Ką iš tikrųjų parodo COVID-19 testai?

Savaitgalį per pasaulį nuvilnijo gan skandalingas pranešimas – turtuolis verslininkas Elonas Maskas (Elon Musk) paskelbė, kad dėl COVID-19 atliko keturis testus. Ir gavo du teigiamus, du neigiamus rezultatus. Tai ką gi parodo tie greitieji, milijonus kainavę ir visiems brukami testai?

Keisti tyrimų rezultatai

Apie greituosius koronaviruso testus ir jų rezultatus visuomenėje sklando kalbų. Labai dažnai buvo kalbama, kad tokių testų rezultatai nėra tikslūs. Matyt būtent tai ir paskatino įmonių „Tesla“ bei „SpaceX“ įkūrėją Eloną Maską išsitirti net keturis kartus. Apie gautus rezultatus jis paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“.

„Tai – kažkoks beprotiškas melas“, – rašė E. Maskas. Jis patikslino, kad mėginiai visiems keturiems tyrimams buvo priduoti tą pačią dieną. Visi keturi greitieji testai buvo vieno gamintojo, tyrimus visais atvejais atliko ta pati seselė. E. Maskas įraše mini „BD Veritor“ testą, rezultatą parodantį per 15 minučių, remiantis iš nosies paimtu tepinėliu.

Komentaruose verslininkas pabrėžė, kad jeigu tai nutiko jam, galėjo nutikti ir bet kuriam kitam žmogui. Po tokių, vienas kitam prieštaraujančių, testų išvadų, E. Maskas nusprendė papildomai išsitirti dar keliose laboratorijose. Tyrimams, pasak jo, paskatino jaučiami peršalimo požymiai, tad jis nusprendė nedelsti. Pamanęs, kad serga „lengva COVID-19 forma“, verslininkas aprašė ir savo požymius.

„Mano požymiai – lengvo persišaldymo požymiai. Tai nestebina, nes koronavirusas – viena iš peršalimo atmainų“, – rašo E. Maskas. Pasak jo, savijauta yra tokia, kaip pasigavus įprastą kvėpavimo takų infekciją, tačiau „kosint ir čiaudint labiau skauda kūną ir apsiblausia galva.“

Pasirodžius E. Masko įrašui, visuomenė, kaip jau įprasta, pasidalino į dvi stovyklas. Vieni kaltino verslininką neatsakingu elgesiu ir teigė, kad jis tokiais įrašais siekia padidinti elektromobilių pardavimus. Kiti, priešingai, palaikė „Tesla“ įkūrėją ir pritarė, jog greitieji testai dažnai būna klaidingi. Pastarieji pabrėžė, jog, norint įsitikinti ar nesergi COVID-19, būtina atlikti papildomus tyrimus.

Pamirštami kiti dalykai

Gydytojas, profesorius, habilituotas daktaras Eduardas Vaitkus priminė, kad greitųjų testų kūrėjai patys pripažino, jog jie tinkami tik genetinės medžiagos kūne aptikimui, o ne klinikiniam susirgimo nustatymui.

„Paprastas pavyzdys – vieną kartą mėginėlis bus paimtas iš vienos vietos, kitą – iš kitos. Vieną kartą paims kiek daugiau, kitą – kiek mažiau. Net tokie skirtumai gali lemti skirtingus testavimo rezultatus, – padėtį paaiškino profesorius. – Todėl labai svarbu įvertinti dar vieną dalyką – kokia yra testo klaidos tikimybė, nes ji yra visada.

Kiek atvejų virusas nustatomas klaidingai? Kiek ieškojau, apie padėtį Lietuvoje žinių beveik nepavyko rasti, tad galima teigiamai skaičiuoti, kad klaidingai virusas nustatomas 0,1 proc. atvejų. Tai yra iš per 8 mėnesius padarytų 500 tūkst. testų, 500 buvo klaidingi. Čia, geriausiu atveju, nes šią vasarą Amerikoje buvo nustatyta, kad klaidingi, parodantys virusą net tuomet, kai jo nėra, buvo 3 proc. testų.

Amerika tuomet skubiai sprendė klausimą, ką daryti, kad tai nebepasikartotų, o mūsų valdžia nenori pripažinti, jog 100 proc. teisingų duomenų nebūna. Apie klaidingus rezultatus nėra kalbama, nepateikiami oficialių gamintojų duomenys, todėl viešumoje pasirodo pačios įvairiausios žinios.“

Dar vienas, pasak jo, svarbus klausimas – ką iš tikro rodo teigiami testo rezultatai.

„Imkime kaip pavyzdį tuberkuliozę. Standartinis testas tuberkuliozės nustatymui yra įodinis tuberkulino mėginys (Mantoux mėginys). Tačiau jis gali parodyti ir tik tai, jog žmogus buvo „pasigavęs“ tuberkuliozę, tačiau jo kūnas pats susitvarkė su ligos sukėlėjais. Testas parodys virusio genetinės medžiagos buvimą kūne, tačiau jis nepatvirtins, kad dabartiniai žmogaus nusiskundimai gali būti kaip nors susiję su tuo virusu. Viruso buvimą galima nustatyti, tačiau negalima teigti, kad klinikiniai požymiai susiję būtent su juo“, – atkreipė dėmesį gydytojas.

Nepaisant to, šiandien Lietuvoje vadovaujamasi dvejopais reikalavimais.

„Suradus tuberkuliozės žymių niekas neskuba gerai besijaučiančio žmogaus priskirti prie ligonių. Suradus koronaviruso genetinę medžiagą iškart imama šaukti apie plintančią infekciją ir pamirštama, kad yra apsčiai kitų, nemažiau pavojingų, virusų, – problemą patikslino E. Vaitkus. – Šis klausimas tampa ypač svarbus kalbant apie sunkiai sergančius ir ligoninėse gulinčius asmenis. Taip, koronavirusias jiems nustatytas, bet, galbūt, jų dabartinę klinikinę būklę nulėmė ir kartu turimas gripo virusas ar dar koks nors papildomas bakterinis plaučių susirgimas?

Kasmet Lietuvoje buvo nustatoma apie 50 tūkst. gripo infekcijos atvejų, o šiemet gripo niekas nenustatinėja.

Kasmet pasitaiko apie 500 bakterinių plaučių uždegimų, bet šiemet apie juos nieko negirdėti. Nes nustačius koronavirusą papildomi tyrimai tiesiog nebeatliekami. Taip būti neturėtų, nes tik jie leistų tiksliai atsakyti į klausimą – ar koronavirusas yra vienintelė sunkiai sergančių asmenų negalavimo priežastis.“

Skiepai išsigelbėjimu netaps

Abejingai profesorius vertino ir dabar jau buvusių valdančiųjų kalbas apie visuotinio skiepijimo naudą.

„Kai laboratoriniai tyrimai nustato kūne tam tikrus bandymus, tai parodo, kad žmogus persirgo koronavirusu ir kūnas nuo jo apsigynė. Šie, specialūs baltymai saugo kūną nuo kitos tokios pat infekcijos ir užtikrina tam tikrą apsaugą. Skiepai turėtų atlikti panašią apsaugą – paskatinti kūną gaminti tokius baltymus. Tik kas gali tiksliai atsakyti, kiek laiko šie baltymai gaminsis?“ – mąstė gydytojas.

Jam yra žinomas atvejis, kai koronavirusu persirgusio asmens kūne susidaręs specifinis imunitetas išsilaikė tik tris mėnesius.

„Vadinasi, kad po 4 mėnesių ar vėliau tas pats žmogus vėl gali užsikrėsti koronavirusu, nes natūrali imuninės sistemos apsauga veikė trumpai. Galbūt skiepas suveiks geriau negu natūrali apsauga, tačiau tiksliai to niekas nežino“, – „Vakaro žinioms“ sakė E. Vaitkus.

Bet net ir tokiu atveju skiepas netaps „visuotiniu išsigelbėjimu“.

„Toks jausmas, kad skiepytis skatinantys politikai „pamiršo“, jog virusai keičiasi. Praėjusių metų skiepas nuo gripo šiemet jau netinka, nes virusas pakito. Galbūt koronavirusas keisis lėčiau, bet jis keisis, o tai reiškia, kad skiepo reikės kasmet. Nei po pusmečio, nei po metų stebuklas neįvyks.

Virusas vyrauja, jis – pavojingas, tačiau reikia suprasti, jog jis atėjo visiems laikams. Nuo koronaviruso negalima bėgti, o laikas mokytis gyventi pakitusiomis sąlygomis. Deja, kol laukiama skiepo, valdantieji nusprendė sugriauti šalies ekonomiką ir prisidaryti skolų, kurias turės grąžinti dar ir mūsų anūkai. Mano nuomone, nepaskaičiuoti valdžios sprendimai problemų pridarė daugiau, negu pats virusas“, – COVID-19 „suvaldymą“ įvertino žinovas. Beveik tokią pačią mintį pandemijos pradžioje yra išsakęs ir garsusis verslininkas E. Maskas: „Panika pridarys daugiau žalos nei pats virusas.“

E. Vaitkus pabrėžė, kad pasekmes pajautė ne tik kiti, skubios medicininės pagalbos negavę ligoniai, bet dar ilgai jaus ir Lietuvos vaikai.

„Valdžia visuomenei įpiršo baimę, nerimą ir depresiją. Tik jeigu suaugusieji tai kažkaip dar gali pakelti, tai nuolat gąsdinami ir bauginami vaikai psichologines pasekmes jaus ir po 10-15 metų.

O juk viskas galėjo būti kitaip, – buvo įsitikinęs E. Vaitkus. – Valdžia, sekdama Švedijos pavyzdžiu, galėjo prisipažinti, kad nežino, kaip reikia elgtis, ir pakviesti visuomenę kartu ieškoti problemos sprendimo. Deja, buvo pasirinktas gąsdinimo, bausmių ir diktatūros kelias. Žmonėms buvo meluojama, todėl visuomenė nustojo tikėti politikais. Tai lėmė, kad žmonės nusistatė ir prieš tuos sprendimus kurie galimai buvo teisingi ir būtų turėję teigiamą poveikį.“