Naujausias Džono Hopkino universiteto (Johns Hopkins University) tyrimas priėjo išvadą, kad visame pasaulyje taikyti karantinai neatnešė jokios naudos. Anot tyrėjų, jie yra „nepagrįsti ir neturėtų būti naudojami kaip pandemijos valdymo priemonė.“

Tyrimą rengę mokslininkai rašo: „karantinai neturėjo jokios naudos visuomenės sveikatai, o jų organizavimas turėjo milžiniškus ekonominius ir socialinius kaštus, kurių buvo galima išvengti.“

Tyrimo tikslas, anot autorių, buvo „nustatyti ar yra empirinių duomenų, įrodančių, kad karantinai sumažino mirštamumą nuo Covid-19.“

Tyrėjai apibrėžė karantinus kaip „bet kokius valdžios įvestus ribojimus, kurie suvaržo įprastas gyventojų galimybes, pavyzdžiui, ribojimus keliauti šalies viduje, mokyklų ir verslų uždarymus, užsienio kelionių draudimus.“

Tyrėjai priėjo išvadą, kad karantinai neturėjo jokio poveikio Covid-19 mirštamumui. „Jei tiksliau, griežtumo indekso (stringency index) tyrimai parodė, kad karantinai Europoje ir JAV sumažino mirštamumą nuo Covid-19 tik vidutiniškai 0,2%“, – rašo tyrėjai.

Tyrime toliau minima, kad komendanto valandos ir draudimo išeiti iš namų reikalavimai irgi nebuvo efektyvūs; jie sumažino Covid-19 mirštamumą vidutiniškai 2,9%. „Nefarmacinių intervencijų (NPI) tyrimai nerado jokių reikšmingų duomenų, įrodančių jų veiksmingumą mažinant Covid-19 mirštamumą.“

Tyrimas atsižvelgė ir į konkrečias pandemijos valdymo priemones, tokias kaip mokyklų uždarymai, privalomos kaukės, ne maisto prekių parduotuvių uždarymai, masinių renginių ribojimai ir lygiai taip pat nerado jokių įrodymų, kad šios priemonės kaip nors sumažino mirčių skaičių nuo Covid-19. Vienintelė priemonė, kurios pasiteisinimui įrodymų rasta, tai barų uždarymai, sumažinę mirštamumą nuo Covid-19 10,6%.

Tuo tarpu „draudimas patekti į saugias viešo susirinkimo vietas atvirame ore, tokias kaip paplūdimiai, zoologijos sodai, parkai ar reikalavimai lauke dėvėti kaukę galėjo pastūmėti žmones susitikti mažiau saugiose vietose (viduje).“ Tyrėjai mano, kad šis draudimas galėjo būti kontrproduktyvus ir kaip tik padidinti mirštamumą nuo Covid-19.

Tyrėjai taip pat pabrėžė karantinų „šalutinį poveikį.“

Nuo 2020-ųjų gegužės iki 2021-ųjų balandžio, 100,306 žmonių Jungtinėse Valstijose mirė dėl perdozavimo narkotinėmis medžiagomis, o tai yra 28,5% daugiau nei tuo pat metu praeitais metais.

Tyrėjai pabrėžia ir socialines karantinų pasekmės. „Jie sumažino ekonominį gyventojų aktyvumą, pakėlė nedarbo lygį, apribojo vaikų mokymosi procesą, sukėlė politinius neramumus, prisidėjo prie išaugusio smurto artimoje aplinkoje lygio ir smarkiai sumažino pasitikėjimą liberalia demokratija ir jos institucijomis.“