Pirmadienis, 23 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus

VU imunologė A. Žvirblienė: ar įgyjamas imunitetas persirgus COVID-19?

www.alkas.lt
2020 04 29 06:13
0
„Mokslo sriuba“: apie COVID-19 pandemiją (video)

COVID-19 pandemija | LRT nuotr.

 COVID-19 pandemija | LRT nuotr.
COVID-19 pandemija | LRT nuotr.

Pandemijos metu daugeliui rūpi, ar pasveikus nuo COVID-19 susiformuoja ilgalaikis imunitetas. Ar persirgę asmenys gali jaustis ramūs, o gal jie gali pakartotinai užsikrėsti SARS-CoV-2? Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) ką tik paskelbė, kad nėra patikimų įrodymų apie apsauginio imuniteto susiformavimą po persirgtos SARS-CoV-2 infekcijos. Apie COVID-19 ir imunitetą pasakoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro imunologė prof. Aurelija Žvirblienė.

Klausimai apie imunitetą ir COVID-19 svarbūs keliais aspektais

Pirmiausia, tokios šalys kaip Švedija mėgino taikyti „visuotinio persirgimo“ būdą, tikėdamosi, kad liga nebus pavojinga jauniems žmonėms, o persirgę jie įgis imunitetą ir tai pristabdys infekcijos plitimą. Todėl svarbu žinoti, ar iš tiesų imunitetas prieš SARS-CoV-2 susiformuoja ir kiek ilgai jis trunka.

Antra labai svarbi problema yra vakcinų nuo SARS-CoV-2 kūrimo perspektyvos. Jei po persirgtos SARS-CoV-2 infekcijos nesusidaro ilgalaikis imunitetas, sunku tikėtis, kad sukurta vakcina bus veiksminga ir apsaugos nuo viruso.

Dar vienas svarbus aspektas – kuo ypatingas vaikų ir jaunų žmonių imuninis atsakas į SARS-CoV-2 infekciją ir kodėl pagyvenusiems žmonėms ši infekcija yra pavojingesnė, sukelia imunopatologiją?

Ne visi koronavirusai sukelia ilgalaikį imunitetą

Mokslininkai kol kas neturi vienareikšmio atsakymo, ar po persirgtos SARS-CoV-2 infekcijos susidaro ilgalaikis imunitetas, nes dar nepraėjo nė 4 mėnesiai nuo to laiko, kai žmonija pirmą kartą susidūrė su šiuo virusu. Tam reikalingi išsamūs ir ilgalaikiai tyrimai. Kol kas galima remtis tik patirtimi, įgyta ankstesnių SARS ir MERS protrūkių metu, ir ribotais imuninio atsako į COVID-19 tyrimais.

Dauguma asmenų, kurie persirgo SARS ir MERS, turėjo šiems virusams specifinių antikūnų praėjus 2 metams po persirgtos infekcijos. Tai rodo, kad antikūnai susidaro ir išlieka gana ilgą laiką.

Kita vertus, yra žinoma, kad prieš kitus, mažiau pavojingus žmogaus koronavirusus (tokius kaip OC43, 229E) ilgalaikis imunitetas nesusidaro ir tais virusais žmonės užsikrečia pakartotinai.

Imuninis atsakas – ne vien antikūnai

Imuninis atsakas – tai ne vien antikūnai. Šį rodiklį lengviausia išmatuoti, bet su virusais kovoja ir kiti imuninės sistemos komponentai, kuriuos daug sunkiau tirti – T limfocitai ir kitos ląstelės.

Antikūnai taip pat būna skirtingi – ne visi gali nukenksminti virusą, stabdyti jo patekimą į ląsteles. Atlikus serologinį tyrimą, galima nustatyti, ar žmogus turi IgM arba IgG klasės antikūnų, bet neįmanoma taip paprastai nustatyti, ar tie antikūnai nukenksmina virusą. Aukštas antikūnų lygis nebūtinai reiškia įveiktą infekciją. Gali būti ir taip, kad sunkiai COVID-19 sergantis žmogus turi daug IgG antikūnų, bet jie nepadeda stabdyti viruso plitimo.

Virusai moka išvengti imuninio atsako

Priežastys, kodėl po persirgtos virusinės infekcijos nesusiformuoja ilgalaikis imunitetas, gali būti įvairios. Dažnai tai atsitinka dėl viruso pokyčių – dėl jų nukenksminantys antikūnai pasidaro neveiksmingi. Tačiau SARS-CoV-2 nėra sparčiai besikeičiantis virusas.

Kitos priežastys – virusų sugebėjimas apeiti imuninę sistemą, sukelti imuninės sistemos ląstelių „išsekinimo“ būsenas. Kad susidarytų imuninės atminties ląstelės ir susiformuotų ilgalaikis imunitetas, svarbu, kad T limfocitai gautų pakankamai stimuliacijos – vadinamųjų „pavojaus signalų“. Jeigu jų trūksta, ypač infekcijos be požymių metu, imuninis atsakas į virusą gali būti neveiksmingas.

Pakartotinis užsikrėtimas ar viruso išlikimas?

Prasidėjus SARS-CoV-2 epidemijai, kai kuriose šalyse (Kinijoje, P. Korėjoje, Japonijoje) buvo užfiksuota atvejų, kai, COVID-19 persirgusiems ligoniams po kelių savaičių atlikus viruso RNR tyrimą, jis vėl buvo teigiamas, nors išrašymo iš ligoninės metu testas buvo neigiamas. Tai sukėlė diskusijų apie neva nesusidarantį imunitetą. Vis dėlto manoma, kad tai nėra pakartotinis užsikrėtimas, o greičiausiai tas pats žmogaus kūne išlikęs virusas.

Buvo atliktas riboto masto ir trumpai trukęs tyrimas su beždžionėmis, kuris parodė, kad persirgusios COVID-19 beždžionės pakartotinai neužsikrėtė SARS-CoV-2, kai po 2 savaičių jas buvo bandoma užkrėsti šiuo virusu. Tai rodytų, kad apsauginis imunitetas susidaro. Vis dėlto kol kas neįmanoma tiksliai atsakyti į klausimą, kiek ilgai jis gali trukti. Tai būtų galima nustatyti tik tiriant virusą nukenksminančius antikūnus ir ląstelinį imunitetą, o tokie tyrimai būtų labai sudėtingi.

Nevaldomas imuninis atsakas į COVID-19 sukelia imunopatologiją

Ne visada imuninis atsakas į virusą gelbsti nuo infekcijos. Sergant COVID-19, vyksta sudėtinga sąveika tarp koronaviruso ir imuninės sistemos. Jeigu virusas nesudorojamas pirmosiomis infekcijos dienomis, tai gali lemti viruso išplitimą ir sunkią ligos eigą. Kai imuninis atsakas tampa nevaldomas, jis sukelia stiprų vietinį ir sisteminį uždegimą – imunopatologiją. Sunkios COVID-19 ligos atveju dažniausiai pažeidžiami plaučiai, taip pat kraujyje gali smarkiai padaugėti uždegiminių citokinų – ši sunki sisteminė uždegiminė reakcija vadinama „citokinų audra“. Jos padariniai – daugybiniai organų pažeidimai.

Vaikai atsparesni koronavirusams nei suaugusieji

Daugėjant koronavirusu SARS-CoV-2 užsikrėtusių žmonių visame pasaulyje, gausūs epidemiologiniai duomenys aiškiai rodo, kad šis virusas labiau pavojingas pagyvenusiems žmonėms nei vaikams. Nors vaikai ir suaugusieji turi panašią pavojų užsikrėsti SARS-CoV-2, vaikams daug rečiau nustatomi sunkūs COVID-19 atvejai nei suaugusiems, ypač vyresniems nei 65 metų amžiaus, asmenims. Panaši tendencija buvo stebima ir per SARS-CoV-1 protrūkį 2003–2004 m. – iš visų ligonių, kuriems buvo nustatytas SARS, vaikai sudarė tik 10 proc., iš jų tik 5 proc. prireikė sudėtingo gydymo.

Ši ypatybė gali būti paaiškinta vaikų imuninės sistemos ypatumais – ji yra geriau prisitaikiusi atpažinti naujus antigenus ir sugeba sustabdyti virusą jam dar neišplitus.

Virusą nukenksminantys antikūnai gali būti naudojami gydymui

Žiniasklaidoje vis pasirodo pranešimų apie COVID-19 persirgusių ir pasveikusių ligonių kraujo plazmos panaudojimą sunkiems COVID-19 atvejams gydyti. Atrodytų, kad tai labai paprasta – užtenka surinkti persirgusių asmenų kraują. Tačiau labai svarbu yra tai, kad gydymui turi būti naudojama tik tokia kraujo plazma, kurioje yra daug virusą nukenksminančių antikūnų. Tokius antikūnus ištirti gana sudėtinga, tam turi būti atliekamas viruso nukenksminimo testas in vitro. Ne visi ligoniai, persirgę COVID-19, turi pakankamai nukenksminančių antikūnų, o jų lygis gerokai sumažėja praėjus 4–5 mėnesiams po persirgtos ligos. Todėl atlikti viruso nukenksminimo testą būtina. Neužtenka paprasto serologinio tyrimo, kai nustatomi virusui specifiški IgG. Jeigu susidarę antikūnai nėra nukenksminantys arba jų lygis per žemas, tokia kraujo plazma gydymui netinka.

Žmonijos serologiniai tyrimai parodo infekcijos mastą

Daugelis šalių žada arba jau pradėjo seroepidemiologinius tyrimus – jais siekiama nustatyti, kiek žmonių turi SARS-CoV-2 antikūnų. Tai parodytų infekcijos mastą, nes antikūnai gali susidaryti ir infekcijos be požymių metu. Kai kuriose JAV vietovėse atlikti serologiniai tyrimai rodo, kad antikūnus turinčių asmenų skaičius kur kas didesnis nei tų, kuriems buvo nustatyta SARS-CoV-2 infekcija. Svarbu, kad serologiniams tyrimams būtų naudojami tikslūs, patikimi būdai. Jeigu būdai nepakankamai jautrūs, jų rezultatas gali būti klaidingai neigiamas – nenustatomi tie atvejai, kai antikūnų lygis žemas. Jei būdai nepakankamai išskirtiniai, jie gali rodyti klaidingai teigiamus rezultatus. Tačiau net ir patikimo serologinio testo teigiamas rezultatas nereiškia, kad antikūnų turintis asmuo yra visiškai saugus ir negali užsikrėsti virusu. Be to, dar trūksta duomenų, kiek ilgai antikūnai išlieka. Todėl PSO įspėja, kad antikūnų testas neužtikrina saugumo.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Mokslo sriuba“: apie COVID-19 pandemiją (video)
  2. Prof. V. Usonis: Kada turėsime COVID-19 vakciną plačiam naudojimui?
  3. Lietuvoje ištirta 14 ėminių dėl koronaviruso (COVID-19)
  4. Pasaulinė vandens diena – kovai su COVID-19
  5. L. Mažylis. Ką mes žinome apie COVID-19 testus?
  6. Kaunas prašo galimybės atlikti tyrimus dėl COVID-19
  7. VDU įsteigė paramos fondą studentams, nukentėjusiems nuo COVID-19
  8. COVID-19 neplatina ir negali pernešti nei ūkiniai, nei naminiai gyvūnai
  9. Santaros klinikose sėkmingai pagimdė COVID-19 užsikrėtusi moteris
  10. Kauno klinikos savo darbuotojus dėl COVID-19 tiria tiesiog automobiliuose
  11. Lietuvos mokslininkai pateikė 78 paraiškas dėl valstybei svarbių sprendimų COVID-19 padariniams mažinti
  12. R. Bučiūtė. Kada ir kas gali sekti duomenis apie COVID-19 užsikrėtusių asmenų buvimo vietą ir kontaktus?
  13. Santaros klinikų Kraujo centras kviečia nuo COVID-19 pasveikusius donorus: jūsų kraujas gali padėti sergantiems šiuo koronavirusu
  14. Kaip pasirūpinti savo gyvūnais karantino ir COVID-19 pandemijos metu
  15. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija praneša kaip tvarkyti duomenis dėl COVID-19
  16. Prezidentas ir Vyriausybės vadovas aptarė padėtį dėl COVID-19
  17. COVID-19 sergančiai Seimo narių padėjėjai prašoma taikyti administracinę atsakomybę
  18. Lietuvoje patvirtintas 26 užsikrėtimo koronavirusu atvejas
  19. Vilniuje jau šiandien pradės veikti judrios koronaviruso tyrimų paėmimo vietos
  20. Nuo koronaviruso Lietuvoje mirė antras žmogus, užsikrėtusiųjų nustatyta 209 (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ligoninė | sam.lt nuotr.

Koronaviruso testus apmokės Ligonių kasos

2022 05 08
Seimo narys Aidas Gedvilas | asmeninė nuotr.

A. Gedvilas. 25 milijonų vertas kovidinis Vyriausybės gerumo priepuolis

2022 05 06
Ligoninėms patariama gerinti užsieniečių aptarnavimą ne valstybine kalba

Ką reikia žinoti apie ligos išmokas nuo gegužės 1 d.

2022 05 01
Lietuvos kultūros ministras aptarė kultūrinio bendradarbiavimo planus su Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos atstovais

Nelieka ribojimų atvykstantiems užsienio menininkams

2022 04 27
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga

Turizmui – dar dvi pagalbos priemonės

2022 04 20
R. Jankūnas. Atsakymas prof. A. Ambrozaičiui: kaip patikrinti, ar vakcinų klinikiniai tyrimai baigti

R. Jankūnas. Pasaulinio garso leidiniai – apie kaukių žalą

2022 04 19
R. Jankūnas. Yra žmonių, kurie viską žino apie COVID-19

R. Jankūnas. Yra žmonių, kurie viską žino apie COVID-19

2022 04 11
Vyriausybė teikia Seimui veiklos ataskaitą

Vyriausybė teikia Seimui veiklos ataskaitą

2022 04 01
Žiūrovai | lrkm.lt nuotr.

Mažėja ribojimų renginiuose ir kino teatruose

2022 03 18
Apsauginė kaukė | sam.lt nuotr.

R. Jankūnas. Kaukių atsisakymo pradžia

2022 03 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Vidaus patalpų atliekų rūšiavimo dėžutės
Gamta ir ekologija

Atliekas svarbu rūšiuoti ne tik namuose

2022 05 23
lrp.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ruošiasi NATO PA pavasario sesijai

2022 05 23
Koks dviratis geriausiai tinka Jums?
Įvairenybės

Nuo birželio miestuose atsiras „Dviračių gatvės“

2022 05 23
Ką saugo Laukinės gamtos buveinių direktyva?
Gamta ir ekologija

Ką saugo Laukinės gamtos buveinių direktyva?

2022 05 23
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas vyksta į Davoso ekonomikos forumą

2022 05 23
Gardžiam šniceliui daug laiko neprireiks
Įvairenybės

Maisto taupymui padės kūrybiškumas

2022 05 23
Karas Ukrainoje | Alkas.lr ewkrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40

2022 05 22
Ministerija imasi spręsti atliekų tvarkymo savivaldybėse nesklandumus
Lietuvoje

Vilnius keičia atliekų surinkimo tvarką

2022 05 22


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Va, tep apie R. Karbauskis. Siūlau prieš agresorių panaudoti – žemės ūkį
  • Verslo žiniose: apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40
  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • Juolab svarbu, kai: apie Maisto taupymui padės kūrybiškumas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Atliekas svarbu rūšiuoti ne tik namuose
  • Lietuva ruošiasi NATO PA pavasario sesijai
  • Nuo birželio miestuose atsiras „Dviračių gatvės“
  • Ką saugo Laukinės gamtos buveinių direktyva?

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 637; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 598; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 546; komentarų: 18
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 504; komentarų: 4
  • „Eurovizijos“ finalas peržiūrėta: 434; komentarų: 3
  • Sprendžiama dėl Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo peržiūrėta: 406; komentarų: 26

Kiti Straipsniai

Koronaviruso testus apmokės Ligonių kasos

by Ditė Česėkaitė
2022 05 08
0
Ligoninė | sam.lt nuotr.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė COVID-19 ligos diagnostikos paslaugų perkėlimui į sveikatos priežiūros įstaigas. Šios paslaugos bus apmokamos Privalomojo sveikatos...

Skaityti toliau

A. Gedvilas. 25 milijonų vertas kovidinis Vyriausybės gerumo priepuolis

by daiva
2022 05 06
2
Seimo narys Aidas Gedvilas | asmeninė nuotr.

Apie tai, kad vos prieš pusmetį mūsų šalis ir visas pasaulis gyveno visai kitomis nuotaikomis, šiandien jau mažai kas prisimena....

Skaityti toliau

Ką reikia žinoti apie ligos išmokas nuo gegužės 1 d.

by Ditė Česėkaitė
2022 05 01
0
Ligoninėms patariama gerinti užsieniečių aptarnavimą ne valstybine kalba

Vyriausybės sprendimu nuo gegužės 1 d. atšaukiama ekstremalioji padėtis dėl koronaviruso pandemijos. Tai reiškia, kad laikina, ekstremaliosios situacijos metu galiojusi...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Va, tep apie R. Karbauskis. Siūlau prieš agresorių panaudoti – žemės ūkį
  • Verslo žiniose: apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40
  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • Juolab svarbu, kai: apie Maisto taupymui padės kūrybiškumas
  • 404??? apie Poezijos pavasaris Seinuose

Kitas straipsnis
Prasidėjo pavasarinis laukinių gyvūnų vakcinavimas nuo pasiutligės

Prasidėjo pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės: jokiu būdu nelieskite jaukų

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai