Maisto šaldymas – ne tik geriausias konservavimo metodas, leidžiantis išsaugoti daugiausiai maistinių savybių, bet ir būdas sutaupyti bei gyventi tvariau. Prekybos tinklo „Rimi“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas Liudvikas Aleliūnas sako, kad nuo pandemijos pradžios šaldyto maisto parduodama vis daugiau, o prekybininkai investuoja į tvaresnes šaldymo technologijas.
„Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė priduria, kad sutaupyti žmonės gali ir maistą namuose užsišaldydami patys. Vis dėlto, šaldyti patariama ne visus gaminius – kai kurie gali prarasti savo juslines savybes.
Padeda tausoti aplinką
Pirkėjams ieškant įvairių būdų sutaupyti, vis dažniau renkamasi įsigijus didesnį produkto kiekį jį užšaldyti ateičiai. Tiesa, pasak L. Aleliūno, šaldymas teikia naudą ne tik norint sutaupyti, bet ir gyventi tvariau – tai tampa geriausiu maisto konservavimo būdu, leidžiančiu namuose išvengti maisto švaistymo nespėjus suvartoti mėsos, daržovių ar kito maisto.
„Užšaldyti maisto gaminiai gali būti laikomi ilgiau nei švieži, todėl jų suvartojimas tampa lankstesnis. Pavyzdžiui, užšaldyti brokoliai šaldiklyje išlieka švieži iki aštuonių mėnesių, o šviežius brokolius paprastai reikia suvartoti per savaitę. Jei švieži vaisiai ir uogos gali išbūti nesugedę iki 4 dienų, tai šaldiklyje jie gali nesugesti ir daugiau nei metus, daržovės – net ir beveik dvejus metus, o jų kokybė, maistinės ir skoninės savybės išlieka labai panašios“, – tikina L. Aleliūnas.
Kai kurių,minių šaldyti nepataria
„Rimi“ kulinarijos technologė L. Barčaitė sako, kad norint namuose tvariai ir tinkamai užsišaldyti maisto atsargas ar likučius, pravartu žinoti tam tikras taisykles, kurios produktams leis ilgiau išlaikyti aukštą kokybę. Anot jos, visų pirma reikėtų produktus šaldyti porcijomis, nes vieną kartą atitirpinto viso produkto pakartotinai užšaldyti nebegalima.
Šaldant vaisius ir daržoves, specialistė pataria juos pirmiausiai gerai nuplauti ir nusausinti. Jei daržoves planuojate naudoti sriubai ar troškiniams – jas pravartu iš karto supjaustyti, o vaisius reikėtų atskirti nuo nevalgomos jų dalies (nulupti, išimti kauliuką ir pan.), supjaustyti arba sutrinti, supakuoti šaldymui skirtuose induose ar maišeliuose.
„Saugant gamtą, siūlyčiau maistą šaldyti tam skirtuose daugkartiniuose indeliuose. Svarbu, kad šaldymo ir laikymo metu produktas neprarastų drėgmės, todėl jį reikėtų įpakuoti sandariai, jog nesusidarytų oro tarpai, neatsirastų šerkšno.
Šaldant mėsą, ją reikėtų nuplauti, nusausinti ir tik tada dėti į šaldymo kamerą. Mėsa taip pat turėtų būti gerai įpakuota, kad neapdžiūtų ir neprarastų savo skoninių savybių bei išvaizdos. Šaldytos mėsos ilgai laikyti nerekomenduojama, tačiau tai priklauso nuo šaldiklio temperatūros – jame turėtų būti -18 laipsnių ir žemesnė temperatūra. Vis dėlto, siūlyčiau mėsą per porą mėnesių sunaudoti“, – pataria L. Barčaitė.
Anot jos, sutaupyti galima ne tik užšaldant didesnį kiekį įsigyto maisto, bet ir maisto likučius – tai padeda namuose išvengti maisto švaistymo. Be to, užšaldant namuose pagamintus patiekalus galima sutaupyti ir laiko.
„Paruoštus patiekalus šaldyti tikrai galima. Svarbu juos pirmiausiai atvėsinti iki kambario temperatūros, palaikyti šaldytuve ir tik tuomet dėti į šaldiklį. Tiesa, šaldymui tinkami ne visi maisto ga;iniai. Užšaldyti nepatariama padažų, majonezų, grietinės turinčių gaminių, salotų ir panašių grupių produktų, taip pat konservų, kiaušinių ar daugiau druskos turinčių patiekalų.
Šaldymui nėra palankūs ir itin vandeningas maistas, pavyzdžiui, arbūzai. Kai kurie pieno gaminiai taip pat netinkami laikyti šaldymo kameroje: minkštas sūris, varškė ar pienas, nes juos atšildant labai nukentės šių produktų kokybė.“
Pasak kulinarijos technologės, daugeliu atvejų gaminio forma bei skoninės savybės priklauso nuo to, ar gaminys tinkamai užšaldytas ir ar pasirūpinta jo tinkamu šaldymo ir atitirpinimo procesu. Jeigu viskas atlikta tinkamai, maistinės vertės šaldytas maistas nepraranda.