Trečiadienis, 10 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

B. Rastenytė. Požiūris į religiją XX–XXI amžiais

Beatričė Rastenytė, „Saulės arkliukai“, www.alkas.lt
2017 04 07 01:23
0
Benarese, Indijoje, meldžiasi moteris | Pasaulio religijos. Vilnius: Alma littera, 1998, p. 17.

Benarese, Indijoje, meldžiasi moteris | Pasaulio religijos. Vilnius: Alma littera, 1998, p. 17.

Benarese, Indijoje, meldžiasi moteris | Pasaulio religijos. Vilnius: Alma littera, 1998, p. 17.
Benarese, Indijoje, meldžiasi moteris | Pasaulio religijos. Vilnius: Alma littera, 1998, p. 17.

XX a. pakito požiūris į religijos tyrinėjimą, ypač – į religijos raidos traktavimą. Antropologai nebekėlė evoliucinio klausimo, kaip apskritai kilo religija, – jie aiškinosi, koks buvo jos vaidmuo kiekvienoje konkrečioje visuomenėje (1).

Struktūralizmo atstovai antropologai XX a. šeštąjį dešimtmetį labiau susidomėjo religija kaip visuomenėje egzistuojančių idėjų, vertybių ir tikėjimų struktūros išraiška. Antropologinė kryptis – mokslas apie žmogaus elgesį. Religiją, t. y. tam tikrą elgseną, galima stebėti kaip ir bet kokią kitą žmogaus veiklą, kuri yra siejama su evoliucija. Specifiniai žmogaus raidos periodai priklauso nuo jų tikėjimų.

Psichologinės krypties atstovų dėmesio centre XX a. atsidūrė sąmonė. Zigmundas Froidas (Sigmund Freud) labai daug ką paėmė iš evoliucijos antropologijos, ypač garsiųjų Robertsono Smifo (Robertson Smith) „Paskaitų apie semitų religiją“, bet jis norėjoparodyti, kaip esminė žmogaus galia, kurią įkūnija tam tikra seksualinė energija, vadinama libido, kuris, anot Z. Froido, yra vienas esminių žmonijos egzistavimo instinktų. Froidas nusprendė, kad religiniai teiginiai žmogui nebereikalingi, ką aiškiai parodė jo knyga „Iliuzijos ateitis“: čia projekcija suvokiama kaip iliuzija, žmogaus protas veda tolyn nuo tiesos ir tikrovės, todėl niekam tikęs.

Sociologinė kryptis priima evoliucinį požiūrį į religiją, bet nepritaria nuomonei, jog religinės idėjos tesančios žmogaus proto paklydimas. Deividas Emilė Diurkheimas (David Emile Durkheim) nutolo tiek nuo Froido psichologijos, tiek nuo spekuliatyvinės Freizerio (James George Frazer) antropologijos. Diurkheimas tikėjo, kad religija turi kažką tikra, žmogus savęs neapgaudinėja. Įvardydamas realybę, kuri lemia religinę elgseną, jis nutolo nuo teologinių aiškinimų: pati visuomenė ir yra toji realybė, kuri veikia religiją (2).

religijos 2
Mitologinis Kecalkoatlis egzistuoja daugelyje indėnų religijų. Jis dažnai vaizduojamas plunksnuota gyvate, kaip ir šioje skulptūroje iš toltekų miesto Čičen Icos. I Pasaulio religijos. Vilnius: Alma littera, 1998, p. 53.

Taigi galime daryti prielaidą – ar, formuojant visuomenę, jos sluoksnius, nėra formuojama religijos samprata? Ar tokiu būdu nevyksta kaita ir kas regeneruoja esamajame laike su projekcija į ateitį, versdami visuomenę evoliucionuoti bei keistis. Turint omeny, kad paleolito laikų medžiotojų gyventojų tikėjimas vienoks, neolito laikotarpio – artojų kultūra visai kitokia, animizmas turi savo specifiką, anot Roberto Brou (Robert Brow), turime monoteizmo ir sudėtingos dvasininkų religijos pavyzdžių, kurie siekia net laikus prieš Abraomą. Todėl religijos kylančiosios evoliucijos teorija monoteizmo atsiradimą nustumia į priešistorinius laikus. Vadovaujami Vilhelmo Šmito (Wilhelm Schmidt) iš Vienos, antropologai parodė, jog šiandien šimtų izoliuotų genčių religija nėra primityvi pradžios prasme. Gentys laiko atmintyje „Aukščiausiąjį Dievą“, maloningą kūrėją tėvą, kurio nebegarbina, nes nebebijo. Užuot aukojusios jam, jos rūpinasi, kaip permaldauti piktąsias džiunglių dvasias. Kerėtojo grasinimai paveikesni nei tylus ir romus dievo-tėvo balsas. Taigi matome, kad religijos evoliucija nebelaikytina aksioma; kai kurie antropologai teigia, jog monoteizmas kaip pasaulėžiūra galbūt primityvesnė už animizmą. Gentys, atskirtos nuo pranašų ir religinių knygų, susigundė aukomis papirkinėti dvasias, užuot Kūrėjo akivaizdoje džiugiai dalyvavusios religinėje puotoje.

Religijos 3
Tikintysis prie Aukanos Budos kojų Šri Lankoje. Budos statulos dažniausiai būna nepaprastai didelės. Budistai įsitikinę, kad Budos “šventasis kūnas” buvęs šešių metrų aukščio. |

Tad istorinė medžiaga vėl mus akina pergalvoti biblinį atsakymą. Kaip matome, jis teigia, kad pirmasis žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą, jis buvęs monoteistas ir aukodavęs gyvulius. Tačiau kaip tai suderinti su evoliucija, beždžionišku balbatavimu, urviniu žmogumi ir šimtų vadovėlių iliustracijomis? (3)

Politeizmas garbina daug dievų, priskirdamas kiekvienam atskirą sritį. Pats aukščiausias Dievas atitinka senojo testamento Dievą. Jis yra tas, kurio reikia bijoti. Taigi politeizmas iš esmės gyvena pagal tėvo-vaiko sistemos modelį. Tam, kad žmogus būtų Dievo paveikslas, jis turi turėti religiją. Antikoje klestėjęs politeizmas liudija, kad menai yra buvę religijos ištakos. Baltų senosiose religijose galime įžvelgti tiek animizmo apraiškų (tikėjimas vėlėmis), yra nuomonių, kad animizmas yra kilęs iš to, kad kai kurios gentys papuldavo į transą bei įtikėdavo sapnais, tiek politeizmo, tikint daugybe dievų bei bijant aukščiausiojo dievo – tai yra baudžiančio tėvo-vaiko modelis, galime stebėti politeistinių dievų draugystes bei karus, tai pat matyti ir esant monoteizmo, lietuvių liaudyje iki šiol egzistuoja Dievo mažybinė sąvoka dievulis, suvokiamas kaip apsauga, kuri yra visur, plačiose pievose bei laukuose, literatūros kūriniuose ir pasakose Dievas įvardijamas kaip žilas senolis.

Medžiotojų tikėjimo ypatybės (paleolitas) skiriasi nuo artojų (neolitas) kultūros tikėjimo, artojų tikėjimo kulto reliktai gajūs ir šiandien. Aukojimo ritualai yra atliekami ir šiandien. (Pavyzdžiui, induizme yra aukojama tik ryžiai bei sviestas, beje iki šiol gyva ugnies garbinimo apeiga, o nagrinėjant sąsajas su kitomis religijomis yra užfiksuota, kad Julijus Cezaris rašęs, jog romiečiai garbina žalčius, taigi ne tik lietuviai bei prūsai garbino žalčius. Lietuviams žalčio pamaitinimas garantuodavo sėkmę, o gyvačių kerėtojui nesugebant išvaryti žalčio iš patalų tai reikšdavo nesėkmę).

Kaip kinta religijos sampratos suvokimas XXI a. informacinėje eroje, kai mokslas daro vis naujus atradimus, pavyzdžiui, kai galimas dirbtinis apvaisinimas ar tyrinėjimų objektai persikelia į kosmosą? Mokslas, užkariaudamas vis naujas erdves, verčia permąstyti Dievo sąvokos apibrėžimą. Santvarka – kapitalizmas, vartotojų visuomenė. Kokios vertybės XXI amžiuje?

Gyvename vartotojų visuomenėje. Perfrazuojant Arvydą Šliogerį, Fridricho Nyčės (Friedrich Nitzsche) teiginys, kad dievo nėra, pasirodo, buvo teisus, kai dabartinės religijos garbinimo objektus atitinka esant išsiplėtusiai informacinei erdvei vadinamosios žvaigždės. Tai yra XX–XXI amžių fenomenas.

religijos4
Paveiksle vaizduojami keturi angelai, atnešantys Mahometui apreiškimą. Vietoj Mahometo veido – blyški dėmė. | Pasaulio religijos. Vilnius: Alma littera, 1998, p.313.

Taigi kaip vyksta kaita? Kokia yra dabartinių reiškinių esmė? Kokios yra visuomenės vertybės?

Robertas Brouvas  straipsnyje „Religijos pradžia“ iškelia klausimą: „Kokia buvo pirmoji religija?“ Atsakymai į šį klausimą labai skirtingi ir labai priklauso nuo to, koks požiūris į žmogaus kilmę. Tie, kuriems pirmoji Biblijos knyga yra jų pačių pradžia, aiškina, jog žmogus religijos nei išradęs, nei atradęs: nuo pat sukūrimo dienos jis pažinęs vienintelį Dievą Kūrėją ir nuo savo nuopuolio garbinęs jį aukomis. Monoteizmas ir gyvulių aukojimas – štai, pasak jų, du neatskiriami religijos pradžios bruožai, aiškiai paliudyti Biblijoje. Viešpats esąs vienintelis Dievas, ir nuodėmingam žmogui nevalia į jį kreiptis. Pritariant šiam požiūriui, dažnai pabrėžiama, jog seniausi graikų, egiptiečių, kinų, indų literatūros paminklai ir daugelio genčių tradicijos vieningai liudija: pirmiesiems žmonėms gyvuliai per Dievo garbinimo apeigas simbolizuodavo ir atstodavo juos pačius. Kaip matome, atėjo laikas, kai Indijoje Buda, Kinijoje Konfucijus, graikų filosofai pasisakė prieš korumpuotų žynių aukojamas gyvulines aukas, o svarbiausios nekrikščioniškos pasaulio religijos išaugo iš kitokių prielaidų. Tačiau aukojimas svarbus kaip istorijos faktas bei objektas, ir tikriausiai Biblijoje užfiksuotas požiūris į religijos pradžią vertas dėmesio.

religijos 5
Džoto (Giotto). Kristaus apraudojimas | Moskva, 1970, il. 45.

Kokia yra religijos evoliucija?

Egzistuoja nuomonė, kad žmogus yra kilęs iš žmogbeždžionės. Gyvuliai religijos neturi, todėl manoma, kad žmogus nuėjo ilgą kelią nuo beždžioniško vapėjimo ir nežinomos tamsybės bijojimo iki to, ką Bukė (Mary Bouquet) vadina „animatizmu“, „tikėjimu beasmene galinga, paslaptinga ir baisia jėga“. Animatizmas peraugo į animizmą, dvasių baimės religiją. Vėliau atsirado politeizmas, įamžintas graikų mitologijos. Izraeliui šlovė, kad jis daugybę tautų dievų sulydė į vieną genties dievą. Ir pagaliau hebrajų pranašų vienintelis Dievas Kūrėjas kartu su filosofiniu Platono monoteizmu praskynė kelią tobulesnei religijai(4).

Pirminis monoteizmas su gyvuliu aukomis vėliau peraugo į politeizmą. Visa biblinė, o vėliau ir Krikščionių bažnyčios istorija patvirtina, jog Dievas apsireiškia kaip Kūrėjas, duodantis žmogui galimybę auka pelnyti atleidimą ir artumą, o visas aukas apvainikuoja ir jas atstoja Jėzaus Kristaus mirtis. Biblija ir Bažnyčios istorija duoda daug tragiškų pavyzdžių, jog žmogus nuolat trokšta susikurti ne tokių reiklių dievybių, o aukojimą ir Komunijos sakramentą paversti kyšiu Dievui, pakreipiančiu jo ranką (5).

Aukoti – atiduoti, dovanoti kažką savo brangaus. Gauti palaiminimą iš dievybės bei sutvirtinti ryšius su visuomene. Paaukoti – perimti galią, įgyti galios. Visas aukas pranoko ir sujungė Jėzaus Kristaus auka. Nuo Kristaus mirties gyvulių aukojimo, kaip kryžiaus laukimo ženklo, nebereikėjo; Komunijos sakramento duona ir vynas tolydžio grąžina atgal, prie didžiosios aukos (6). Krikščioniškasis sakramentas (Komunija, kunigystės bei santuokos sakramentas) yra misija, įsipareigojimai Dievui, žmonėms ir sau.

Nuorodos:

  1. Douglas, Davie. Religijos tyrinėjimai. Pasaulio religijos. Vilnius: Alma littera. 1998, p. 13.
  2. Ten pat, p. 14.
  3. Brow, Robert. Religijos pradžia. Pasaulio religijos. Vilnius: Alma littera. 1998, p. 31.
  4. Ten pat, p. 30.
  5. Ten pat, p. 34.
  6. Ten pat, p. 39.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. B. Rastenytė. Šis tas apie atspindį (veidrodį)
  2. V. Bagdonavičius. Tautiškumas ir religija Vydūno filosofijoje
  3. Š. Šimkus. Gyvoji religija: atsišaukimas prieš sekuliarizmą
  4. M. Valaitienė apie Ramuvą ir Romuvą, etninę kultūrą ir religiją
  5. B. Rastenytė. Gėrio ir blogio kova: J. Ivanauskaitės „Placebą“ prisiminus
  6. V. Bagdonavičius. Senoji baltų religija ir krikščionybė Vydūno žvilgiu
  7. B. Rastenytė. Atlantida
  8. B. Rastenytė. Įsimylėję faraonai. Eilėraščiai
  9. B. Rastenytė. Valstybės išsaugojimo kaina, arba „Skirgaila“
  10. D.Janušaitienė. Lygesni tarp lygių. Mintys dėl siūlomų Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisų
  11. V. Bagdonavičius. Vydūniškoji religijos simbolių interpretacija
  12. V. Bagdonavičius. Tauta ir globalizacija Vydūno filosofijoje
  13. D. Razauskas. Vienas Dievas, vienas Tikėjimas, viena Žemė
  14. R. Balkutė. Ugnies garbintojai Indijoje
  15. I. Trinkūnienė: Laimingi būsime tik gyvendami pagal protėvių išmintį
  16. J.Trinkūnas. Statistikos metraštis paliudijo – baltų tikėjimo pasekėjų daugėja
  17. Neformalūs pokalbiai: apie patyčias ir madą tyčiotis (I)
  18. Etnomuziejus „Kepurių pasaulis“ (nuotraukos, video)
  19. Latvių audinių raštai (nuotraukos)
  20. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kas palaiko senojo baltų tikėjimo gyvastingumą? (audio, video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

J. Zvonkuvienė. Paminklas Antanui Poškai

J. Zvonkuvienė. Paminklas Antanui Poškai

2022 08 03
Antanas Maceina | šaltiniai.info nuotr.

A. Maceina. Tautos tradicija

2022 07 10
J. Zvonkuvienė. Nuodėmių atpirkėjos

J. Zvonkuvienė. Nuodėmių atpirkėjos

2022 07 05
J. Zvonkuvienė. Kol tebežydi

J. Zvonkuvienė. Kol tebežydi

2022 06 27
Vilnius, Žvėryno r., Pušų g. 26 | A. Stabrausko nuotr.

A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (19): Pušų g. 26

2022 06 26
Papartis | N. Marcinkevičienės nuotr

N. Marcinkevičienė. Viskas sužydėja, sumargava – ažnet papartis, ir anis neiškentėja

2022 06 23
J. Zvonkuvienė. Ilgiausios dienos

J. Zvonkuvienė. Ilgiausios dienos

2022 06 19
Karaimai Lietuvoje | storymaps.arcgis.com nuotr.

Karaimų statistinio tyrimo pristatyme – išsamus tautos paveikslas

2022 06 17
A. Stabrauskas. Išėję Vilniaus Žvėryno namai, 6: Latvių g. 3

A. Stabrauskas. Išėję Vilniaus Žvėryno namai, 6: Latvių g. 3

2022 06 16
Seime – maištas prieš Dievą | Alkas.lt nuotr.

M. Kundrotas. Seime – maištas prieš Dievą  

2022 06 14
Rodyti daugiau

Naujienos

Tyrimas: mažiau važinėdami kauniečiai kvėpavo švaresniu oru
Lietuvoje

Oro taršai mažinti – 1,2 mln. eurų

2022 08 10
Kaune iškilo vienas aukščiausių statinių
Lietuvoje

Kaune iškilo vienas aukščiausių statinių

2022 08 10
Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Oro uostuose aptarnauta beveik 3 mln. keleivių

2022 08 10
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.
Lietuvoje

Čiuožėjų pora išbraukta iš apdovanotųjų sąrašo

2022 08 10
Autobusas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Kaip sudominti vairuotojo darbu?

2022 08 10
Hibridinis parkas | „Idea prima“ nuotr.
Energetika

Vėjo ir saulės parkai skinasi kelią Lietuvoje

2022 08 10
Kol vieni ilsisi kiti imasi karjeros | „INK agency“ nuotr.
Lietuvoje

Kodėl vasara – geras metas ieškoti darbo?

2022 08 10
ŽŪM kreipėsi į EK dėl išimčių Lietuvos ūkininkams | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

ŽŪM kreipėsi į EK dėl išimčių Lietuvos ūkininkams

2022 08 10


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • nuomonė apie Suskaičiuota virš 9 tūkst. kormoramų porų
  • na ka apie L. Kasčiūnas. „Amnesty International” ataskaitą – į šiukšlių dėžę!
  • man tai nesuprantama apie S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?
  • kada baigsis apie A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 09 11:40

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Oro taršai mažinti – 1,2 mln. eurų
  • Kaune iškilo vienas aukščiausių statinių
  • Oro uostuose aptarnauta beveik 3 mln. keleivių
  • Čiuožėjų pora išbraukta iš apdovanotųjų sąrašo

Skaitomiausi straipsniai

  • V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos peržiūrėta: 469; komentarų: 7
  • S. Buškevičius. Karas Ukrainoje gali stipriai užsitęsti, jei nebus imtąsi ekstraordinarių veiksmų peržiūrėta: 441; komentarų: 6
  • Kuršių genties vartus pravėrus peržiūrėta: 412; komentarų: 2
  • Pajūryje – amerikietiški galiūnai (nuotraukos) peržiūrėta: 409; komentarų: 0
  • Senosios grafikos meistrai: karas pritemdė slavišką kultūrą peržiūrėta: 406; komentarų: 0
  • Netekome poeto Liudviko Jakimavičiaus peržiūrėta: 402; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Punsko dienos Žolinės. Punsko parapijai – 425

    2022-08-13 17:00 - 2022-08-15 23:30

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

J. Zvonkuvienė. Paminklas Antanui Poškai

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2022 08 03
0
J. Zvonkuvienė. Paminklas Antanui Poškai

Klaipėda, paminklas ANTANUI POŠKAI (Paškevičiui) (1903–1992), žymiam keliautojui, keliavusiam motociklu, vienam pirmųjų ir labai stipriam Lietuvos esperantininkui, mokslininkui antropologui, rašytojui,...

Skaityti toliau

A. Maceina. Tautos tradicija

by daiva
2022 07 10
2
Antanas Maceina | šaltiniai.info nuotr.

Istorija kaip tautos praeitis, gyvenanti jos dabartyje, yra objektyvus kultūrinis pavidalas arba, augustiniškai kalbant, pats daiktas, kurį tautos atmintis susigrąžino...

Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. Nuodėmių atpirkėjos

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2022 07 05
0
J. Zvonkuvienė. Nuodėmių atpirkėjos

Yra knygų, kurios atperka svetimas nuodėmes. Tai ir tariu nuoširdų ačiū už knygas – nuodėmių atpirkėjas. Jos lyg aptirpdo tas...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • nuomonė apie Suskaičiuota virš 9 tūkst. kormoramų porų
  • na ka apie L. Kasčiūnas. „Amnesty International” ataskaitą – į šiukšlių dėžę!
  • man tai nesuprantama apie S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?
  • kada baigsis apie A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 09 11:40
  • kalba vienaip, daro kitaip? apie Vilnius kviečia prisidėti prie žaliojo miesto

Kitas straipsnis
Lietuvių kilmės dailininkė Aldona Gustas | Lrt.lt nuotr.

Į Vilnių atvyks Lietuvių kilmės Vokietijos menininkė Aldona Gustas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai