Spalio 5 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymu pateikė neigiamą išvadą dėl vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIIIP-535 Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LRV) siūlomų pataisų.
Kaip žinia LRV dar 2021 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 392 pasiūlė Seimo svarstomą įstatymo projektą Nr. XIIIP-535 papildyti nuostata sudarančia galimybę vardus ir pavardes rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis „nelietuvių tautybės Lietuvos piliečiams“ ir vaikams, „kurių vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – užsienietis, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie asmenvardžius įgijo užsienio valstybėje, kurioje jie gyvena, pagal tos valstybės teisę (kitais nei santuoka ar gimimas būdais)“.
Ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiu buvo siūloma laikyti, Lietuvos Respublikos pilietį, kurio tautybė Gyventojų registre nurodyta kitokia nei „lietuvis“.
Įvertindama Vyriausybės siūlymus VLKK laikėsi 2017 m. gegužės 23 d. savo išdėstytų nuostatų dėl Seime svarstomų vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose į įstatymų projektų Nr. XIIIP-535 ir XIIIP-471 .
O būtent, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašytini lietuviškais rašmenimis, išskyrus dvi galimas išimtis: a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško raidyno rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą; b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško raidyno rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
VLKK atkreipia dėmesį, kad, siekiant išlaikyti pagrindinę teisinę nuostatą LR piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis, išimčių neturėtų būti daug ir, svarbiausia, jos turėtų turėti aiškų pagrindą.
Seime šiuo metu yra svarstomi du alternatyvūs asmenvardžių rašybos įstatymų projektai: čia minėtas Gedimino Kirkilo, Andriaus Kubiliaus ir kitų 2017 m. įregistruotas projektas Nr. XIIIP-535, leidžiantis asmenvardžius Lietuvos oficialiuose dokumentuose rašyti ne valstybine kalba bei Lauryno Kasčiūno, Audroniaus Ažubalio ir kitų TS-LKD narių projektas Nr. XIIIP-471 numatantis asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis rašyti ne įrašo valstybine kalba sąskaita, o kitame piliečio paso puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje.
Valstybinę kalba nuosekliai ginanti visuomeninė organizacija „Talka kalbai ir tautai“ spalio 27 d. prieš VLKK posėdį kreipėsi į šios komisijos narius ragindama ne tik nepritarti valstybinės kalbos statusą pažeidžiančių išimčių išplėtimui, tačiau prašė palaikyti valstybinei kalbai neutralų projektą Nr. XIIIP-471 taip vadinamą „latvišką“ įstatymo variantą.
„Šis projektas atitinka mūsų asociacijos narių ir visuomenės pastangomis bemaž 70 000 Lietuvos piliečių parašais Seimui teiktą įstatymų projektą kuris taip ir liko palaidotas Seimo stalčiuose paminant konstitucinę piliečių įstatymo leidybos iniciatyvą.
Latvijos pavyzdžiu piliečiai pasiūlė vienintelį įmanomą, Konstitucijos nepažeidžiantį kompromisą, tačiau Seimas vis grįžta prie kitų, antikonstitucinių projektų.
Kurių esmė yra rašyti valstybės dokumentus ne valstybine kalba. Keista, valdančiosios daugumos Seimo nariai vykdo valstybinės kalbos vartojimo siaurinimo politiką, atsisakydami valstybės kūrimo įrankio užtikrinančio visų piliečių bendrystę ir lygybę prieš Lietuvos respublikos įstatymus“ ,- sakė Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas Mindaugas Karalius.
Kaip žinia, valstybiniam lietuvių kalbos statusui prieštaraujančių išimčių jau daugelį metų siekia Lietuvos lenkus besiskelbią atstovaujantys politikai iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos bei valstybinės kalbos statuso siaurinimo šalininkai iš kai kurių kitų partijų.
Dėl Lenkijos Respublikos valdžios užsispyrimo ir nuolatinio spaudimo daromo Lietuvai įvairiais lygmenimis, šis smarkiai politizuojamas klausimas jau seniai ėmė neatitikti net pačios Lietuvos lenkų tautinės bendrijos tikrųjų poreikių, o tapo netiesioginiu geopolitinių Lenkijos spaudimo įrankiu Lietuvai, atgavusiai Vilniaus kraštą ir pietryčių Lietuvą iš juos okuppavusios Lenkijos, kuri su šiuo savo praradimu negali susitaikyti iki šiol.
Norėtųsi tiesiogiai susipažinti Išvada. Kol kas VLKK svetainėje jos nėra.
Būtent. Nėra. O vakar dienos –
VLKK siūlo neplėsti išimčių dėl pavardžių rašymo dokumentuose lotyniškais rašmenimis
– delfi.lt/news/daily/lithuania/vlkk-siulo-neplesti-isimciu-del-pavardziu-rasymo-dokumentuose-lotyniskais-rasmenimis.d?id=88609389 –
ar tai reiškia, jog per tas kelias dienas Seimo pažangūnai taip spaudė, kad VLLK galiausiai nusileido dėl formuluočių, metė jiems gelbėjimosi ratą, todėl po eilinio nusispjovimo į LR Konstituciją pažangos nešėjai ramiais veidais galės teisintis, jog VLKK nebuvo griežtai prieš?..
Žinoma, žodis galėjo būti parinktas ,,politkorektiškai”, norint ataušinti pasipiktinusias ,,nukentėjusias” jaunamartes ir sušvelninti pažangūnų honorą… Bet tai slidu – juo gali pasinaudoti.
Siūlo – nesiūlo, sutinka – nesutinka, vinguriuoja ar burbulus pučia, na, koks, atsiprašau, skirtumas. Vis tiek bus taip, kaip tie užsimojo. Ak, tos antraštės…
Ir tekste vengiama tiksliau apibrėžti kai kuriuos pateikiamų dokumentų skirtumus – katrie pagal TT negali būti pripažįstami teisėtu pagrindu.
Masinės tarptautinės santuokos kėlė daug sunkumų Europos šalių šeimų teisei, kol nebuvo suarta dėl tarptaut. mišrių šeimų teisės. Ypač, kai reikėdavo pasitelkti ar net į pirmą vietą kelti ne šeimų, o kitą TT įstatymą…
Visi lyg karštą buvę apeina, nesuformuluoja ,,problemos” esmės – ji naudojama kaip įrankis susiaurinti valstybinės kalbos apimamą lauką, naudojama sumenkinti valst. kalbos statusą; naudojama kaip kirvis išmušti skylę LR Konstitucijoje, ir šiuo ėjimu pašalinti iš LT pasų valstybinę kalbą.
Kur ŠMSM vaidmuo?
a) Dar mokykloje vaikai turi sužinoti, jog bet kokioje valstybės piliečio pasas yra TOS VALSTYBĖS NUOSAVYBĖ, tai dokumentas, skirtas spręsti ne pasaulio, o tos valstybės VIDAUS reikalus. Todėl kiekviena valstybė tvarkosi taip, kad tas dokumentas patikimai ,,dirbtų”, netaptų trukdžiu ką sprendžiant, aiškinantis, tvarkant.
b) Jei užsienyje tuoksiesi su užsieniečiu, praktiškai viską apmąstyk – kur tu daugiau gyvensi, kur daugiau reikalų tvarkysi, kuo savo vaikus auginsi – lietuviais ar vyro tautybės. Gal daugiau gyvensi ir dirbsi vyro šalyje, gal tau geriau tapti vyro šalies piliete, ir turėti tau patinkantį pasą, kuriame nė vienos lietuviškos raidės?
Deja, pr. kadencijos Seimas nesugebėjo pasinaudoti LV pavyzdžiu, suveikti darnia sutartine, ir mažytė Latvija VIENA atlaikė visą spaudimą, susitvarkė pagal TMAPKą (o ne mums peršamą iškreiptą jo variantą). O mūsų p. Jovaiša netgi siūlė jau darželyje vaikus anglų kalbos mokyti! Bailiai praleidome tą progą (beje, nemažai ir Skvernelis prisidėjo) ir dabar patiriame dar didesnį spaudimą.
Pažiūrėkime, kaip kaimynė elgiasi: pati net nesirengia TMAPKos tikrųjų reikalavimų laikytis, o mus įžūliai prievartavo, šantažavo ir melavo – o ką, o gal mes bailiai pasiduosime?
Žemynai. Valstybės vidaus reikalams spręsti yra tapatybės kortelė. O pasas kaip atsirado taip ir visą laiką buvo – KELIONĖS dokumentas. Taip kad nešnekėkite nesąmonių. Aš pavyzdžiui, nė neturiu paso, kadangi nė nesirengiu nei į Rusiją, nei į Aziją keliauti. O po Europą užtenka tapatybės kortelės.
Tada dar geriau turėtų būti – užsienio pilietybę gavusioms pase pavardė lietuviškai įrašyta? Juk tie pasai – kelionei į užsienį, į tėvynę skirti? Todėl jų ATK-se pavardė vienaip, o pase – kitaip įrašyta Su tuo pasu bus lengviau ir odontologo paslaugą čia gauti…
Malonu gauti pagalbą iš asmens, kuris tą sritį studijavo, yra tos srities specialistas, ir daug dirbo su įvairių pasaulio valstybių asmens dokumentais… Sėkmės ir toliau šviečiant neišmanėlius!
>šiaip
„Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas
3 straipsnis. Asmens tapatybės kortelė ir pasas, jų paskirtis
1. Asmens tapatybės kortelė ir pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio (toliau – pilietis) asmens dokumentai, patvirtinantys jo asmens tapatybę ir pilietybę.
2. Asmens tapatybės kortelė skirta naudoti Lietuvos Respublikoje ir gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, kurios pripažįsta asmens tapatybės korteles kaip kelionės dokumentą.
3. Pasas skirtas vykti į užsienio valstybes ir naudoti Lietuvos Respublikoje.“
Žemyna teisi.
Kas čia dar kam neaišku? Privalai turėti arba pasą arba asmens tapatybės kortelę. Abu dokumentai patvirtina asmens tapatybę ir pilietybę. Su pasu keliauji kur tik nori, o su kortele ne visur. Klausimas Žemynai 🙂 :
kaip būtų įrašyta pavardė, pvz., Šimačievičiūtė Prancūzijos išduotame pase ar kortelėje: ar būtų raidės š, č, ū, ė?
Taip, buvo labai neaišku, bet, kai taip aiškiai paaiškino, tai labai aišku pasidarė….
Toliau – visiškai slaptai, tik Tamstai:
– AČIŪ!!!
🙂
∙ Vytautas Sinica. Apie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sprendimą
– tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/vytautas-sinica.-apie-valstybines-lietuviu-kalbos-komisijos-sprendima
VLKK per mažai atsispyrė politikų spaudimui, sakyčiau neišmanymui. Pagal Konstituciją turėtų būti: a) pilietybę gavusieji asmenys galėtų pageidauti tik, kad jų pavardė nebūtų lietuvinama gramatiškai. Dėl valstybinių rašmenų jokių išimčių negali būti, tai prieštarautų Konstitucijai, b) santuokų su užsieniečiais atvejais paėmus jų pavardes jos gramatiškai nelietuvinamos, tačiau rašomos valstybiniais rašmenimis. Tik tokiais atvejais nesiaurintume konstitucinės nuostatos dėl valstybinės kalbos vartojimo.
Kalbos rašmenys yra tie patys visiems piliečiams, visiems šalies gyventojams, t.y. jie – valstybės nuosavybė. Taigi rašmenys pavardei, vardui užrašyti yra asmens gaunami iš valstybės, jie nėra privatūs asmens dalykai. Privati yra tik garsiškai skambanti asmens pavardės, vardo forma.
Tokiu atveju siūlau LVKK Seimui pateiktą nuomonę dėl vardų, pavardžių rašymo asmens tapatybės dokumentuose sugriežtinti pagal mano čia a, b punktuose išdėstytus reikalavimus.