Finansų ministras Rimantas Šadžius Seimui pristatė 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2381, kuriuo siūloma patvirtinti beveik 8 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas, ir beveik 8,3 mlrd. eurų asignavimų išlaidoms ir turtui įsigyti (asignavimai viršija pajamas daugiau nei 342 mln. eurų).
„Tai nutiko todėl, kad mes didelę dalį „Sodros“ anksčiau turėtų išlaidų perimame į valstybės biudžetą, būtent, valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo, sunkmečių sumažintų pensijų kompensavimo – 52 mln. eurų, Darbo biržos išlaikymas – 21 mln., o taip pat valstybės biudžetas nuo 2014 m. moka visas palūkanas, kurias mokėtų Socialinio draudimo fondas už nuo 2014 m. pasiskolintas lėšas“, – sakė R. Šadžius.
Finansų ministras neslėpė, kad ekonominė situacija yra gana sudėtinga: „Naujausi Statistikos departamento skelbiami verslo ir vartotojų lūkesčiai išlieka pesimistiniai. Pramonės produkcijos investicinių prekių importo duomenys siunčia signalus dėl galimų nepalankių tendencijų, tačiau neskubėkime daryti išvadų pagal vieno ar dviejų mėnesių tarpinius duomenis. Jeigu artimiausiu metu paaiškėtų, kad ekonomikos augimas yra lėtesnis negu prognozuota, atitinkamai koreguotume ir makroekonomines projekcijas ir tai įvyktų dar biudžeto svarstymo metu“.
Pasak R. Šadžiaus, Vyriausybė yra numačiusi konkrečius žingsnius ir priemones, mažinančias ekonomikos lėtėjimo rizikas, tarp jų ir narystė euro zonoje, smulkiojo ir vidutinio verslo prieigos prie finansavimo šaltinių gerinimas, atsakinga valstybės fiskalinė politika.
Pristatydamas kitų metų biudžeto projektą ministras išskyrė finansavimo prioritetus: šalies saugumo didinimas, ūkio augimo skatinimas, socialinių įsipareigojimų vykdymas, sveikatos apsaugos finansavimas, savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimas.
„Savivaldybėms yra pasiūlyta peržiūrėti savivaldybių Pajamų nustatymo metodikos įstatymą ir pagal jį 31 mln. eurų tektų savivaldybėms, kaip indėlis dėl natūralaus gyventojų pajamų mokesčio augimo dėl ekonomikos augimo. O 61 mln. eurų yra skiriama kitoms reikmėms, kurios nustatytos įstatymais. Tai ir dėl darbo užmokesčio padidinimo, minimalios mėnesinės algos, bazinės mėnesinės algos, pareiginės algos bazinio dydžio didinimo, tobulinant kompensavimo už šildymą mechanizmą. Paminėtina dar ir kapitalo investicijos į vietinės reikšmės kelių tiesimą. Pagal jūsų priimtus įstatymus kitais metais lėšos, skirtos savivaldybių keliams padidės 30 procentų palyginus su tuo, ką mes galėjome skirti šiemet, t. y. apie 103 mln. eurų“, – sakė R. Šadžius.
Kalbėdamas apie numatomas išlaidas ministras pastebėjo, kad sutaupyta apie 13 mln. eurų valdymo išlaidų, pamažu mažėja skolos aptarnavimo išlaidos. Kitų metų valstybės biudžete didžiausią dalį sudaro išlaidos švietimui – 1 mlrd. 100 mln. eurų, 114 mln. eurų didėja asignavimai, skiriami gynybai.
„Tai labai rimta suma ir ji pateisinama. Imant vien krašto apsaugos biudžetą, tai pagal procentus nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) mes pasiekėme 1.11 procento, tačiau pagal gynybos išlaidų klasifikaciją, į gynybos išlaidas taip pat yra įtraukiamos kitos išlaidos, daugiausia Vidaus reikalų ministerijoje, sudėjus viską, mūsų paskaičiavimais gynybai 2015 m. mes jau skirtume 1.35 procento BVP“, – pažymėjo ministras.
2015 m. numatyti asignavimai: Aplinkos ministerijai– per 333,5 mln. eurų; Energetikos ministerijai – beveik 101,5 mln. eurų; Finansų ministerijai – beveik 1 mlrd. 364 mln. eurų (iš jų Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervas sudarys 1 mln. 448 tūkst. eurų; asignavimai tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms – beveik 580 tūkst. eurų); Krašto apsaugos ministerijai – per 424,5 mln. eurų; Kultūros ministerijai – daugiau nei 108,5 mln. eurų; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – per 983,5 mln. eurų; Susisiekimo ministerijai – per 805 mln. eurų; Sveikatos apsaugos ministerijai – beveik 560 mln. eurų; Švietimo ir mokslo ministerija – per 1 mlrd. eurų; Teisingumo ministerijai – per 94 mln. eurų; Ūkio ministerijai – per 262,5 mln. eurų; Užsienio reikalų ministerijai – per 72 mln. eurų; Vidaus reikalų ministerijai – per 380,5 mln. eurų; Žemės ūkio ministerijai – daugiau nei 1 mlrd. eurų.
Teismams 2015 metais numatoma beveik 61,5 mln. eurų asignavimų.
Aplinkos ministerija numato atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros plėtrai 2015 m. skirti 724 tūkst. eurų; krantotvarkos programos priemonėms įgyvendinti ir aplinkos teršimo šaltiniams pašalinti – per 86,5 tūkst. eurų;
Energetikos ministerija Valstybės investicijų 2015–2017 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti numato skirti beveik 1,5 mln. eurų;
Finansų ministerija piliečių nuosavybės teisėms į išlikusius gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės-komercinės paskirties pastatus ir jų priklausinius atkurti ir kompensacijoms už išperkamą nekilnojamąjį turtą religinėms bendrijoms išmokėti 2015 m. numato skirti beveik 2 mln. 317 tūkst. eurų; teikti valstybės finansinę paramą parvežant į Lietuvą užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikus, t. y. kompensuoti savivaldybėms išmokėtas sumas – beveik 290 tūkst. eurų;
Kultūros ministerija 2015 m. per 8 mln. 314 tūkst. eurų numato skirti Valstybės investicijų 2015–2017 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti;
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Valstybės investicijų 2015–2017 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti numato skirti per 6 mln. eurų, iš jų beveik 4 mln. 750 tūkst. eurų – savivaldybių socialinio būsto fondui plėtoti;
Susisiekimo ministerija Savivaldybėms vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti numato skirti per 102,5 mln. eurų;
Sveikatos apsaugos ministerija Valstybės investicijų 2015–2017 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti planuoja skirti per 9,5 mln. eurų, Švietimo ir mokslo ministerija – daugiau nei 8 mln. eurų; Ūkio ministerija – per 231 tūkst. eurų;
Ūkio ministerija Pasaulinės didžiųjų burlaivių regatos renginių organizavimo išlaidoms iš dalies padengti numato skirti beveik 145 tūkst. eurų.
Po pateikimo valstybės biudžetas bus svarstomas Seimo statuto nustatyta tvarka. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – visi Seimo komitetai. Preliminari pirmojo svarstymo Seimo posėdyje data – lapkričio 25 d., antrojo svarstymo – gruodžio 2 d.
A. Kubilius: „Istorija kartojasi – pateiktas dar vienas nerealistinis biudžetas“
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas, Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius pabrėžia, kad Vyriausybės pateiktas kitų metų biudžetas yra grįstas nepamatuotu požiūriu dėl kitų metų makroekonominių rodiklių, todėl mano, kad biudžete numatytas pajamų augimo 6 procentais scenarijus nėra realistinis. Be to, 2015 metų biudžeto projekte numatyta, kad vien valstybės biudžeto išlaidos kitąmet augs beveik milijardu litų (apie 5 proc.). Tuo pačiu viešieji finansai yra deficitiniai – planuojama, kad kitąmet deficitas bus 1,2 proc. BVP, o suplanuotas šių metų – 1,9 proc. BVP, o tai reiškia, kad neketinama deficitą sumažinti 1 procentiniu punktu. Todėl kyla pagrįstas klausimas dėl biudžeto projekte numatyto išlaidų augimo atitikties Fiskalinės drausmės įstatymui.
„Manome, kad kitų metų biudžetas yra neapdairiai suplanuotas, todėl Vyriausybė turi iš naujo pateikti kitų metų biudžeto projektą, kuriame atsižvelgtų į naujausius ekonominės raidos duomenis, ekonomistų įspėjimus ir visus galiojančius teisės aktus“, – teigia TS-LKD frakcijos seniūnas A. Kubilius.
Dabartinis 2015 metų biudžeto projektas remiasi prielaida, kad Lietuvos BVP kitąmet augs 3,4 proc., vidutinė metinė infliacija bus 1,2 proc., darbo užmokestis augs 5,8 proc., o nedarbas sumažės iki 10,4 proc. Šiems, 2014 metams, buvo teikiamos panašios prognozės, kurios buvo atnaujintos rugsėjį, kuomet BVP augimas buvo sumažintas iki 2,9 proc., darbo užmokesčio augimas iki 5,2 proc., o nedarbo lygis padidintas iki 11,2 proc. Be to, statistiniai dviejų ketvirčių duomenys ir esančios tendencijos įspėja, kad jau šių metų rezultatas gali būti blogesnis nei prognozuota. Antai per pirmą šių metų pusmetį vidutinis darbo užmokestis augo 4,2 proc., vidutinė metinė infliacija sudarė 0,3 proc., o nedarbo lygis vidutiniškai sudarė 11,8 proc. Tad lieka neaišku, kuo grįstas Vyriausybės planas dėl kitų metų ekonominių rodiklių bei biudžeto pajamų, kurios numatoma augs net 6 proc.
TS-LKD frakcijos seniūnas atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais mėnesiais ekonomistai įspėja dėl didėjančių rizikų tvariai ūkio raidai, kurias parodo ir blogėjantys ūkio dalyvių lūkesčiai. Ekonomistai mažina šių ir kitų metų augimo prognozes, manydami, kad lūkesčiai gali dar labiau pablogėti, o tai neigiamai veiktų ūkio plėtrą: skatintų namų ūkius apriboti išlaidas ir daugiau taupyti, o įmones – atidėti investavimą ir naujų darbuotojų samdą. Tarptautinio valiutos fondo atstovai, po nesenai įvykusio apsilankymo Lietuvoje taip pat pateikė santūresnį Lietuvos ūkio raidos scenarijų bei įspėjo, kad gali nepavykti pasiekti biudžete numatytų rodiklių, nes gali būti surinkta mažiau pajamų, o tai lems didesnį biudžeto deficitą, nepavyks sumažinti valstybės skolos.
Todėl TS-LKD frakcija ragina Vyriausybę planuojant 2015 metų biudžetą remtis realiomis, o ne paremtomis dirbtiniu optimizmu prognozėmis ir skaičiuoti biudžeto pajamas remiantis realistiniu ūkio raidos scenarijumi, kurio pagrindinės prielaidos būtų tokios:
ekonomikos augimas nespartės taip greitai kaip planuojama – jis bus artesnis 3 proc., nei 3,4 proc.;
vidutinio darbo užmokesčio augimas turėtų būti artimas šių metų pirmo pusmečio vidurkiui (apie 4,2 proc.);
infliacija gali likti ties 0,5 proc., o ne suplanuota 1,2 proc. riba.
Visi šie parametrai tiesiogiai lemia ir biudžete suplanuotų pajamų sumažėjimą – jos mažėtų daugiau nei 400 mln. litų. Todėl TS-LKD frakcija primygtinai kviečia Vyriausybę pateikti realų kitų metų biudžetą.
