Sekmadienis, 19 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

VU mokslininkų straipsnis – pripažintame mokslo žurnale „Nature“

www.alkas.lt
2021-10-08 06:00:22
283
PERŽIŪROS
0
Moksliniai tyrimai | vu.lt nuotr.

Moksliniai tyrimai | vu.lt nuotr.

Labai aukštai vertinamas mokslo žurnalas „Nature“ publikavo Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininkų straipsnį „Transposon-associated TnpB is a Programmable RNA-guided DNA Endonuclease“ (liet. „Su transpozonais siejamas TnpB yra RNR-programuojama DNR endonukleazė“). Šiuo tyrimu VU mokslininkai atsakė į klausimą, kokia yra TnpB baltymo funkcija mobilių genomo elementų veikloje, ir sukūrė prielaidas tuos baltymus taikyti praktikoje kaip naujus genomo redagavimo įrankius.

Tai – pirmas kartas, kai viename labiausiai vertinamų mokslo žurnalų pasaulyje „Nature“ skelbiamas vien lietuvių mokslininkų kolektyvo straipsnis. Ligi šiol „Nature“ skelbė trylikos mokslininkų iš Lietuvos publikacijas, parengtas bendradarbiaujant su užsienio autoriais. 

Žurnale „Nature“ spausdinama tik apie 8 proc. pasiūlytų straipsnių, tyrimai atrenkami atsižvelgiant į jų originalumą, svarbą, tarpdiscipliniškumą, aktualumą, prieinamumą, elegantiškumą ir netikėtas išvadas.

Vieno iš šio straipsnio autorių prof. Virginijaus Šikšnio teigimu, jame atsakoma į kelis svarbius klausimus, į kuriuos mokslininkai jau seniai ieškojo atsakymų.

„Daugelis, tikiuosi, yra girdėję apie „DNR žirkles“, kurios naudojamos kryptingam genomų redagavimui. „DNR žirklėmis“ vadinami baltymai paprastai yra susiję su CRISPR sistemomis, bet iki šiol nebuvo aišku, iš kur jie kilę. Bioinformatikai prognozavo, kad „DNR žirklės“ gali būti kilusios iš TnpB baltymo, kuris yra susijęs su mobiliais genetiniais elementais. Tačiau iki šiol nei TnpB funkcija, nei ryšys su CRISPR sistemomis nebuvo eksperimentiškai parodytas“, – pasakoja prof. V. Šikšnys.

DNR grandinė | vu.lt nuotr.

VU mokslininkų grupė pirmą kartą parodė, kad TnpB baltymas, susijęs su mobiliais genetiniais elementais, vadinamais transpozonais, veikia kaip RNR programuojama nukleazė, kuri gali perkirpti DNR, t. y. TnpB veikia kaip nuo CRISPR sistemų nepriklausomos „DNR žirklės“. Šie eksperimentai ne tik pirmą kartą pasiūlė galimą naują TnpB funkciją transpozicijoje, bet ir eksperimentiškai patvirtino hipotezę, kad su mobiliais genetiniais elementais susijęs TnpB baltymas yra „DNR žirklių“ protėvis.

„Mūsų studija atsako ne tik į labai bendrus biologinius klausimus, pvz., kokia TnpB baltymo funkcija mobilių genomo elementų veikloje, bet ir sukuria prielaidas tuos baltymus taikyti praktikoje kaip naujus genomo redagavimo įrankius. Šie baltymai yra daug mažesni už įprastai taikomus genomo redagavimo įrankius, o tai turi tam tikrų privalumų – šiuos baltymus lengviau nunešti į ląsteles, kas ypač svarbu, kai kalbame apie paveldimų genetinių ligų gydymą“, – teigia prof. V. Šikšnys.

„Tai mums visiems svarbus įvykis, ypač jauniems mokslininkams, nes daugelis jų gali pradėti karjerą turėdami publikaciją „Nature“ žurnale, kuris yra aukščiausio reitingo mokslo žurnalas pasaulyje. Tikrai džiugu, kad visi šios publikacijos autoriai yra iš VU Gyvybės mokslų centro, ir tai dar kartą parodo, kad Lietuvos mokslininkai gali sėkmingai konkuruoti tarptautiniu mastu“, – sako mokslininkas.

Visi publikacijos autoriai vykdo ar vykdė veiklą VU Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos institute: tai dr. Tautvydas Karvelis, vyresnysis mokslo darbuotojas; Gytis Druteika, doktorantas, jaunesnysis mokslo darbuotojas, laborantas; Greta Bigelytė, doktorantė, jaunesnioji mokslo darbuotoja, biologė tyrėja; Karolina Budrė, buvusi tyrėja Biotechnologijos institute; Rimantė Žedaveinytė, laborantė, biologė tyrėja; dr. Arūnas Šilanskas, vyresnysis mokslo darbuotojas; dr. Darius Kazlauskas, vyresnysis mokslo darbuotojas; dr. Česlovas Venclovas, išskirtinis profesorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas; Virginijus Šikšnys, išskirtinis profesorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas.

VU mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė tikina, kad publikacija mokslo žurnale „Nature“ – dar vienas įrodymas, jog VU atliekami aukščiausio pasaulinio lygio moksliniai tyrimai.

„Pastaraisiais metais VU Gyvybės mokslų centro mokslininkai sulaukė ne vieno prestižinio tarptautinio apdovanojimo, centre dirbančių mokslininkų ar jų grupių straipsniai publikuoti „Science“, „Cell“, „Nature“ grupės ir kituose prestižiniuose mokslo žurnaluose.

Tai rodo, kad mūsų mokslininkų atliekami tyrimai konkuruoja su geriausiuose pasaulio universitetuose ir mokslo centruose plėtojamais moksliniais tyrimais, o gauti tyrimų rezultatai ir naujos žinios yra itin svarbūs globaliai mokslo bendruomenei“, – teigia prof. E. Sužiedėlienė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Mokslininkų ir visuomenininkų grupė sieks ištirti M. Mažvydo biografiją
  2. Lietuvos ir Kanados mokslininkų atliktas tyrimas padės suprasti dažnų žmogaus ligų kilmę
  3. Pokalbyje – netikėti mokslininkų patarimai jauniesiems mokslininkams
  4. Reikšmingi Lietuvos mokslininkų darbai pažabojant vėžį
  5. Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
  6. Pirmą kartą šalies mokslo istorijoje prestižinio fondo premija – lietuviui
  7. Projekto „Mokslo pieva“ metu studentai ieškos visuomenei svarbių klausimų sprendimų
  8. Prasideda VU Mokslo centro statyba
  9. Kviečiama siūlyti mokslininkus, nusipelniusius užsienio lietuvių mokslo premijos
  10. Lietuvos botanikos soduose nuolat besiplečiančios kolekcijos ir modernios mokslo bazės
  11. Super bakterijos: medicinos laukia pabaiga? arba „Mokslo sriuba“ apie antibiotikus (video)
  12. VU studentai JAV gins prestižinio sintetinės biologijos konkurso auksą
  13. VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse (video)
  14. Lietuviai kuria lazerį, padėsiantį kovoti su vėžiu
  15. Lietuvos įmonė kuria 3D technologiją žmogaus kaulo atstatymui

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Žemės sklypai
Lietuvoje

Kur kreiptis pastebėjus žemės naudojimo pažeidimus?

2026 07 19
Klaipėdos uostas
Lietuvoje

Atvertas kelias Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtrai

2026 07 19
Viktoras Miltakis
Lietuvoje

Mirė Lietuvos monetų kalyklos vienas iš įkūrėjų Viktoras Miltakis

2026 07 19
Žievėgraužis tipografas
Gamta ir ekologija

Žievėgraužio tipografo židinių miškuose sumažėjo

2026 07 18
Oro kondicionierius
Lietuvoje

Ką žinoti gyvenamajame pastate įsirengiant kondicionierių?

2026 07 18
Medžiai mieste
Gamta ir žmogus

Miestuose medžių vis daugiau, tačiau didelio pavėsio – vis mažiau

2026 07 18
Ispaninis arionas – svetimžemė rūšis
Gamta ir ekologija

Kaip kovoti su invaziniais šliužais: būdai, kuriuos pataria žinovai

2026 07 18
Pristatomi išskirtiniai karpiniai
Etninė kultūra

Kleboniškių kaimo buities muziejuje pristatomi išskirtiniai karpiniai

2026 07 18
Agnė Matulionytė. Bangavimo dažnis, 2026
Kultūra

Raidžių ritmu kuriama jūra: A. Matulionytės paroda „Neskaityta srovė“

2026 07 18
Vilniaus arkikatedra
Kultūros paveldas

LMT skelbia kvietimą atverti Vilniaus arkikatedros istorijos sluoksnius

2026 07 18
Palangoje prasideda kūrybos savaitė vaikams
Kultūra

Palangoje prasideda kūrybos ir pasakų savaitė vaikams

2026 07 18
Svarbu ne tik išsaugoti baltistiką, bet ir padaryti ją patrauklią naujai studentų kartai
Lietuvoje

Švietimo ministrė: Svarbu ne tik išsaugoti baltistiką, bet ir padaryti ją patrauklią naujai studentų kartai

2026 07 18

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • klaustukas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • +++ apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • klaustukas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • Naivus klausimas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kur kreiptis pastebėjus žemės naudojimo pažeidimus?
  • Dažnos vasaros liūtys: žinovas primena apie važiavimo slidžia danga klaidas
  • Vasarą žiemai ruoškite ne tik roges, bet ir pomidorus
  • Atvertas kelias Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtrai

Kiti Straipsniai

Marinuoti agurkai

Vienas slaptas priedas ir nuo šiol kitaip marinuosite agurkus

2026 07 19
Viktoras Miltakis

Mirė Lietuvos monetų kalyklos vienas iš įkūrėjų Viktoras Miltakis

2026 07 19
Dviratininkai

Kas penktas automobilio vairuotojas dviratininkus laiko kliūtimi eisme

2026 07 19
Du žmonės ramiai kalbasi ant suolelio Lietuvos senamiesčio aikštėje vasaros vakarą, virš miesto matomas jaunas dylantis Mėnulis.

Liepos 19-osios horoskopas: geriausi sprendimai gims iš ramaus pokalbio

2026 07 18
Medžiai mieste

Miestuose medžių vis daugiau, tačiau didelio pavėsio – vis mažiau

2026 07 18
Ispaninis arionas – svetimžemė rūšis

Kaip kovoti su invaziniais šliužais: būdai, kuriuos pataria žinovai

2026 07 18
Agnė Matulionytė. Bangavimo dažnis, 2026

Raidžių ritmu kuriama jūra: A. Matulionytės paroda „Neskaityta srovė“

2026 07 18
Palangoje prasideda kūrybos savaitė vaikams

Palangoje prasideda kūrybos ir pasakų savaitė vaikams

2026 07 18
5 svarbiausi vitaminai

Vitaminai – pilnas vadovas sveikai gyvensenai palaikyti

2026 07 17
Statybų pradžia

Prasideda Rūdninkų karinio miestelio II etapo statybos

2026 07 17

Skaitytojų nuomonės:

  • klaustukas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • +++ apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • klaustukas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • Naivus klausimas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • Kestutis K.Urba apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?
Kitas straipsnis
Naujai suskambėjusios Rambyno kraštovaizdžio įdomybės laukia lankytojų

Naujai suskambėjusios Rambyno kraštovaizdžio įdomybės laukia lankytojų

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai