baltijos šalimis. Valstybės vadovo teigimu, partijų susitarime turėtų atsirasti vietos ir europinėms politikoms: žaliajam kursui, inovacijoms, skaitmenizacijai, ekonominei diplomatijai.
„Totalinės gynybos principas turi būti įtvirtintas ne tik Valstybės visuotinės gynybos plane, bet ir taikos meto pasirengime vykdyti mobilizacijos užduotis, organizuoti pilietinį pasipriešinimą. Turime visais lygiais – nuo NATO iki kiekvieno piliečio – pasirengti totalinei visuotinei gynybai. Džiaugiuosi, kad dėl 3 proc. BVP skyrimo krašto apsaugai partijų prieštaravimų nėra, atitinkamai tai galėtų būti fiksuojama partijų susitarime“, – sakė Prezidentas.
Pasak šalies vadovo, civilinė sauga ir gynyba turi būti išskirta kaip atskira pasirengimo šalies gynybai sritis. Būtina ne tik centralizuoti valdymą, išgryninti atsakomybes, bet ir sukurti atskirą ilgalaikę valstybės saugumo stiprinimo programą bei numatyti deramus resursus jai įgyvendinti.
„Dabartiniai skubūs prioritetai – užtikrinti mūsų išorinės sienos apsaugą (jos statybos su modernia apsauga), efektyvi civilinė parengtis ir krizių valdymas, kibernetinė gynyba ir kova su dezinformacija. Kartu su tarptautine bendruomene turime siekti Astravo AE veiklos nutraukimo“, – akcentavo šalies vadovas.
Užsienio žvalgybos pajėgumai, Prezidento teigimu, turi būti pakankami atpažinti ir stebėti išorės grėsmes, įspėti apie priešiškų režimų veiksmus prieš Lietuvą ir jos sąjungininkus, taip pat būtina nepertraukiamai investuoti į žvalgybos technologines priemones’
„Lietuvoje svarbu turėti platesnes diskusijas ir tarimąsi dėl esminių užsienio, saugumo ir valstybės gynimo politikos krypčių įgyvendinimo. Mūsų tikslas yra vieningas – užtikrinti savalaikį gyvybiškai reikšmingų palankiausių Lietuvos valstybei ir jos žmonėms sprendimų priėmimą ir šios politikos tęstinumą“, – sakė Prezidentas.
