Seimas Baudžiamajame kodekse įtvirtino atsakomybę už persekiojimą.
Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro, problema yra aktuali. Tokių veikų buvo ir anksčiau, žmonės yra ne kartą kreipęsi. Sprendimų dažniausiai būdavo bandoma ieškoti taikant kituose straipsniuose reglamentuotą atsakomybę – ar dėl grasinimų, ar dėl smurto artimoje aplinkoje.
Šiandien Seimas Baudžiamajame kodekse reglamentavo, kad tas, kas prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai persekiojo šį žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą ar darbą, ar mokymosi įstaigą arba buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir bus baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
„Įsivaizduokime, jei žmogus yra priverstas pakeisti gyvenamąją vietą arba darbą, ar mokymo įstaigą, ar jo sveikatai žala yra padaryta, greičiausiai tai yra skambučiai, žinutės dieną naktį, sekimas prie namų, stebėjimas.
Daug yra tokios informacijos, net kai kurių ministrų atžvilgiu, kurie yra aktyvūs pandemijos metu, arba, sakykim, po rugpjūčio 10 d. įvykių, dėl teisėtvarkos pareigūnų buvo bandoma rinkti medžiagą, kas tokie iš policijos pareigūnų dalyvavo ir buvo kalbama apie juos, jų šeimų narius, vaikus. Būna, kad šeimose, kilus konfliktams arba ištuokos metu, sutuoktiniai vienas kitam rašinėja, skambinėja, neduoda ramybės.
Tai štai, jei žmogus patyrė tam tikras neigiamas pasekmes ir tai įrodys teisėsauga, į kurią jis kreipsis, tokiu atveju gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.
Pasak S. Šedbaro, tai įrodyti tikriausiai nebus lengva, tačiau įkalčius turėtų rinkti ir pats persekiojamas asmuo: „Jeigu žmogus yra tokiu būdu terorizuojamas, jam jau reikėtų pagalvoti: galbūt reikėtų žinučių neištrinti, įsirašyti kokį grasinimą telefonu, jei kas matė, žinoti, kas tai matė, jei kur nors gatvėje vyko kokie neteisėti veiksmai. Kaip sakiau, nebus lengva įrodyti, bet vien esant galimybei tuo pasinaudoti, žmonėms, kurie patiria tokius veiksmus, leis pajusti saugumo jausmą, o teisėsaugai, žinoma, atsiranda papildoma pareiga tuo rūpintis.“
Už persekiojimą asmuo atsakys tuo atveju, jei būtų pateiktas nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių.
Mane ėmė pastoviai persekioti ir terorizuoti vyriausybė savo nutarimais ir nelogiškais sprendimais. Nesenai gavau žinutę, kad eičiau atsiimti savo nemokamos vakcinos! O aš jos nepirkau. Nesergu, tačiau mane verčia testuotis arba siūlo sėdėti namuose, mesti darbą, kad galėtų dirbti pasiskiepiję ligų platintojai. Vyriausybė nusprendė, kad aš neturiu teisės valgyti. Patikėkite, Konstitucijoje apie tai-nė žodžio.
Leiskite Tamstai maloniai patarti. Į viską žiūrėkime teigiamai (lietuviškai – pozityviai). Gerai? Štai aš gavau jau dvi žinutes. Ačiū partijai ir vyriausybei! Ačiū ir už tai, kad man užvertos durys labai daug kur. Mažiau valgydamas būsiu tik sveikesnis. Pagaliau žinau, kur galima prisirinkti lietuviškų laukinių oboulių, o ne lenkiškų iš lidlo. Dabar laukiu, kada paštininkė ant dviračio apsilankys pas mane ir su neslepiamu jauduliu tyliai ištars „norėčiau paskiepyti tave, tai nebus paskutinis kartas, patikėk, pasimatysime dar ne kartą…“ Ar užteks valios atsilaikyti prieš jos kerus? Oi, nežinau… Jei būčiau katalikas, melsčiaus. Dabar gi belieka nueiti į mišką, apkabinti ažuolą ir jo paprašyti stiprybės…