18-metis Vytautas Macijauskas gyvena Gelgaudiškyje. Trylikos metų paauglys su dideliu viršsvoriu ir silpna sveikata, sudalyvavęs „Laisvės kodo“ stovykloje visiškai pakeitė savo gyvenimą.
Dabar jau dvyliktoje Šakių „Žiburio“ gimnazijos klasėje besimokantis jaunuolis Lietuvos sveikuolių sąjungoje savanoriauja penkerius metus.
Pradėjęs nuo pagalbos virtuvėje Vytautas dabar stovyklose veda įvairius užsiėmimus vaikams ir jaunimui: dieninius ir naktinius žygius, varžybas, padeda lektoriams regėjimo gerinimo pratybose, paauglių sesijose.
V. Macijauskui Lietuvos sveikuolių sąjungos valdyba suteikė 2021 metų savanorio vardą.
Mama užrašė į stovyklą
Atvykęs pirmą kartą į stovyklą „Laisvės kodas“ (2016 m.) turėjau didelį viršsvorį, taip pat netilpau savame kailyje, savose mintyse, neturėjau tvirto psichologinio pagrindo į kurį atsirėmęs galėčiau save labiau suprasti.
Po stovyklos mano gyvenimas pasikeitė visiškai. Dabar taikau praktiškai viską, ką išmokau joje: sveika mityba, meditacijos.
Susipažinau su labai daug naujų žmonių, radau tokių draugų, su kuriais draugystę gali nutolint tik labai tolimas ir ilgalaikis atstumas.
Pradėjau kas rytą bėgioti, sportuoti, tą vasarą padariau pirmą savo prisitraukimą. Vien per vasarą, su dideliu įkvėpimu, kurį man davė patys sveikuoliai, pavyko atsikratyti 14 kilogramų!
Esu įsitikinęs, kad nuo „Laisvės kodo“ įvyko mano gyvenimo lūžio taškas. Už tai esu iki mėnulio ir atgal dėkingas mamai, kuri mane būtent ir užrašė į šią stovyklą. Nors aš labai spyriojausi ir, tiesą sakant, bijojau.
Noras padėti kitiems atrasti laimingą pasaulį
Savanoriavau išties daugelyje stovyklų: „Mes galim!“, „Šalin akinius!“, „Laisvės kodas!“. Pasiekiau tą ribą, kai skaičiaus nebeprisimenu.
Neslėpsiu, važiuojant savanoriauti, turiu ir savanaudiškų tikslų. Kad ir kokie jie būtų, stovykloje tiesiog širdį glosto, kai girdi iš dalyvių atsiliepiant apie mus: „Nesitikėjau, kad Lietuvoj ir toks jaunimas auga“; „Kaip jums visada pavyksta išlikti tokiems užsidegusiems ir linksmiems?“ bei daugelis kitų pasisakymų.
Važiuoju savanoriauti dėl tų šypsenų, kurias pavyksta įžiebti dalyvių veiduose.
Žmonės neretai atvažiuoja iš aplinkos, kur yra daug svetimumo, nesupratimo bei baimės pasirodyti keistu, kur reikia saugoti save kiekviename mažame žingsnelyje, kad tik tai kam neužkliūtum.
Tokie dalykai sveikuolių stovyklose tiesiog išnyksta. Pirmąją dieną reikia palydėti ir parodyti dalyviams kur yra jų nameliai bei kambariai.
Ir aš visada jiems sakau: „Visai šiai savaitei savo rūpestį palikite mums.“ Negaliu atsidžiaugti, kokį palengvėjimą nuo tos sekundės pamatau jų akyse.
Jūs nei vienas nežinote, ką reiškia matyti žmones, kurie su kiekviena diena keičiasi, su kiekviena diena juose auga teigiamas požiūris, nuotaika, kaip vidumi jie laisviau jaučiasi ir patys, atrodo, tampa komandos dalimi.
Galiu drąsiai sakyti, kad nebuvo nė vienos stovyklos, kurioje visi netaptume lyg šeima, lyg vienas kumštis.
Tikri draugai
Kaip ir minėjau, stovyklose radau daug draugų, su jais labai artimai bendrauju iki šiandien. Jie labai samoningi, daugelis iš jų tokie, su kuriais eičiau į kalnus.
Privalau didelę šio rašinio dalį skirti savo geriausiam visų stovyklų bičiuliui, savo geriausiam draugui, bratyškai, birbyzui, puodo broliui, čeburaškai, 2019 metų savanoriui Patrikui Poškaičiui!
Jūs neįsivaizduojat, kokia tai draugystė! Linkiu absoliučiai kiekvienam turėti tokį draugą. Milijonai valandų praleista kalbant telefonu, trilijonai valandų praleista šnekant gyvai, kalbantis apie viską absoliučiai.
Neįsivaizduoju kartais ir savo savanorystės be jo. Visur, tiesiog visur, kur savanoriavome, visada savanoriavom kartu, įplieskėm tiek galybių šypsenų veiduose, tiek tikėjimo!
Pradedant pačiais mažiausiais dalyviais, baigiant garbaus amžiaus žmonėmis. Einam petis petin, išnyksta visos baimės kartu. Atrodo, kad kai susitinkam, pasaulis savaime ima suktis aplink mus.
Vadint jį geriausiu savo draugu yra įžeidimas, nes jis – mano brolis, va taip va. Taip pat, nuoširdžiai turiu paminėti Vilių, Augustą, Igną ir Mantvydą, kurių taip pat nepažįstate, bet labai linkiu susipažinti!
Visi jie atlieka žygdarbius ir yra labai susitelkę. Visi jūs man autoritetai, broliai, ir visa tai, ko žodžiais neapibūdinsi.
Sveika gyvensena keičia pasaulėžiūrą
Pradėjęs gyventi sveikai pajutau didelį džiaugsmą. Ėmiau tiesiog džiaugtis dėl savęs. Pasikeitė mąstymas ir kilo klausimas, kodėl anksčiau taip negyvenau. Kodėl aš tik dabar tai atrandu? Kodėl nesiryžau pabandyti anksčiau?
Ir tai lyg sniego gniūžtė. Pradedi nuo ankstyvaus kėlimosi, šalto dušo, mankštos, sporto, mitybos ir t.t. Tada ima dominti ir visos kitos sveikatingumo veiklos ir būdai.
Svarbu nuo kažko pradėti. Ir tada sniego gniūžtė didėja. Vienas pavyzdys: anksti pradėjus dieną, jūs net patys nustebsit, kiek daug atsiranda laisvo laiko. O kai jo tiek atsiranda, kyla noras jį veiksmingai išnaudoti.
Palinkėjimas jaunimui – nelaukti geros progos
Norėčiau 2022 metais jaunimui palinkėti… Išeikit iš savęs. Nelaukit gerų progų. Darykit, klyskit, pripažinkit vieni kitų klaidas, taip tapsite tuo, kuo norite būti. Darykite dėl savęs.
Jeigu norite pasiekt kažką, kas jums atrodo nepasiekiama, galite pasirinkt sunkesnius kelius. Sunkesni keliai ne visada nuves link norimų tikslų, bet leis atrasti kelius, kuriais jūs iš tiesų turėjote eiti nuo pat pradžių.
Vienas nepasiekiamas tikslas lygus šimtui pasiektų. Taip pat noriu palinkėt sveikatos. Ir su malonumu laukiame jūsų mūsų stovyklose!
