„Natura 2000“ siekia išsaugoti gamtą mūsų vaikams

Nacionalinių ir regioninių parkų, valstybinių draustinių ir rezervatų ribas ženklina specialios lentelės, o ir patys pavadinimai signalizuoja: čia bet kaip elgtis nevalia. „Natura 2000“ – labiau užkoduotas pavadinimas ir girdėtas jis, ko gero, ne visiems, o tik tiems, kuriems iš tiesų rūpi mūsų gamta. Rūpi, kokioje aplinkoje jie gyvena. Ir pagaliau – ką jie paliks ateinančioms kartoms.

Apie programos „Natura 2000“ esmę, tikslus, teritorijų šeimininkų atsakomybę, prievoles ir skiriamas kompensacijas kalbame su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėju Sauliu Skuja ir už saugomose teritorijose nustatytų veiklos apribojimų kompensacijų skyrimo koordinavimą atsakinga to paties skyriaus vyriausiąja specialiste Dagmara Žebrauskiene.

Kas yra „Natura 2000“ teritorijos? 

1992 metais Europos Sąjunga (ES) priėmė Buveinių direktyvą sukurti ekologinį tinklą, kuris sujungtų natūralias ir pusiau natūralias buveines bei nykstančių gyvūnų ir augalų paplitimo vietas į bendrą saugomų teritorijų tinklą ir taip išsaugotų Europos gamtą ateities kartoms. 2000-aisiais šis tikslas buvo pradėtas įgyvendinti: pagal šią direktyvą ir 1979 metais priimtą Paukščių direktyvą atrinktos vietovės jungiamos į vieningą ES saugomų teritorijų ekologinį tinklą „Natura 2000“. 

„Dėl to ir „Natura 2000“, kad projektas buvo pradėtas įgyvendinti 2000-aisiais, – paaiškina VSTT Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas S. Skuja. – Lietuva, nors tuo metu dar tik rengėsi stoti į ES, iškart įsitraukė į šį projektą. Nuo 2001-ųjų iki įstojimo 2004-aisiais buvo inicijuota įvairių renginių, pristatytos abi direktyvos, peržiūrėti potencialių teritorijų ir rūšių, kurios turi būti saugomos pagal tas direktyvas, sąrašai.“ 

Dabar Lietuvoje „Natura 2000“ tinklą sudaro 77 paukščių apsaugai išskirtos svarbios teritorijos ir 299 vietovės, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus. Pirmųjų bendras plotas yra 540 tūkst. ha (8,3 proc. šalies teritorijos), antrųjų – 659 tūkst. ha (10 proc. šalies teritorijos). Iš jų apie 392 tūkst. ha „persidengia“ – yra priskiriami abiejų tipų teritorijoms. Visas Lietuvoje nustatytų „Natura 2000“ teritorijų plotas šiuo metu – apie 9 650 kv. km, arba apie 13 proc. šalies teritorijos (neįtraukiant jūrinių teritorijų). 

„Natura 2000“ – didelė nauda mūsų valstybei ir kiekvienam iš mūsų   

2020 metų rugsėjį paskelbta „Natura 2000“ tinklo socioekonominės naudos vertinimo studija“ atskleidė, kad „Natura 2000“ saugomų teritorijų ekologinio tinklo teikiama nauda valstybei kasmet siekia 105 mln. eurų. Ši suma daugiau nei dvigubai didesnė už sąnaudas – žemės savininkų prarandamas pajamas dėl nustatytų veiklos apribojimų „Natura 2000“ teritorijose ir išlaidas paties ekologinio tinklo priežiūrai bei monitoringui.

„Valstybė naudos gauna pirmiausia per savo gyventojus – juk jie gali tose teritorijose pabūti, pailsėti, pakeliauti. Tos teritorijos nėra intensyviai eksploatuojamos, todėl jose labiau klesti biologinė įvairovė. Žmonės tą naudą ypač pajuto per pandemiją: kai buvo apribotos galimybės ilsėtis užsienyje, jie ėmė ramybės, atgaivos ir harmonijos ieškoti čia pat, Lietuvos gamtoje. Visą tą socioekologinę naudą pagal specialias metodikas bandoma įvertinti pinigine verte“, – paaiškina S. Skuja. 

Pasak jo, „Natura 2000“ teritorijų nauda apskaičiuojama pagal jų tiesioginę ir netiesioginę vartojamąją vertę. Pagal specialias metodikas įkainojami paslaugos ir produkcija, surinkti grybai ir uogos, žvejų ir medžiotojų mėgėjų bei tų teritorijų lankytojų poreikiai, geriamojo vandens kokybė, dirvožemio erozijos sustabdymas, klimato kaitai labai reikšminga dirvožemio anglies dioksido sekvestracija, vandens ciklo reguliavimo ir hidrologinio režimo stabilumo palaikymas. Į eurus konvertuojama netgi labai svarbi savaiminė nevartojamoji vertė – gamtos objektų išsaugojimas ateities kartoms.

Kodėl nepakanka jau esamų saugomų teritorijų?

Nemažai dabartinių „Natura 2000“ teritorijų dėl savo ekologinės vertės patenka į jau anksčiau įsteigtų saugomų teritorijų – gamtinių rezervatų, valstybinių parkų, draustinių, vandens telkinių apsaugos zonų ir kt. – teritorijas.

Paklaustas, kodėl reikia steigti vis naujas teritorijas, ar nebūtų pakakę jau esamų, VSTT Biologinės įvairovės skyriaus vadovas sako: „Nacionaliniai parkai buvo steigiami geografiniu principu pagal etnografinius regionus. Regioniniai parkai steigti atsižvelgiant į geografines ir geologines ypatybes, jau esamų draustinių pagrindu. Biologinė įvairovė šiose teritorijose – tai antroji jų vertybė. „Natura 2000“ teritorijų prioritetas – ES Paukščių ir Buveinių direktyvos, kurios Europos mastu saugo biologines rūšis ir jų buveines. Dalis nacionalinių, regioninių parkų teritorijų atitinka šių direktyvų reikalavimus, tačiau yra ir kitų biologinei įvairovei svarbių vietovių, kurios į esamų valstybinių parkų, draustinių, rezervatų ir kt. saugomas teritorijas nepatenka.“

Pasak pašnekovo, dalis saugotinų rūšių yra įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą ir saugomos draustiniuose, tačiau esama ir tokių rūšių, kurios į Raudonąją knygą neįtrauktos, nors taip pat turi būti saugomos. Jų nėra labai daug, bet jų apsauga nėra visiškai užtikrinta. Tad iš pradžių nustatomos „Natura 2000“ teritorijos, o paskui jų pagrindu steigiamos naujos valstybinės saugomos teritorijos. Kitu atveju koreguojamos jau esamų saugomų teritorijų ribos. 

Kaip vyksta teritorijos priskyrimas „Natura 2000“ tinklui?

Kokių priemonių reikia biologinei įvairovei svarbių augalų bei gyvūnų rūšių ir jų buveinių teritorijoms išsaugoti, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečią situaciją.

„2014-aisiais mūsų šalyje buvo baigta keletą metų vykdyta Europos Bendrijos (EB) svarbos natūralių buveinių inventorizacija. Būtent pagal šiuos turimus duomenis atrenkamos saugotinos svarbios buveinių teritorijos – „Natura 2000“ teritorija steigiama ten, kur tokių buveinių yra daugiausia. Jeigu tokia vietovė jau patenka į saugomą teritoriją, pakanka pakeisti tik jos statusą ir papildyti nuostatus, kad čia bus saugomos naujos rūšys, jų buveinės. Jeigu yra vietų, kurios nepateko į saugomų teritorijų tinklą, formuojamos naujos saugomos teritorijos“, – paaiškina S. Skuja. 

Pasak S. Skujos, skirtingai nei anksčiau, dabar formuojant „Natura 2000“ teritorijas iš karto yra nustatomi ir apsaugos tikslai. Žiūrima, kokios būklės tos buveinės ir jose gyvenančios rūšys yra: ar ta būklė gera ir ją reikia tik palaikyti, ar būtina gerinti. Gal situacija išvis pasikeitusi – buveinės būklę reikia atkurti. Kai nustatomi apsaugos tikslai ir aplinkos ministro įsakymu ta teritorija patvirtinama kaip buveinių apsaugai svarbi teritorija, ji teikiama kaip nauja saugoma „Natura 2000“ teritorija. 

Kokių rūpesčių kyla steigiant naujas teritorijas?

VSTT Biologinės įvairovės skyriaus vadovo teigimu, „Natura 2000“ tinklas Lietuvoje nuolat plečiamas ir bus plečiamas, kol bus visiškai įgyvendinti mūsų valstybės įsipareigojimai ES šioje srityje.  

„Nors steigiant naują teritoriją visuomenė informuojama, kad tai yra daroma, tos teritorijos savininkas gali nežinoti, kad ji yra svarbi Europos mastu ir patenka į „Natura 2000“ teritoriją. Neretai tai jis sužino tik nusprendęs savo valdoje plėtoti ūkinę veiklą ir parengęs miškotvarkos, žemės ūkio ar kitą projektą. Tada ir kyla keblumų, tenka keisti šiuos planus. Tai ir yra didžiausia problema“, – teigia S. Skuja.

S. Skujos manymu, daugelio problemų pavyktų išvengti, jei valdų savininkai patys domėtųsi, kokią teritoriją jie įsigiję. Savininkas neturi laukti, kol kas nors pas jį ateis ir pasakys: „Jūs vykdote ūkinę veiklą saugomoje teritorijoje, todėl turite daryti taip ir taip.“ Savininkas pats turi aiškintis, ką gali daryti ir ko ne. 

Kaip sužinoti, ar privati valda yra saugomų teritorijų sąraše?

Visos saugomos teritorijos, tarp jų ir „Natura 2000“, kurios neturi direkcijų, yra priskirtos esamoms Lietuvoje saugomų teritorijų direkcijoms pagal savo vietą. Tad reikėtų kreiptis į savo regione esančios saugomos teritorijos direkciją, jos darbuotojai suteiks visą reikiamą informaciją.

„Natura 2000“ EB svarbos buveinių inventorizacijos duomenys (buveinių žemėlapiai) pateikiami interneto svetainėje https://www.geoportal.lt. 

Buveinių apsaugai svarbios teritorijos, kurioms aplinkos ministro įsakymu jau yra patvirtinti apsaugos tikslai, skelbiamos VSTT darbinėje svetainėje https://biomon.lt: čia yra Lietuvos biologinės įvairovės duomenų bazė, saugomų teritorijų žemėlapiai, visa kita informacija. Šioje svetainėje be specialaus slaptažodžio gali naršyti kiekvienas asmuo, kuriam ši informacija yra aktuali. 

Saugomų teritorijų kadastro svetainėje https://stk.am.lt/portal/ pateikiama informacija apie visas Lietuvos saugomas teritorijas. Reikia tik susirasti norimą vietą ir pasitikslinti, kokia ten situacija.

„Net ir eksploatacijos tikslais mišką įsigijęs žmogus turėtų galvoti ne vien apie pelną, bet ir apie visą miško ekosistemą, nes miškas nėra vien mediena – tai ir gyvūnai, augalai, grybai. Kirtimai – tik viena iš priemonių atjauninti mišką. Miškas lygiai taip pat sėkmingai gali gyvuoti ir nekertamas arba mažiau kertamas“, – sako  VSTT Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas.

Plėtojantiems ūkinę veiklą „Natura 2000“ teritorijose – kompensacijos

„Ūkininkaujantiems „Natura 2000“ teritorijose gali būti skiriamos kasmetinės išmokos pagal kaimo plėtros programos priemones, skirtas gerai biologinės įvairovės apsaugos būklei užtikrinti ir dėl veiklos žemės ūkio paskirties žemėje ribojimų prarastam pelnui kompensuoti. Taip pat mokamos išmokos už kiekvieną miško hektarą, esantį „Natura 2000“ arba kitoje gamtiniu požiūriu vertingoje teritorijoje. Teikiama parama ir už natūralių pievų bei šlapynių išsaugojimą ne tik „Natura 2000“ teritorijose, bet ir visoje šalyje“, – vardija VSTT Biologinės įvairovės skyriaus vyriausioji specialistė Dagmara Žebrauskienė, atsakinga už šią veiklos sritį. 

„Retų paukščių lizdavietės saugomos ir miško kirtimo taisyklių, ir direktyvų, todėl nesvarbu, kur yra miškas – saugomoje ar nesaugomoje teritorijoje, – jo savininkui gali būti mokamos kompensacijos ir už naujai rasto retų paukščių lizdo, ir už duomenų bazėse jau užfiksuotos lizdavietės išsaugojimą“, – priduria S. Skuja.

„Saugomose teritorijose ūkinė veikla ne tik ribojama – dalyje teritorijų ji skatinama. Siekiant išsaugoti biologinę įvairovę, gerą saugomų buveinių ir rūšių būklę, skatinama šienauti, šalinti mažaverčius krūmus, ekstensyviai ganyti gyvulius pievose ir šlapynėse“, – tęsia D. Žebrauskienė.

Kompensacijų dydžiai 

Išmokos už žemės ūkio naudmenas ir mišką „Natura 2000“ arba kitoje gamtiniu požiūriu vertingoje teritorijoje mokamos kasmet, jų dydis apskaičiuojamas pagal plotą hektarais.

„Ariamosios žemės hektaras – 54, natūralių ir pusiau natūralių pievų – 70 eurų. Jei apribojami pagrindiniai miško kirtimai, hektaras – 272, jei draudžiami  kirtimai ir brandžių medžių iškirtimas –155, jei plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržėse papildomai paliekama neiškirstų žalių medžių – 156, jei vykdant sanitarinius kirtimus draudžiama iškirsti visus džiūstančius arba jau nudžiūvusius medžius – 62 eurai. Už hektaro šlapynių priežiūrą mokami 208, už specifinių pievų tvarkymą – 69 eurai“, – vardija D. Žebrauskienė. 

D. Žebrauskienė įvardija opiausią problemą: „Žmonės kartais išvis nežino, kad gali gauti kompensaciją. Arba kad apskritai jų nuosavybė patenka į „Natura 2000“ teritoriją.“ Ji pabrėžia, kad „pats savininkas turi domėtis, ką jis įsigijo, kokių reikalavimų privalo laikytis ir kokios kompensacijos jam dėl to galėtų priklausyti.“  

Kada ir kaip teikti paraiškas dėl kompensavimo?

„Deklaruoti pagal kaimo plėtros programos priemones galima kiekvieną pavasarį, balandžio mėnesį. Deklaruojama arba savarankiškai prisijungus prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) https://www.vic.lt/ppis/, arba atvykus į artimiausią seniūniją, ten darbuotojai padeda ir paraiškas užpildyti, ir nubraižyti plotus. Išsami ir labai aiški informacija apie paraiškų priėmimo laikotarpį ir deklaravimą pateikiama Nacionalinės mokėjimų agentūros puslapyje www.nma.lt, o Žemės ūkio ir kaimo verslo centro puslapyje https://zuikvc.maps.arcgis.com galima pasitikrinti, ar leidžiama savarankiškai deklaruoti. Tiesiog susirandi savo sklypą, sudedi varneles, jei yra specifinių pievų, šlapynių ir kt., ir sistema automatiškai apibrėžia tą plotą, kurį galima deklaruoti“, – aiškina vyriausioji specialistė D. Žebrauskienė. 

O kas, jeigu žmogus mano galintis savo žemėje daryti, ką nori? „Jeigu yra nustatoma, kad žmogus pažeidė teisės aktus, jis atsako įstatymų numatyta tvarka“, – įspėja D. Žebrauskienė.

VSTT Biologinės įvairovės skyriaus vadovo S. Skujos nuomone, baudos – tai jau kraštutinė priemonė. Svarbiausia – ugdyti žmonių sąmoningumą. „Jei jau įsigyji nuosavybę, tai ir atsakomybę prisiimk. Juk įsipareigoji ne tik įstatymams, bet ir gamtai, galiausiai ir ateinančioms kartoms – savo vaikams, anūkams…