Rusijai 2022-02-24 užpuolus Ukrainą, pirmosiomis karo dienomis, be viso kito, buvo bombarduojamas Ivankovo miestelis (Kijevo apskritis). 2022-02-28 feisbuke pasirodė pranešimų, kad subombarduotas buvo ir miestelyje veikęs istorijos ir kraštotyros muziejus. 2022-02-28 portale News. liga. net menotyrininkė Ustina Stefančiuk rašė, kad tame kraštotyros muziejuje buvo saugomi ir eksponuojami žymios ukrainiečių naivistės Marijos Avksentjevnos Primačenko darbai. Buvo manoma, kad darbai pražuvo, tačiau tą pačią dieną „Delfio” publikacijoje apie Mariją Primačenko ir asmeniniuose feisbuko paskyrų įrašuose pasirodė žinia, kad didžiosios naivistės kūriniai vis dėlto nesudegė – juos išsaugojo vietiniai gyventojai išsinešioję po namus. Delfyje rašoma: „Telegram” socialinio tinklo naujienų sraute naujienų agentūra „Unian” pasidalino žurnalistės Tatjanos Gončarovos žinute: „Viešpatie, bent kažkas gero šią dieną. Ivankovo gyventojai išgelbėjo M. Primačenko paveikslus. Ivankovo žmonės juos parsinešė namo! Jie nesudegė! Šlovė ukrainiečiams! Atstatysime muziejų!”

Marija Primačenko gimė gruodžio 30 dieną 1908-aisiais (pagal naująjį kalendorių, 1909 m. sausio 12) Bolotnios kaime netoli Kijevo. Ji šiame kaime pragyveno visą gyvenimą. Mirė 1997 metų rugpjūčio 18 d.

Dar būdama maža mergaitė, ji paišė figūras ant smėlio, užsiėmė įvairiais rankdarbiais, siuvinėjo, išpuošė savo trobą įvairiais piešiniais, kaimynams tai patiko ir jie pradėjo prašyti taip pat išpaišyti. Marijos Primačenko darbuose figūruoja gėlės ir įvairūs fantastiniai gyvūnai, kas asocijuosi su gėriu bei blogiu bei satyra.

Marijos Avksentjevnos vaikystė buvo apgaubta baisaus negalavimo – ji sirgo poliomielitu. Liga ją padarė ne pagal amžių rimtą, stebėtoją, sužadino klausą ir regėjimą. Marija Aksentjevna pakankamai didvyriškai išgyveno visas gyvenimo negandas, tarp jų ir vyro mirtį fronte.

Jos sūnus Fiodoras Vasiljevičius Primačenko (1941–2008) taip pat buvo liaudies menininkas.

„Prasidėjo visa taip,“ – prisimena dailininkė. – „Kartą prie upės ganiau aš žąsis. Stebėjau įvairias gėles ir smėlyje jas paišiau ir paskui pamačiau mėlyną molį ir išpaišiau juo mūsų trobą. Visi atėjo pažiūrėti į mergaitės rankomis išgražintą trobą – gyrė ir prašė jiems taip išpaišyti.

Marijos talentą pastebėjo ir 1935 m. atvėrė dailininkė Tatjana Floru. 1960–1970 smarkiai išpopuliarino žurnalistas G. A. Miestiečkinas.

Dailininkė atstovavo valstietiškajam menui.

1935-aisiais buvo pakviesta į Kijevo ukrainiečių meno muziejaus studiją. Tai buvo folkloro studija, taip pat buvo pakviesti I. Gončar ir P. Vlasenko. Šioje eksperimentinėje studijoje menininkės kūryba tapo labai įvairi – Marija paišė, siuvinėjo, susidomėjo keramika. Muziejuje saugomi jos tapyti ąsočiai, indai. Pripažintas Ukrainos keramikos meistras Akimas Gerasimenko duodavo savo darbus Primačenko ir ji juos išpaišydavo rudais lapiukais, įvairiais žvėrimis, mėlynomis beždžionėmis prie žemuogių arba tarp gėlių paskendusiais krokodilais.

Per savo kūrybinį gyvenimą Marija Primačenko sukūrė 500 meninių darbų. Taip pat ji įkūrė ir meno mokyklą, į kurią kvietė talentingus vaikus iš Bolotnios.

Yra duomenų apie tai, kad Marija Primačenko išreiškė savo talentą keramikos pasaulyje, tačiau Išliko tik vienas darbas „Krokodilas“.

Marijos Primačenko darbai persismelkę folkloru. Tarp jos darbų galime išvysti ir jūros gyvatę, ir rupūžę, ir įvairių fantastiškų gyvūnų. Tai gamtos, augalų ir gyvūnų pasaulis.

Marija Primačenko iliustravo ir knygas vaikams. Buvo pripažinta liaudies meno menininkė.

Apie dailininkę išleista daug knygų, bukletų, atvirukų, apie ją parašyta begalė monografijų bei straipsnių. Marijos Primačenko darbai buvo eksponuojami Paryžiuje, Varšuvoje, Prahoje, Sofijoje, Monrealyje. Pažiūrėjęs Marijos Primačenko parodą Pablas Picaso pasakė: „Aš galiu atsiklaupti prieš šitą stebuklą, ši Ukrainos moteris yra genijus“.

Šaltiniai: