V. Jurgilevičienė. Prisimename garbingą Mažosios Lietuvos praeitį

Pamatus 1923 metų Klaipėdos krašto sukilimui ir lietuvybės išsaugojimui šiame krašte padėjo testamentinis 1918 metų Tilžės Aktas. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus nariai  2021 m. lapkričio mėn. 30 d. paminėjo šio Akto 103 metų sukaktį, apeidami keletą  Tilžės akto signatarams skirtų atminimo lentų. Vėliau visi susirinkome arbatai į būstinę Tiltų gatvėje Nr. 6.

Pirmoji aplankyta paminklinė lenta buvo skirta išskirtinei asmenybei  Martynui  Jankui, vadinamu Mažosios Lietuvos patriarchu.  Ji pakabinta 2014 m.  ant pastato  Šaulių  g. Nr. 5,  talkinant Mažosios Lietuvos reikalų tarybos ( MLRT) Klaipėdos krašto skyriui,  finansuojant M. Jankaus anūkei  Evai Gerolai Jankutei. Ji ir parašė tekstą šiai memorialinei lentai.  Kai MLRT Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkas Petras Šmitas tą tekstą pristatė  Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijai, toji paprašė išbraukti žodį patriarchas.  Žodį patriarchas teko  pašalinti. Anot komisijos, Lietuvoje yra tik vienas patriarchas – Jonas Basanavičius.

Keista klausytis Klaipėdos universiteto istorikų, pagal kuriuos  Mažoji Lietuva neturėjo savo patriarcho, nors tarpukario Lietuvoje  M. Jankus taip buvo vadinamas. Ar suvokia Klaipėdos istorikai, kas slypi po tokiu neigimu. Gal Mažojoje Lietuvoje niekada  negyveno  lietuvių, nevyko  žūtbūtinei kova už tautos išlikimą. Liūdna tiesa ta, kad XIX pab.-XX a.  Mažojoje Lietuvoje  vykusi kova dėl tautinių vertybių  nesibaigė, tęsiasi ji ir XXI amžiuje.

2021 m. rugpjūčio mėn. 19d. į Ievos Simonaitytės biblioteką susitikti su klaipėdiečiais atvyko knygotyrininkas akademikas Domas Kaunas. Jis pristatė savo naujausią  darbą-monografiją „ Martynas Jankus-tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas“. Šis puikus veikalas dar kartą mums priminė, kad istorikai, išsityčioję  iš Evos Jankutės  prašymo įrašyti į atminimo lentą  žodį  patriarchas, pasielgė  neatsakingai.

Profesorius D. Kaunas mano, kad M. Jankui turi būti ne vien atminimo lenta, bet ir  paminklas. Jis siūlo  statyti jį vietoj žvejo, kuris  stovi šalia merijos.  Ir MLRT Klaipėdos  krašto skyriaus nariai  norėtų paminklo Mažosios Lietuvos patriarchui M. Jankui, kuris stovėdamas visu ūgiu primintų, kad jo, kaip tautos vienytojo, indelis yra begalinis.

Tačiau, mūsų skyriaus nariai mano, kad jau suaugusio su aplinka žvejo paminklo nukelti gal ir nereikėtų. Paminklą M. Jankui galima būtų pastatyti kažkur prie halės,  senojo turgaus rajone, nes ten  Jankai turėjo prekyvietę, ten  knygas pardavinėjo jo žmona Anė Jankuvienė. Apibendrinant, Mažosios Lietuvos patriarchas M. Jankus  turi būti pagerbtas panašiai kaip Vilniuje  J. Basanavičius.

Kultūrininkas M. Jankus dalyvavo ir politiniame gyvenime. Mažosios Lietuvos gyventojai  norėjo  turėti  Reichstage savo deputatą. 1899 m. jie įkūrė  Ragainės ir Pilkalnio apskričių lietuvių konservatorių rinkimų draugiją. Šios draugijos renginiuose M. Jankus susipažino su Jonu Vanagaičiu, kuris kilimo buvo iš anapus Nemuno, iš  buvusio Pabūdupių kaimo (Ragainės apskritis), dabar rusiškai pavadintas  Кrainejės vardu (Krasnoznamensko rajonas).

 J. Vanagaitis ir M. Jankus  tapo  draugais,  juos jungė panaši pasaulėžiūra tiek politinėje, tiek kultūrinėje veikloje. Ta jų draugystė buvo ilgalaikė.  Jie abu buvo Vyriausio  Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto ( 1922-1924) nariai, net  jų memorialinės  lentos randasi  šalia.

J. Vanagaičio paminklinė lenta yra pakabinta ant pastato Karoso g.  13, Klaipėdoje. Šią atminimo lentą  finansavo J. Vanagaičio anūkai: Romas Šležas ir Marija Kavaliauskaitė-Murphy.  Jie  iš JAV 2010 m. atvyko  į  Klaipėdą pagerbti senelio įamžinimo. Į Lietuvą  2009 m.   atvežė  savo senelių Jono ir Marijos palaikus, kuriuos palaidojome Bitėnų kapinaitėse.  Prieš tai J. M. Vanagaičių  atminimas buvo  pagerbtas Vilkyškių  evangelikų liuteronų bažnyčioje. Ten pasisakė  Klaipėdos universiteto istorikai. Vienas iš jų,  prisiminė šmeižtus, kuriuos per spaudą skleidė, kaip tiesą,  galingosios kaimynės Vokietijos  paruošti spec. darbuotojai.

Tuomet senelio garbę stojo ginti anūkas Romas Šležas. Jis  jau šių dienų gandų ir paskalų platintojams priminė, jog jo senelis  šmeižikus padavė į teismą ir laimėjo bylą. Kauno laikraščiai, kurie buvo išplatinę melą apie J. Vanagaitį, parašė paneigimus. Klaipėdos laikraščiai buvo įpareigoti tai padaryti, bet jie neatsiprašė.

Kai kalbėjome su architektu Adomu Skiezgelu apie politinius susidorojimus, kuriuos teko mažlietuviams patirti iš  didžiosios  vokiečių tautos atstovų,  tai jam J. Vanagaičio anūkas pasakė, jog jis  laimėjo  teismo bylą todėl,  kad buvo labai kruopštus, netgi pedantas ir kiekvieną pirkinį fiksuodavo savo užrašuose. Svarbiausias vokietukų  šmeižtas, kad vogė, todėl  pasistatė namą, teisme buvo paneigtas.

Lietuviams ypač daug  teko patirtį agresijos, kai naciai ruošėsi  atimti Klaipėdą. Deja, 1939 m. Klaipėdos perdavime Vokietijai  teko dalyvauti Tilžės akto signatarui Viktorui Gailiui, nes jis tuo metu buvo gubernatorius.

Trečia paminklinė lenta, kurią aplankėme – Viktoro  Gailiaus.  Šios lentos sukūrimą  dalinai finansavo Mažosios Lietuvos lietuvių draugija Čikagoje.  V. Gailius  svarbus Klaipėdos miesto istorijos kultūrai ne tik, kad buvo Tilžės  akto  signataras, bet ir paskutinis Klaipėdos miesto gubernatorius Lietuvos Respublikos ministro teisėmis 1938 m. gruodžio 12 d. – 1939 m. kovo 23 d. 

Po to kai Klaipėdos kraštą okupavo   nacistinė Vokietija  1939–1940 m. V. Gailius buvo Lietuvos Respublikai paliktos Klaipėdos uosto laisvosios zonos administracijos tarybos narys. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus iniciatyva, suradus rėmėjus,  V. Gailiaus paminklinę lentą  pakabino 2021 m.  architektas Adomas Skiezgelas ir skulptorius Rimantas Eidėjus. Jie yra  dar trijų Tilžės Akto signatarams skirtų memorialinių lentų autoriai.

Apie kitus Tilžės Akto signatarus nutarėme kalbėti  MLRT Klaipėdos krašto skyriaus  būstinėje. Tilžės Akto prisiminimo popietėje prie arbatos  dalyvavo ir  jo signataro Jurgio Arnašiaus anūkas Helmutas Arnašius.  Anūkas, kaip du vandens lašai panašus į savo senelį ilgametį  Klaipėdos teismo darbuotoją. Jų gyvenamasis namas neišliko, karo audros jį sunaikino, todėl atminimo lenta 2017 m. buvo pakabinta ant buvusių teismo  rūmų ir kalėjimo pastato Jūros g. Nr. 1, kuriame signataras dirbo.

 Neaplankėme, bet prisiminėme Tilžės akto signatarą  Valterį Didžį,  gydytoją,  jachtklubo „Buriuotojų sporto klubo“ komodorą,  Lietuvos automobilių sporto čempioną . Prisimenant  V. Didžį būtina paminėti, jog    1947 m. jis  pasirašė  po Mažosios Lietuvos lietuvių protestu, kuris vadinamas Fuldos II aktu,  reikalavusio prijungti  Karaliaučiaus kraštą prie Lietuvos, neatiduoti  jo kolonizuoti  rusams.

Memorialinė lenta V. Didžiui buvo atidengta  2018 m.  Turgaus g. 2. Pastatas, kuriame dirbo gydytoju, neišliko, jo vietoje po karo buvo pastatytas jau kitas namas.   Dalinai šią lentą finansavo V. Didžio vaikai dukra Ieva Aras  ir sūnus Martynas Didžys, kurie gyvena Australijoje.

Dar kitas  atminimo lenta įamžintas Tilžės akto signataras – Jurgis Lėbartas, kuris taip pat dirbo Klaipėdoje. Jis ne tik pasirašė po Tilžės aktu, bet  1923-1925 m. buvo Vyriausio Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto vicepirmininku.  Pastatas, kuriame veikė Gelbėjimo komitetas,  neišliko.  Memorialinė lenta 2019 m. pakabinta ant namo Tiltų g. 16, kurį pastatė toje pačioje vietoje jau po karo.  Šį projektą dalinai finansavo Lietuvos šaulių sąjunga,  nes J. Lėbartas  buvo  ir Lietuvos šaulių sąjungos  XX Klaipėdos rinktinės valdybos pirmininku. Jį taip pat 1926 m. išrinko  į pirmąjį  Klaipėdos krašto Seimelį bei paskyrė Direktorijos pirmininku. 1934 m. ėjo Klaipėdos vyr. burmistro pareigas.

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininko pavaduotojas Algimantas Švanys susitikimo metu priminė, jog dar nėra tinkamai įamžintas aktyvus 1923 m  sukilimo dalyvis,  gyvenęs  Klaipėdos rajone,  Klaipėdos krašto Direktorijos pirmininkas Endrius Borchertas (sovietų ištremtas į Karagandą ir ten miręs).  Popietės dalyviai paprašė, kad kitam susirinkimui jis paruoštų raštą Klaipėdos rajono merui.

Prisiminti garbingą Klaipėdos krašto istoriją,  iškilius tautiečius  yra mūsų pareiga, nes jų dėka šis kraštas neatiteko karo nugalėtojams lyg grobis, kaip ta Mažosios  Lietuvos dalis anapus Nemuno.

Autorė yra Mažosios Lietuvos reikalų tarybos valdybos narė