Šiltėjant orams vis daugiau laiko leidžiame lauke: kiemas, miškas, ilgi pasivaikščiojimai gamtoje. Dažnas gyventojas tikrai žino ir supranta, kad laikas gamtoje visada lydimas pavojaus užsikrėsti erkių sukeliamomis ligomis, tačiau ar kiekvienas saugosi šių ligų ir, ar darome tai veiksmningai.

„Eurovaistinės“ užsakymu atliko tyrimo duomenys rodo, kad pernai su erkėmis susidūrė beveik pusė visų apklaustųjų.

Tyrimas buvo atliktas siekiant išaiškinti, kaip gyventojai saugosi nuo erkių ir jų sukeliamų ligų bei išgirsti nuomonę dėl skiepų nuo erkinio encefalito.

„Sprinter” tyrimu buvo apklausta daugiau nei 1000 šalies gyventojų, kurie aktyviai leidžia laiką gamtoje. Tyrimas parodė, kad pernai šiltuoju metų laiku su erkėmis susidūrė 41 proc. visų apklaustųjų: 28 proc. rado įsisiurbusią erkę, 13 proc. rado jas ant kūno arba drabužių.

Paklausti apie apsaugą didžioji dauguma apklaustųjų nurodė, kad saugosi erkių sukeliamų ligų pasitikrindami kūną ir drabužius kai grįžta namo po laiko gamtoje – taip saugosi net 45 proc. žmonių.

Kiti, 29 proc., naudoja repelentus, 27 proc. vengia aukštos žolės ar miškingų vietovių, 26 proc. grįžę iš laiko gamtoje visuomet persirengia ir taip tikisi apsisaugoti nuo erkės įsisiurbimo.

Vis dėl to, tik 22 proc. visų apklaustųjų nurodė, kad jau yra pasiskiepiję nuo erkinio encefalito ir nors 29 proc. kaip tik žada skiepytis, skiepais nesisaugančių procentas išlieka didelis – net 45 proc. apklaustųjų sakė, kad skiepytis neketina.

Skiepytis svarbu dar nesulaukus vasaros

Vaistininkė Jovita Aleknienė primena, kad norint dar šią vasarą jaustis saugiau, skiepytis reiktų jau dabar.

„Kaip daugumai yra žinoma, erkės platina dvi ligas – erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Viena iš jų, erkinis encefalitas – itin pavojinga ir gali turėti liekamųjų reiškinių, tokių kaip nemiga ar galvos skausmas.

Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito yra skiepai, kuriais galima skiepytis ištisus metus, tačiau jei dar nespėjote to padaryti ir norite veiksmingos apsaugos – laukti nebereikėtų“.

Skiepijantis prieš pat erkių suaktyvėjimą ar jam prasidėjus gali būti taikoma pagreitinta skiepijimo prieš erkinį encefalitą schema.

Schema įvairių gamintojų vakcinoms gali būti skirtinga, ji nurodoma vakcinos charakteristikų santraukoje, todėl konkrečiai reikia teirautis vaistinėje, kurioje ketinama skiepytis.

Skiepijantis įprastine schema, pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėn. intervalu, o trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių skiepijimo intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo ir nurodomi vakcinos charakteristikų apraše.

Atkreiptinas dėmesys, kad pasiskiepijus antrąja doze, po dviejų savaičių jau įgyjamas imunitetas ir taip galima sumažinti pavojų užsikrėsti erkiniu encefalitu.

28 proc. žmonių nesiskiepija dėl laiko stokos

To paties tyrimo metu apklaustieji buvo klausiami ir apie priežastys, dėl kurių vis dar nesirenka saugotis nuo erkinio encefalito skiepais.

Didžioji dalis apklaustųjų, 28 proc. nurodė, kad pasiskiepyti tiesiog neranda laiko ir kiek mažiau – 21 proc. baiminasi šalutinio skiepų poveikio.

9 proc. nurodė, kad nepatogu nuvykti į skiepų kabinetą, dar 6 proc. sakė, kad mažai žino apie erkių sukeliamų ligų požymius ir liekamuosius reiškinius.

Jovita Aleknienė sako, kad skiepai nuo erkinio encefalito yra tikrai saugūs, o dažniausias šalutinis poveikis, kuris pasireiškia – rankos skausmas.

Tokie šalutiniai poveikiai, kaip šaltkrėtis, temperatūra, peršalimo požymiai, pasireiškia daug rečiau.

Kaip atpažinti ligų požymius?

Vaistininkė pasakoja, kad tiek erkinio encefalito, tiek Laimo ligos inkubacinis laikotarpis po įsisiurbimo yra maždaug 2 savaitės.

Kartais šis laikotarpis gali būti ilgesnis arba trumpesnis, todėl visą tą laiką reiktų atidžiai stebėti savo kūną.

„Erkinio encefalito požymiai yra panašūs į gripo: nedidelė temperatūra, galvos, raumenų, sprando skausmas. Pajutus šiuos požymius būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Laimo ligos požymiai dažniausiai yra odos pakitimai: įkandimo vietoje gali atsirasti raudonis, galintis keisti paraudimo intensyvumą ir išplitimo ribas.

Svarbiausia stebėti savo kūną ir reaguoti į pokyčius, o esant klausimams, pasitarti galima kiekvienoje vaistinėje“, – dalinasi Jovita Aleknienė.

Vaistininkė įspėja, kad radus įsisiurbusią erkę reikia nedelsiant ją ištraukti. Vykti pas medikus ar į vaistinę nereikėtų.

„Traukti reikia pincetu, tiesiu, staigiu judesiu. Ištraukus erkę, tą vietą reikia dezinfekuoti. Kartais erkės straubliukas atitrūksta traukiant nuo kūnelio, tuomet jo pjauti, šalinti, krapštyti – negalima.

Tiesiog reikia dezinfekuoti odą ir toliau stebėti ar neatsiranda pakitimai odoje, kurie signalizuotų apie galimą užkratą“, – praktiniais patarimais dalinasi vaistininkė.

Kaip dar saugotis: drabužiai, repelentai ar kitos priemonės?

Jovita Aleknienė sako, kad vakcinos nuo erkinio encefalito išties veiksmingos bet saugotis įsisiurbimo patariama ir vietiškai, t. y. renkantis tinkamus drabužius, naudojant repelentus ir specialius purškalus, apsaugančius nuo erkių.

„Purškalai, skirti atbaidyti uodus priskiriami ir prie erkių prevencijos. Jeigu norima veiksmingesnės apsaugos nuo erkių, būtina naudoti preparatus, kuriuose erkes atbaidančių medžiagų kiekis yra didesnis – tokius gali pasiūlyti vaistininkas.

Taip pat svarbi yra apranga – ne paslaptis, kad lengviau erkę pastebėti ant šviesų drabužių, todėl laikui gamtoje reiktų rinktis šviesų spalvų ir prie odos priglundančius drabužius.

Kalbant apie vietas – mažesnė tikimybė pasigauti erkę yra gerai nupjautoje žolėje, tad vengimas aukštos žolės ir miško teritorijų, iš tiesų, gali padėti“

Naudojant purškalus vaistininkė pataria visada atidžiai skaityti aprašymus, kur paaiškinama kas gali naudoti purškalą ir kaip tą daryti:

„Purkšti irgi reikėtų ne ant viso odos ploto, bet specialiose vietose: prie ausų, ant rankų, kulkšnių. Jeigu purškalo pagrindas bus eteriniai aliejai, jie kils. Netgi ant kojų apačios patepus tas kvapas sklis į viršų“, – pataria.

Skiepytis galima ir vaistinėse

Jau kurį laiką norintys pasiskiepyti šalies gyventojai gali ta padaryti vaistinėse, kur skiepams įrengti specialūs kabinetai.

Tokius kabinetus turi didžiosios miestų vaistinės (konkretus sąrašas skelbiamas interneto svetainėje).

„Užsiregistravus skiepui vaistinėje Jus pasitiks mūsų išplėstinės praktikos vaistininkas, kuris baigė teorinius ir praktinius mokymus, jis pakvies į specialų kabinetą, kur galės privačiai atsakyti į visus jums kylančius klausimus ir jus paskiepyti.

Skiepui prireiks iki 20 minučių. Tai laikas, kurio metu su sveikatos žinovu kalbama apie savijautą, vakciną, galimus šalutinius požymius.

Po skiepo prašoma pasėdėti 15 minučių“, – apie skiepijimo procedūrą pasakoja vaistininkė.

Skiepui nuo erkinio encefalito patariama užsiregistruoti internetu „Eurovaistinės“ tinklapyje arba iš anksto lankantis vaistinėje, taip pat registracija galima ir nemokama linija 8 800 50005.

Jeigu atvykus į vaistinę bus laisvų registracijos laikų, skiepijami bus ir nesiregistravę žmonės