Tamsoje, esant blogam matomumui, neapšviestu keliu einančius žmones vairuotojai dažniausiai pastebi tik transporto priemonei visai prie jų priartėjus.
Rudens ir žiemos mėnesiai kasmet tampa išbandymu eismo dalyviams: pėstiesiems tenka eiti tamsoje ar prieblandoje, vairuotojams – dėl lietaus, sniego ir šalčio ilgėja automobilio stabdymo kelias, todėl laiku sustabdyti automobilį – gerokai sunkiau.
Eismo saugumo specialistai atkreipia dėmesį, kad tamsoje ir pėstieji, ir dviratininkai privalo dėvėti jų matomumą gerinančias priemones.
Atšvaitus turi, tačiau nenaudoja
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, praėjusiais metais visuose Lietuvos keliuose žuvo 51 pėsčiasis, iš jų 36 – tamsiuoju paros metu, tai sudaro 71 proc. visų žuvusių pėsčiųjų.
„Tokią nelaimių statistiką būtų galima gerokai sumažinti, jei eismo dalyviai labiau rūpintųsi jų pačių saugumu. Pėstiesiems ir dviratininkams mūsų šalyje trūksta įgūdžių saugoti savo gyvybę.
Tamsiame kelyje privalu dėvėti atšvaitą, šviesą atspindinčią liemenę – paprastas priemones, kurios sumažina eismo nelaimės riziką tamsoje ir saugo eismo dalyvių gyvybes“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ vadovas Marius Jundulas.
Draudimo bendrovės užsakymu „NielsenIQ“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys rodo, kad atšvaitus nuolatos dėvi 35 proc. šalies gyventojų, 27 proc. visuomenės juos segasi retkarčiais, 16 proc. mūsų šalies žmonių šią eismo nelaimės riziką sumažinančią priemonę naudoja sezoniškai.
„Rūpindamiesi eismo dalyvių saugumu, norime atkreipti dėmesį į atšvaitų dėvėjimo įpročius. Statistika rodo, kad Lietuvoje juos reikėtų gerokai pagerinti.
Neužtenka atšvaitą turėti, jis turi tarnauti – eismo dalyvius saugoti tamsoje. Pradedame šiandien ir esame pasirengę eismo dalyviams išdalinti 7 tūkstančius juostinių atšvaitų“, – kalba M. Jundulas.
Tyrimo duomenimis, Lietuvoje atšvaitų niekada nenaudoja 12 proc. žmonių, dar 8 proc. gyventojų jų nedėvi, tačiau pasirūpina, kad atšvaitus turėtų jų vaikai. Tarp nedėvinčiųjų labiausiai išsiskiria 16-19 m. amžiaus grupė – net 23 proc. šio amžiaus žmonių sakė niekada nesegintys atšvaito.
M. Jundulo nuomone, pėsčiųjų bei dviratininkų elgsenos taisyklių būtina mokytis nuo pat mažų dienų. Čia pavyzdį pirmiausia turėtų rodyti tėvai, sutemus į gatvę su atžalomis eidami tik prisisegę atšvaitus, pagal poreikį – ir dėvėdami ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais.
Atšvaitai būtini ir miestų gatvėse
Vairavimo mokyklos vadovas, saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas atkreipia dėmesį į klaidingą atšvaitų dėvėjimo praktiką Lietuvoje:
„Mūsų šalyje gajus mitas, kad atšvaitai būtini tik tamsiuoju paros metu užmiesčio keliuose. Jis yra klaidingas, nes atšvaitai yra itin svarbūs ir miestų gatvėse. Tikriausiai kiekvienas vairuotojas prisimena atvejus, kai tamsoje vos nekliudė pėsčiojo, einančio per pėsčiųjų perėją ar kitoje vietoje kertančio važiuojamąją kelio dalį.
Vadinasi, esant prietemai, dulksnai ar kitoms eismą sunkinančioms oro sąlygoms, prastas matomumas lydi vairuotojus ir miestų gatvėse, ir užmiesčio keliuose“, – kalba A. Pakėnas.
Pasak saugaus eismo eksperto, auštant arba temstant regėjimas dar nėra prisitaikęs prie aplinkos, todėl šie pereinamieji paros laikotarpiai – sudėtingiausi eisme.
„Vairuotojų mąstymas „dar ne tamsu“ arba „jau prašvito“ dažniausiai sukuria ir didesnį atsipalaidavimą vairuojant, kuris dar labiau sumažina jų atidumą. Todėl prietemos laikas keliuose yra
apgaulingas ir jį vertinti reikia itin atsakingai“, – tvirtina vairavimo mokyklos vadovas.
Pasak A. Pakėno, atšvaitus turėtų dėvėti ne tik pėstieji, dviratininkai bei važiuojantieji paspirtukais, tačiau automobilių vairuotojai.
„Atšvaitai neabejotinai gali išgelbėti gyvybes. Itin iliustratyvus pavyzdys: kai vairuotojas, nedėvėdamas jokių jo matomumą gerinančių priemonių, kelkraštyje keitėsi ratą tamsiuoju paros metu, kita keliu važiavusi transporto priemonė jį stipriai sužalojo“, – pasakoja vairavimo mokyklos vadovas.
Eksperto nuomone, mūsų visuomenė atšvaitų ir kitų matomumą gerinančių priemonių dėvėjimo klausimu yra susiskaldžiusi. „
Turime kategoriją eismo dalyvių, kuriems saugumas visada yra svarbiausias veiksnys kelyje. Suaugusiems dviratininkams Lietuvoje šalmas nėra būtinas, tačiau didelė dalis žmonių, leisdamiesi į kelią dviračiu, šalmą visada užsideda.
Paprastai tokie eismo dalyviai važiuoja dviračių taku, netrukdo pėstiesiems, kirsdami važiuojamąją dalį nulipa nuo transporto priemonės.
Pavyzdingai bei atsakingai besielgiančių žmonių gausu ir pėsčiųjų tarpe, kurie atšvaitus dėvi ant viršutinių drabužių, rankinių, kuprinių, visada pasirūpina atšvaitais vaikams“, – kalba saugaus eismo ekspertas.
Tačiau tuo pačiu, jo nuomone, Lietuvos keliuose ir gatvėse gausu tokio elgesio priešingybių, kurie neigia eismo nelaimių rizikas bei nevertina jų atsakingai, keldami grėsmę visiems eismo dalyviams.
Tamsiu paros metu ir esant geroms oro sąlygoms, vairuotojas, važiuodamas su įjungtomis artimosiomis šviesomis, pėsčiąjį be atšvaito pastebi likus iki jo 50 metrų. Pėsčiajam esant su atšvaitu, matomumas padidėja iki 150 metrų.
