LR Semo Laisvės premijos komisija (2021–11–15) nusprendė siūlyti „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbiams: G. Šulauskaitei, B. Mališkaitei ir J. Borutai 2021-jų metų Laisvės premiją.
Senosios Šveicarijos lietuvių išeivių kartos 20 amž. pabaigoje išrinkta ŠLB valdybos prmininke ir ėmusi tvarkyti ir studijuoti jų archyvus, pamačiau, kokį svarbų vaidmenį „Katalikų kronika“ suvaidino pasaulyje Lietuvos okupacijos metais, todėl tokią Seimo nutartį pavadinčiau šventa ir teisinga, nes „Katalikų kronikos“ vaidmuo Šveicarijos išeivijos – jau mirusio, tačiau nepamirštamo mūsų Tautos elito – veikloje turėjo nepaprastai didelę reikšmę.
Kaip Tautos rašytoja jaučiu patriotinę pareiga apie tai keliais bruožais priminti skaitytojams.
Kai 1952–02–17 d. karo pabėgėliams lietuviams Šveicarijoje pavyko susidaryti ir visuotiname susirinkime pasitvirtinti pagal tarptautinės konvencijos ir Šveicarijos konfederacijos civilinio kodekso (ZGB) įstatymus būtinus Statutus ir kalnų šalyje įkurti pirmąją teisinę ŠLB, – jie galėjo pradėti antikomunistinę veiklą užsienyje.
Pirmiausia kiekvienas ŠLB narys dėjo pastangas susibičiulauti su šveicarais, nes tik jie, vietiniai, galėjo būti nepakeičiami bendrininkai aiškinant Vakarų Europai tikrąją Lietuvos padėtį, sovietams okupavus krikščioniškus Pabaltijo kraštus.
1946 m. Berne įsikūrusi Sovietų ambasada išvystė didžiulę melo propagandą, su kuria buvo būtina kovoti, ją paneigiant.
Neutralios Švericarijos įstatymai atvirai rengti antisovietinius politinius renginius draudė, todėl padėties sušvelninimui išeiviai savo demonstracijose ėmė kelti plakatus: „Tikėjimo laisvę Lietuvai!“.
Giliai tikintys, niekada nesipykę su Dievu šveicarai, negalėjo įsivaizduoti sovietinio režimo niekšybės – uždrausti katalikui tikėjimą, todėl mielai jungėsi į išeivijos gretas, jas renginiuose gausiai papildydami.
Archyvuose suradau Anglijoje leidžiamą Tikybinės ir tautinės minties žurnalą „Šaltinis“, kurio 1-me nr. (1978 m.) po rubrika „Už teises ir laisvę“ buvo aprašyta Ciuriche surengta išeivijos protesto demonstracija:
„Prieš Kalėdas Ciuriche įvyko krikščionių bendrumo demonstracija… kuri atkreipė dėmesį į komunstų valdomuose kraštuose tikybos bei sąžinės laisvę.
Dviejų tūkstančių minia, nešina deglais, susirinko katedros aukštėje, kur tarptautinės teisės žinovas Ciuricho universiteto prof. dr. V. Kaegis (W. Kaegi), pasakė kalbą, pabrėždamas, kad religijos ir sąžinės laisvės teisės yra pagrindinės žmogaus teisės, kurios užtikrintos JTO ir Helsinkio baigiamųjų aktų deklaracijose… (Kalba yra išsaugota VUB RS archyvuose).
Lietuviai nešė aukštai iškeltą savo trispalvę ir plakatą „TIKĖJIMO LAISVĘ Lietuvai!“. Kituose transparantuose švietė įrašai: „Laisvę S. Kovalevui ir N. Sadūnaitei!“
Jau pirmaisiais metais po sėkmingo teisiško LB įkūrimo, išeiviams kilo mintis dėl režimo uždrausto katalikų tikėjimo, renginių – politinių kovų motyvacijai pasitelkti „Katalikų kroniką“.
Jos vertėjais į vokiečių kalbą pasiryžo būti medicinos mokslų daktarė Joana Pečiulionytė (1928–2015) ir mokytojas dr. Jurgis Jakaitis (1920–1985), (Jakaitytės-Eretienės brolis, vedęs šveicarę.)
Dr. J. Pečiulonytei pavyko užmegsti draugiškus ryšius su dviem Šveicarijoje Ciuricho mieste veikusiomis šveicarų organizacijomis: G2W – Glaube in der 2. Welt institutu („Tikėjimas 2-jame pasaulyje“) ir Dvasinės laisvės Kuratoriumu – Kuratorium Geistige Freicheit (1972–1991).
Šios abi organizacijos ėmėsi spausdinti ir po visą Vakarų Europą platinti Pečiulionytės ir Jakaičio į vokiečių kalbą išvertas „Katalikų kronikų“ ištraukas, kuriuose akivaizdžiais faktais buvo parodomi žiauriausi sovietų režimo nusikaltimai išniekinant Lietuvos bažnyčias, teisiant, kankinant ir tremiant į Sibirą klerikalus, ir niekuo nenusikaltusias tikinčiųjų šeimas.
Vakariečiams tada atsivėrė akys, ir jie motyvuotai drąsiai galėjo kartu su išeiviais iškelti ir smerkti režimo daromas žaizdas žmogaus teisėms į tikėjimo laisvę. Toji veikla Vakarų Europoje gyvojo visus Lietuvos okupacijos metus iki atgimimo…
…Didžiulę europinę plotmę pasiekęs renginys 20-jo amžiaus pabaigoje įvyko 1987 m. išeivijos katalikiškų bendruomenių: Šveicarijos Lenkų Sąjungos ir ŠLB išradingai organizuotas Krikščionybės 600 m. sukaktis Šveicarijos miestelyje Rapersvilyje.
Iškilmingos mišios vyko St. Galeno vyskupo Omaro Maedero (Omar Maeder) ir lietuvių vyskupo A. Deksnio globoje-patronate. Pamokslą pasakė St. Galeno kancleris kunigas dr. A. Briujis (Breu) (vok. kalba) ir iškėlė Krikšto reikšmę Lietuvai.
Po pertraukos vyko žymiausių to meto Europos mokslininkų – antikomunistų Konferencija – Simpoziumas, kuriame paskaitas skaitė lenkų rezistencijos vadovas, „Glaube in der 2. Welt“ organizacijos redaktorius J. Markovskis (Markowski); prof. dr. P. Rabikauskas iš Romos (paskaitos tema: „Lietuvos krikštas“); prof. dr. M. Helmanas (Hellmann) iš Miuncheno („Popiežiai ir Lietuva 13-14 amžiuje“); dr. N. Taileris (Tayler) iš Londono („Lietuvių ir lenkų literatūrų įtaka viena kitai“); dr. I. Roskus (Röskau) iš Miuncheno („Lietuvių ir lenkų literatūrų vystymąsis 1918–1939 metais“).
Ypatingo susidomėjimo susilaukė politinė dr. B. Cyvinskio (Cywinski) iš Friborgo paskaita „Lietuvių tautos 1944–1958 metų tragedija“, kurioje buvo neužmiršti paminėti ir „Katalikų kronikoje“ skelbti tragiški katalikybės slopinimo režime pavyzdžiai…
Kai 2010 m. „Pasaulio lietuvio“ ilgamečio korespondento Vakarų Europai N. Prielaidos 90-osios sukakties proga rengiau su juo sukakties interviu „Pasaulio lietuviui“, Prielaida gerai prisiminė „Katalikų kronikos“ reikšmę atremiant režimo propogandą ir labai pavojigus jos gabenimo iš Lietuvos į užsienį kelius, pareikalavusius ne vieno aktyvisto aukos ir skaudžių nemalonių su KGB tarnybomis.
…2007–02–16 d. vykstant ŠLB iškilmingai Vasario 16-osios konferencijai Ciuriche – LR Generalinis konsulas (Ženevoje) dr. V. Plečkaitis įteikė garbės svečiui Šveicarijos filosofijos mokslų daktarui Udui Robei LR prezidento V. Adamlaus dekretu Riterio kryžiaus laipsnio apdovanojimą – ordiną „Už nuopelnus Lietuvai“.
Robė – Dvasinės laisvės Kuratoriumo (Gaistige Freicheit) prezidentas, remiant Žmogaus teises, Šveicarijos „Samizdat“ spaustuvėje rūpinęsis „Katalikų kronikos“ vertimų į vokiečių kalbą publikavimu ir sklaida Vakarų Europoje.
Antrasis Lietuvos katalikų bažnyčios draugas Šveicarijos evangelikų reformatų pastorius dr. Eugenijus Vosenas (Eugen Voss), kurio sumanymu buvo įsteigtas G2W institutas su atskira leidykla ekumeniniu pagrindu, – medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“ buvo apdovanotas sekančiais metais.