2021-ieji organų donorystei Lietuvoje buvo itin sėkmingi: išaugo transplantacijų skaičius, dvigubai daugiau žmonių įsigijo Donoro korteles, sumažėjo prieštaraujančių donorystei artimųjų procentas, o atlikta gyventojų apklausa parodė, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų pritaria donorystei.
Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, praėjusiais metais buvo registruota 114 potencialių donorų, iš kurių efektyviais tapo 52 donorai, 27 jų – multiorganiniai. 2020 metais registruoti 49 efektyvūs donorai.
Pernai atlikta 200 organų ir ragenų transplantacijų, kurios padėjo į gyvenimą sugrįžti dviem šimtams sunkių ligonių. 2020 metais tokių operacijų buvo 152.
Toliau vystoma ir neplakančios širdies donorystės programa. Praėjusiais metais registruoti 6 neplakančios širdies donorai, 2020 metais – tokių buvo 4.
Transplantacijų skaičius augo
Lietuvoje organų transplantacijos atliekamos dviejose ligoninėse – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose.
Praėjusiais metais iš viso buvo atliktos 102 inkstų transplantacijos, iš kurių 8 – gyvo donoro inkstų transplantacijos. Inkstai persodinti ir penkiems vaikams.
2021-aisiais atliktos 22 kepenų transplantacijos, 6 – širdies, 62 – ragenų transplantacijos bei po vieną itin sudėtingomis laikomas plaučių bei kasos ir inksto komplekso transplantacijas, taip pat pirmą kartą Baltijos šalyse atlikta kasos salelių implantacija.
Lietuvos medikai pirmieji pasaulyje ryžosi persodinti Covid-19 virusu sirgusio donoro inkstus. Jie buvo transplantuoti dviem pacientams, anksčiau persirgusiems koronaviruso infekcija ir turintiems apsauginį antikūnų titrą.
Į Lietuvą buvo atgabenti 5 organai – viena širdis, dvejos kepenys ir dveji inkstai iš Latvijos. Neradus tinkamų recipientų, iš Lietuvos į Vokietiją ir Šveicariją buvo išgabenta 10 organų.
Auga palaikymas donorystei
Dar viena džiuginanti praėjusių metų tendencija – sumažėjęs artimųjų prieštaravimų donorystei skaičius. 2020 metais artimųjų prieštaravimo donorystei procentas siekė 34 proc. visų atvejų, o praėjusiais metais šis skaičius sumažėjo iki 26,55 proc.
Vis didesnį visuomenės palaikymą organų donorystei parodė ir NTB užsakyta gyventojų apklausa. 72 proc. tyrimo dalyvių atsakė pritariantys organų donorystei – tai yra 6 proc. daugiau nei 2020 metais atliktos apklausos metu. Tuomet organų donorystei palaikymą išreiškė 66 proc. apklaustųjų.
Palyginus su praėjusiais metais daug daugiau gyventojų sutiktų dovanoti mirusio artimojo organus šiam nepasirašius sutikimo bei anksčiau neišreiškus nuomonės dėl donorystės. Šiais metais net 53 proc. respondentų atsakė, kad pritartų organų donorystei po artimo žmogaus mirties, o pernai tokių buvo tik 37 proc.
NTB primena, kad labai svarbu pasikalbėti su savo šeimos nariais apie organų donorystę, pranešti jiems savo valią, kad sunkią akimirką jie rastų paguodą žinodami, kad vykdo jūsų valią, išpildo paskutinį jūsų norą.
Daugiau kaip pusė – 54 proc. – gyventojų apklausos dalyvių sutinka, kad jų apsisprendimą tapti organų donoru lemtų donorystės prasmės suvokimas. 17 proc. respondentų svarbu pasitikėjimas gydytoju, o 6 proc. – dvasininko įtikinimas.
Dvigubai daugiau norinčių įsigyti Donoro kortelę
Itin džiugina ir išaugęs Donoro kortelių turėtojų skaičius. Praėjusiais metais prašymą po mirties tapti organų donorais užpildė 4774 žmonės, tai yra dvigubai daugiau nei 2020 metais, kai prašymus užpildė 2339 Lietuvos gyventojai.
Šiuo metu Donoro korteles turi daugiau kaip 39 tūkst. žmonių.
