Spausdiname išverstą į lietuvių kalbą š. m. rugsėjo 27 dienos Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atsakymą Lenkijos lietuvių bendruomenei, kuri prašė šalies Vyriausybės padėti Suvalkuose sudaryti galimybes įkurti lietuvišką mokyklą. Verta jį viešinti ir tokiu būdu išsaugoti.
Tiems, kas po daugelio metų tyrinės lietuvių tautinės mažumos padėtį arba Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykius XXI a. 2-ajame dešimtmetyje, šis dokumentas padės lengviau suprasti šių dienų nuotaikas ir priimamų sprendimų aplinkybes.
Lenkijos politikai ar valstybės tarnautojai ne kartą diskutuojant užsimindavo, kad šalies lietuvių tautinės mažumos padėtis priklausys nuo to, kaip Lietuvoje gyvens lenkų tautinė mažuma.
Tokius pareiškimus girdėdavome jiems lankantis Punske ar Seinuose arba aptariant tautinių mažumų padėtį abiejose šalyse įvairių komisijų Seime ar Vyriausybėje posėdžių metu, kartais skaitydavome spaudoje.
Kitą kartą buvo sakoma, kad Lenkijos santykių su Lietuva kokybė priklausys nuo to, kaip gerai jausis Lietuvoje gyvenanti lenkų tautinė mažuma, t. y. kaip Lietuvos valdžia tenkins jos pageidavimus.
Įdomu, kad tokio pobūdžio pareiškimus nuo pat 1990 metų galėjome išgirsti iš visų politinių partijų atstovų lūpų – kairiosios pakraipos, dešiniosios, centristinės, valstiečių, nekalbant apie radikaliausiai tautines vertybes reiškiančius politikus.
Minėtame rašte bene pirmą kartą labai aiškiai ir nedviprasmiškai pabrėžiama, jog Lenkijos lietuviai laikomi įkaitais santykiuose su Lietuva, o mūsų padėtis Lenkijoje priklausys nuo to, ar Lietuvoje gyvenanti lenkų tautinė mažuma nuspręs, jog jų padėtis jau pakankamai gera, kad Suvalkuose galėtų pradėti veikti lietuviška mokykla.
Galima suprasti tvirtą Lenkijos politiką ir rūpinimąsi savo tautiečių kaimyninėje valstybėje padėtimi. Tačiau savo bendrapiliečius, Lenkijoje gyvenančius lietuvius, versti tos politikos įkaitais yra nepadoru.
Tai prieštarauja vidaus ir tarptautinei teisei, kuri mielai minima minėtame rašte.
Juolab skaudu, kad mes, Lenkijos lietuviai, neturime daug galimybių apsiginti ir pasipriešinti tokiai politikai. Mes neturime savo atstovų Seime, ministrų Vyriausybėje, patarėjų Prezidentūroje, mums atstovaujančių europarlamentarų, aukšto rango tarnautojų valstybės žinybose Lenkijoje ir užsienyje.
Neturime ir niekada neturėsime privačių, šalies mastu įtakingų žiniasklaidos priemonių. Brangiausia, ką turime, tai 4 mokyklos. Netrukus liks tik 3.
Matyt, siekis pasirūpinti lietuviais vaikais Suvalkuose „dar labiau didintų atskirtį. Mat Lenkija, remdamasi vidaus teisėje įtvirtintomis nuostatomis, sukūrusi šalies lietuvių tautinei mažumai palankias sąlygas, tuo tarpu Lietuvos lenkų pagrindiniai reikalavimai daug metų neįgyvendinami“, kaip teigiama rašte. Paskaitykite.
-versta iš lenkų kalbos-
Varšuva, 2021 m. rugsėjo 27 d.
Lenkijos užsienio reikalų ministerijos
Europinės politikos departamentas
Poniai
Jolantai Malinauskaitei-Vektorienei,
Lenkijos lietuvių bendruomenės
valdybos pirmininkei
Gerbiama Pirmininke,
atsakydamas į 2021 m. birželio 21 d. raštą, kuriame prašote skirti pastatą arba sklypą bei finansuoti mokyklos lietuvių dėstomąja kalba Suvalkuose kūrimą, noriu pasidžiaugti, kad nuo 2020 m. rugsėjo Suvalkuose tvirtai pradėjo veikti lietuvių vaikų darželis, kuris jauniausiems lietuvių kilmės Lenkijos piliečiams užtikrina galimybę mokytis ir vystytis.
Taip pat džiaugiuosi, kad 2020 m. sausio 6 d. Vilniuje vykstant ministro Jaceko Čaputovičiaus (Czaputowicziaus) susitikimui su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi pastarasis padėkojo Lenkijai už pastangas ir pagalbą kuriant Suvalkuose lietuvių švietimo ir kultūros centrą.
Užsienio reikalų ministerija džiaugiasi, kad lietuvių tautinė mažuma gali naudotis daugeliu jai priklausančių teisių, tarp jų galimybe dokumentuose pagal gimtosios kalbos taisykles užrašyti vardą ir pavardę, teise bendraujant su savivaldybės administracija (šalia valstybinės kalbos) vartoti lietuvių kalbą kaip pagalbinę arba vietovėse, kur kompaktiškai gyvena, žinių lentose, kurios pagaminamos biudžeto lėšomis, topografinius pavadinimus užrašyti lietuvių kalba.
Džiaugiuosi taip pat, kad švietimo sąlygos, kurias Lenkija užtikrina savo lietuvių kilmės piliečiams, tarp jų galimybė laikyti lietuvių kalbos brandos egzaminą, kurio rezultato paisoma stojant į aukštąsias mokyklas Lenkijoje, atitinka europinius standartus.
Tuo pačiu apgailestaudamas konstatuoju faktą, jog tenkindami naujus lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje prašymus dar labiau didintume disproporcijas.
Mat Lenkija, remdamasi vidaus teisėje įtvirtintomis nuostatomis, sukūrusi šalies lietuvių tautinei mažumai palankias sąlygas, tuo tarpu Lietuvos lenkų pagrindiniai postulatai daug metų neįgyvendinami.
Todėl norėčiau, kad vykstant Lenkijos ir Lietuvos dialogui, lietuvių kilmės Lenkijos piliečiai remtų Lenkijos požiūrį ir kiekvieną kartą pabrėžtų, jog žiūrint tautinės mažumos akimis, labai svarbu įgyvendinti dvišalėse sutartyse ir tarptautinėje teisėje įtvirtintus įsipareigojimus.
Norėčiau pabrėžti, kad Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerija domisi tarptautiniais tautinių mažumų apsaugos bruožais, o lenkų tautinės mažumos užsienyje teisių apsauga yra pirmenybinė šios ministerijos užduotis.
Tuo pačiu įsiklausome į Jūsų balsą ir neužmirštame tautinių mažumų atstovų indėlio į Lenkijos istoriją, buvusį ir esamą darbą saugant ir vystant mūsų šalį.
Noriu taip pat priminti, kad Lenkijos vyriausybė vykdydama politiką tautinių ir etninių mažumų bei asmenų, vartojančių regioninę kalbą, atžvilgiu remiasi galiojančiais įstatymais, visų pirma Lenkijos Konstitucijos 35 str.
1 sk. ir 2005 m. sausio 6 d. priimtu Tautinių ir etninių mažumų bei regioninės kalbos įstatymu, kuriame atsispindi visos Europos Tarybos priimtoje Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje įrašytos nuostatos.
Pagarbiai
Direktorius Henris Litvinas (Henryk Litwin).
Maza smulkmenele: Lietuvoje yra lenku bendrija, o Lenkijoje – lietuviu mazumos.
Lenkai gyvena Lenkijoje, o Pietryčių Lietuvoje gyvena sulenkėję gudai ir lietuviai, kurie, atvirai pasakius, lenkiškai dorai kalbėti nemoka… Tiesa, po 1920 m. okupacijos į Pietryčių Lietuvą iš Lenkijos buvo perkelta daug lenkų tautybės kolonistų, bet po Antrojo pasaulinio karo jie visi kaip vienas grįžo į Motiną Tėvynę Lenkiją. To tak panowie.
Esate teisus.Pastebėtina tai,kad Kovo 11-osios Lietuvos ne viena valdžia iki šiol teisiškai neapibrėžė,deja, sąvokų ,,tautinė mažuma” ir ,,tautinė bendrija”.Antra ,Lietuvoje nėra -su labai mažom išimtim- ,, etninių Lietuvos lenkų “,tad jų teisingas pavadinimas tai ,,lenkakalbiai lietuviai”.Neteisingas minėtų sąvokų vartojimas sukelia didžiules politines problemas.O dėl lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje /Punsko-Seinų-Suvalkų krašte / padėties būtina pasakyti: jie yra iš dalies diskriminuojami tautiniu pagrindu, tai paliūdija ir pateiktas Lenkijos Užsienio ministerijos raštas Gerb.J.Malinauskaitei-Vektorienei /J.Malinowska-Wiaktor/.
Mūsiškiams stuburo trūksta,
lenkams tai nenaudinga – nes tuoj išryškės istorijos faktų klastojimas ir jų skolos PL lietuviams. .
Neprisimenu, kokiu klausimu (gal kai dar P. Gylys buvo URM), PL lietuviai prašė, o mūsų politikai garsiai dejavo, jog yra priversti nusileisti, nes PL vadai grasina panaikinti lietuviškas mokyklas, dar kažką, žodžiu, kad mes įvaryti į kampą – jei išreikalausime savo, tai bus atkeršyta PL lietuviams. Nors EŽTT. kad ir ne žaibiškai, tikrai ne PL naudai būtų sprendusi, bet mūsiškiai nedrįso šantažu ir prievarta grįstų ,,gerų santykių gadinti”.
Padėtis nepakito…
Dabar yra palankus metas išspręsti lietuviškų mokyklų klausimą palankiai Lenkijos etninei lietuvių bendruomenei. Manytina, kad Prezidentas G. Nausėda turėtų palaikyti dabartinę Lenkijos politiką ginče su Briuseliu ir susieti šį palaikymą su lietuvių švietimo įstaigų kūrimu buvusioje Palenkės vaivadijoje, tokiuose centruose kaip Suvalkai, Seinai, Punskas, Baltstogė ir kt. Prašome gerb. Prezidente, parodykite savo įtaką, juk draugaujate su Lenkijos Prezidentu Duda.
O ar kartais ne todėl būtent dabar KITI Nausėdos dėmesį taip triukšmingai Į SAVE atitraukia, kad neleistų jam KITAIS KLAUSIMAIS užsiimti?
Palaikyti dabartinę Lenkijos politiką ginče su briuselio biurokratija ir su pačioje Lenkijoje galvą vis dar keliančia tuskininkų partija reikia tikrai ne mainais už kažką. Tai būtų niekšinga LDDP politikos tąsa. Ją tiesiog būtina palaikyti dėl to, kad Lenkijos valdžios ginamos idėjos gina ir mūsų valstybę nuo išnykimo. O išnykus mūsų valstybei netaip bus ir svarbu, kalba dar kažkas Suvalkuose lietuviškai, ar jau ne … Be viso to, vieniteliai, kuriems palanku, kad rastųsi kibirkštys tarp mūsų ir lenkų tautų, reziduoja Maskvos kremliuje. Mąstykite apie tai, kai mėginate nedraugiškai atsiliepti apie Lenkiją.
Šiuo klausimu palaikyti reikia!
Na ir supratimėlį – lygį raitai…
Seinų ir Suvalkų kraštas nuo Lietuvos valstybės susikūrimo per amžius buvo Lietuvos dalis, šiame krašte nuo seniausių laikų gyveno sūduviai, lietuviai. Lenkai šiame krašte yra atėjūnai arba nutautėliai, Lenkija šį Lietuvos kraštą okupavo 1920 metais. Tai yra didžiulė skriauda Lietuvai, žiauri neteisybė. Ir šitas bjaurus, veidmainiškas Lenkijos valdžios raštas okupuotiems lietuviams yra dar vienas dokumentas atspindintis esamą padėtį.
Nuo 1929-iki 1939 m. Lenkija, persekiodama okupuotos Vilnijos ir Seinų apylinkių lietuvius, tiesiai sakydavo, kad tai priklauso nuo lenkų padėties Lietuvoje. Užtekdavo kokioje nors lenkų spaudoje paskelbti, nors ir melagingą žinią apie lenkų persekiojimus Lietuvoje, tuoj Vinijoje prasidėdavo prieš lietuvius žiaurios represijos. Daugybę kartų lietuvių organizacijų vadovams lenkai pareikšdavo, kad tai esąs atsakas už skriaudžiamus lenkus Lietuvoje. Vilnijos lietuviai 19 metų buvo įkaitais.
Taigi per 80 m. lenkų valdžios metodai nepasikeitė. Lenkijos lietuviai tebelaikomi įkaitais. O Rytų Lietuva tebėra lenkinama. Pavyzdžiui, Butrimonių (Šalčininkų r.) bažnyčioje lenkų okupacijos metais būdavo ir lietuviški pamokslai. o dabar viskas toje bažnyčioje tik lenkiškai. Neskaitant atvykėkių, vietiniai Lietuvos lenkai etnine kilme yra nutautinti lietuviai.
O gal pastudijuokime jau vieną kartą a/a kalbininko Zigmo Zinkevičiaus publikacijas apie tai, kokie “lenkai” gyvena Pietryčių Lietuvoje?! Panowie Bubnel, Dedel, Gaidis, Kiszkel, Krepsztul, Łowkel, Wentis, Wojsznis ir t.t. tai, ko gero, yra patys “tikriausi lenkai”, o Pietryčių Lietuvos vietovės Dainowa (Dainava), Deguti (Degučiai), Ponary (Paneriai), Soleczniki (Šalčininkai), Troki (Trakai) ir t.t. yra “nuo seno lenkų žemės”… Na, būtų juokinga, jei nebūtų graudu…
Galima tik džiūgauti, kad Punsko, Seinų, Suvalkų, Augustavo žemėse gyvenantys lietuviai susivokė, jog Lenkija juos santykiuose su Lietuva laiko įkaitais. Bet tas suvokimas pats savaime nieko nekeičia. Reikalinga eiti toliau.
Iš Lenkijos užsienio reikalų ministerijos departamento atsakymo Lietuvių bendruomenės pirmininkei paaiškėja, kad savo etninėse žemėse gyvenančių lietuvių teisės padarytos priklausomos nuo atitinkamų Lietuvos veiksmų dėl kurių yra sutarta dvišalia Lenkijos ir Lietuvos sutartimi. Tokiu atveju Punsko, Seinų, Suvalkų, Augustavo, t.y. savo etninėse žemėse gyvenančios lietuvių tautinės mažumos teisės yra tapusios priklausomos nuo Lietuvos veiksmų, o tai yra tautinės mažumos kaip tokios teisių, reglamentuojamų tarptautinės teisės, pažeidimas. Tokiu atveju tas būtinas tolimesnis ėjimas, ginant savo, t.y. išvardintose etninėse žemėse gyvenančių lietuvių tautinės mažumos teises ir interesus, būtų reikalauti, kad tos dvišalės – 1994 metų Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo sutarties, šalys atsisakytų. Taip būtų pašalintas minėta sutartimi padarytas lietuvių tautinės mažumos kaip tarptautinės teisės subjekto teisių dvišalia sutartimi padarytas pažeidimas (tartasi dėl trečio asmens be jo dalyvavimo). Sutartis yra terminuota, jos terminas, t.y. ir jos galiojimas paprasčiausiai baigtųsi po poros metų, jeigu kuri nors viena iš šalių praneštų antrajai, kad toliau sutarties termino netęsia.
Tokiu atveju “Lenkijos lietuvių” bendruomenei vaduojantis iš įkaitų padėties yra būtina pradžioje kreiptis atskirais laiškais į Lenkijos ir Lietuvos Prezidentus reikalaujant 1994 m. šalių bendradarbiavimo sutarties nutraukimo abipusiu susitarimu arba – kad bet kuri iš sutarties šalių praneštų antrajai, jog naujam 5 metų terminui minėtos sutarties netęsia.
Tai tokį realiai galimą kelią matyčiau vaduojantis tautiečiams iš “įkaitų” padėties…
Britai vadovaujasi teze: “britai neturi nei draugų, nei priešų, bet turi savo interesus”.
Galima negretinti reikalavimo palaikant Lenkiją ginče su Briuseliu su etninių lietuviškų mokyklų steigimu Palenkės vaivadijoje: Suvalkai, Seinai, Augustavas ir kt., bet tiesiog išdrįsti padėti lietuvių bendruomenei ir prezidentui Dudai apie tai pareikšti, tai tiktų mūsų Prezidentui Nausėdai – jo autoritetas iškart pakiltų, nes dabar jis elgiasi neutraliai ir nepalaiko Lenkijos šiame ginče su Briuselio biurokratais. Tai būtų europietiškas, lygiavertis Lietuvos elgesys, nesižvalgant į praeitį ir to krašto okupaciją nuo 1919 m., Lenkija pradėtų gerbti Lietuvą. Juk Lenkijos prezidentas, regis Kačinskas, atsiprašė čekų tautos ir valstybės už Ciešino srities okupaciją nuo 1938 m. Aišku, liberalas Tuskas stengiasi diegti globalizmo idėjas ir rengiasi artėjantiems rinkimams
Citata iš „ADDRESS OF THE HOLY FATHER FRANCIS TO THE PARTICIPANTS IN THE INTERNATIONAL CONFERENCE OF THE “CENTESIMUS ANNUS PRO PONTIFICE” FOUNDATION
Sala Clementina, Saturday, 23 October 2021
[…] As Christians we are called to a love without borders and without limits, a sign and witness that we can go beyond the walls of selfishness and personal and national interests; beyond the power of money which often decides the causes of peoples; beyond the fences of ideologies, that divide and amplify hatred; beyond any historical and cultural barrier and, above all, beyond indifference, that culture of indifference which, unfortunately, is daily. We can all be brothers, and therefore we can and must think and work as brothersof all. It may seem like an unattainable utopia. Instead, we prefer to believe that it is a possible dream, because it is the same dream of the triune God. With his help it is a dream that can begin to come true even in this world.[…]“
Be sienų, be nacionalinių interesų…? Visi mes broliai be istorinių, kultūrinių skirtumų…? Dievo pagalba padės šiai svajonei išsipildyti…?
Teiginiai patys sau prieštarauja? O ar ne tai buvo pačioje Pradžioje, ar ne tai nuvylė Kūrėją ir ar ne Kūrėjas pats viską perdarė – kad būtų rasės ir joms skirti žemynai; kad kalbomis, gamtinėmis kliūtimis bei klimato skirtumais būtume į atskiras tautas suskirstyti, ir kad tai būtų trukdis maišytis be tvarkos, kad tai priverstų kiekvieną tautą jai skirtoje teritorijoje laikytis, nes toks susiskirstymas ir vidaus tvarkos nustatymas padeda taikiai sugyventi grupių viduje?
Ne skirtingos kultūros trukdo gyventi pagarboje kitam, o jų skirtumų ir sienų nepaisymas, prievartinis naikinimas, orientyrų praradimas bei sutrikimai politikų galvose? Sukurti genties taikaus sambūvio papročius, kultūrą šimtmečius (jei ne tūkstantmečius) trunka. Tik jau turėdamas savo bendruomenės taikaus sambūvio patirtį, ją saugodamas ir tobulindamas, gali pradėti mokytis ir su kitomis gentimis taikiai sugyventi. Klaidinga manyti, jog tik savo kultūros atsisakius ir kitų kultūras naikinant, galima su kitais taikiai sugyventi. Atsisakyti (išsigydyti) reikia politinės bulimijos, verčiančios dar ir dar gilyn į kitų tautų teritorijas veržtis, stengiantis kuo daugiau jų apžioti – ar fiziškai, ar dvasiškai – savo tvarką, savo fantazijas jėga primetant, nes tai politinius bulimikus vis godesnius daro. Nes norisi būti imperatoriumi, didesnes, nei kiti, minias valdančiu. Kankinami godulio jie pradeda skleisti melą, jog brukasi į tavo fizinę bei kultūrinę teritoriją ,,visuotinės meilės siekdami”, ir dar Dievui atsakomybę už tai suversdami – atseit, Jis to norėjo. Ką norėjo, tą Jis jau padarė. Kai sugalvos kitką – PATS Babelyje ar kitur apsireikš, ir pertvarkys.
Europa tai jau matė – kai kryžininkai Europą siaubė, kitų tautų žemes grobdami, ir melavo, jog taip Dievo valią vykdo.
Dėl susidariusios padėties, kai Lenkijos valstybėje esančių etninių žemių gyventojais lietuviais, beje, esančiais tautinės mažumos teisių subjektais, Lenkija ir Lietuva savo tarpusavių santykių tikslais manipuliuoja lyg beteisiais įkaitais, abejingos neturėtų likti ir Lietuvos politinės partijos, ypač stebina tautininkų tyla. Tokia žeminanti lietuvių tautinės mažumos padėtis Lenkijoje radosi dėl 1994 m. Lietuvos bendrumo su Lenkija sutarties. Ši sutartis yra terminuota, jos terminas baigiasi po poros metų. Lietuva turi teisę jos termino vienašališkai netęsti, apie tokį sprendimą tereikia Lenkijai pranešti likus metams iki sutarties termino pabaigos ir tai atlikus jos galiojimas besąlygiškai baigtųsi.
Kur Lietuvos politika tuo klausimu, kur partijų reikalavimas Prezidentui, kad minėtos sutarties naujam 5 metų terminui Lietuvos valdžia netęstų. Kada pagaliau išgirsime tautininkų reikalavimus Prezidentui netęsti 1994 m. dvišalės sutarties su Lenkija, kada Lietuva nustos šia sutartimi kenkti Punsko, Seinų, Suvalkų, Augustavo lietuviams būti minėtų etninių žemių tautine mažuma su jai pagal tarptautinę teisę priklausančiomis teisėmis. Pvz., teise, kad etninių žemių pavadinimai ir liktų etniškai skambantys, t.y. kalbiškai nebūtų sulenkinti, kas reiškia, kad Punskas netaptų lenkiškai Punsk, o skambėtų kaip Punskas, tačiau galėtų būti užrašomas informaciniuose skyduose papildomai ir lenkiškais rašmenimis.
Akivaizdu, kad Lietuva su savo valdžių dabartine politika Lenkijos atžvilgiu, vykdoma politikų be valstybinės ir tautinės savigarbos, tegali šalį privesti tik prie liepto galo…