Jau nuo 2022 m. vidurio iš Vilniaus, kaip tikimasi, patogiai galėsime nuvykti į Varšuvą, o kaimynai lenkai rimtai svarsto Lietuvos kvietimą padėti Baltijos šalims kurti efektyvų „Rail Balticos“ infrastruktūros valdymą.
Su tokiomis žiniomis susisiekimo ministras Marius Skuodis grįžto iš kaimyninės šalies sostinės, kur šie klausimai buvo aptarti abiejų šalių tarpvyriausybiniame susitikime bei dvišaliame ministro susitikime su Lenkijos infrastruktūros ministru Andžejumi Adamčiku.
„Džiaugiuosi, kad jau kitąmet, tikėtina, patogiai galėsime keliauti traukiniu tarp Lietuvos ir Lenkijos sostinių su vienu persėdimu Kaune. Geležinkelių bendrovės dirba ties traukinio tvarkaraščiu, kainodara, o šiandien abiejų Vyriausybių lygmeniu dar kartą patvirtintas įsipareigojimas traukinį paleisti kitąmet.
Maloniai nuteikia ir žinia, kad kaimynai lenkai nusiteikę sparčiai įgyvendinti „Rail Balticos“ statybas ir apsvarstys mūsų kvietimą prisidėti prie Baltijos šalių kuriamo „Rail Balticos“ infrastruktūros valdymo modelio įgyvendinimo“, – po Varšuvoje vykusio susitikimo su Lenkijos infrastruktūros ministru A. Adamczyku sakė M. Skuodis.
Dvišaliame ministrų susitikime aptartos keleivinio traukinio maršruto Vilnius–Varšuva atidarymo galimybės nuo 2022 m. vidurio. Traukinys galėtų kursuoti 2 kartus per dieną, būtų numatytas vienas persėdimas Kaune ir galiotų vienas bilietas.
Ši paslauga, kurią teikti leidžia jau nutiesta „Rail Balticos“ vėžė iki Kauno, pratęstų darbus, kurie buvo padaryti atkuriant susisiekimą geležinkeliu tarp Lietuvos ir Lenkijos, paleidus keleivinį traukinį Balstogė–Kaunas.
Siekiant, kad „Rail Balticos“ geležinkelių infrastruktūra būtų valdoma efektyviai, o rinkos dalyviai ja galėtų patogiai naudotis, Lietuva, Latvija ir Estija yra sutarusios, kad turėtų būti taikomas integruotas sprendimų priėmimo mechanizmas, paremtas vieno langelio principu: geležinkelių vežėjams norint naudotis geležinkelio linija, užtektų kreiptis į bet kurį iš trijų valdytojų. Svarbu užtikrinti, kad toks vieno langelio principas veiktų tarp kuo daugiau šalių, dalyvaujančių kuriant šį koridorių.
Lenkija taip pat kviečiama jungtis prie geležinkelio infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimo formato ir jų vykdomo „Rail Balticos“ geležinkelio infrastruktūros valdymo modelio kūrimo bei įgyvendinimo proceso.
„Rail Balticos“ projektas integruos Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą, sudarys galimybę keleiviams ir kroviniams be kliūčių judėti nuo Varšuvos iki Talino.
Susitikimo metu buvo aptarta ir tarptautinio projekto – greitkelio „Via Baltica“, sujungsiančio šalis nuo Varšuvos iki Talino, – įgyvendinimo eiga. Lietuva neseniai paskelbė pradedanti „Via Balticos“ ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos tiesimą. Šis kiek daugiau nei 40 km ruožas turėtų būti nutiestas iki 2024 m. pabaigos.
Bendras „Via Balticos“ ilgis Lietuvoje – 268 km, jį sudaro penki magistraliniai keliai. Iki 2030 m. visas „Via Balticos“ kelias, einantis per Lietuvos teritoriją, bus rekonstruotas, kad atitiktų pagrindiniam TEN-T kelių tinklui keliamus eismo organizavimo ir saugos reikalavimus.
Tai kad, ministre, galimybė keliauti traukiniu iš Lietuvos į Varšuvą su vienu persėdimu – nieko naujo. Ji jau buvo dar prieš kokį dešimtmetį. Tik tas persėdimas tada buvo ne Kaune, o Šeštokuose. Tačiau ta galimybė neišsilaikė, kadangi keleivių nyko nyko ir sunyko, tad tuščio traukinio varinėjimą teko nutraukti. Vargu, ar per tą laiką kas pasikeitė keleivių prasme. Tai, kad persėsti teks ne Šeštokuose, o Kaune mažai ką keičia. Na, gal lenkams kiek mandriau skamba. Mat, galbūt Lenkijos žmonėms vis dar menasi, kad tarpukariu jos viršininkas Pilsudskis Lietuvos sostine buvo “pakrikštijęs” Kauną…
Rimtai kalbant dėl prideramo susisiekimo tarp Vilniaus ir Varšuvos, tai tikslinga būtų europinės vėžės bėgius paklotus nuo Kauno iki Šeštokų perkelti ant esamo geležinkelio pylimo tarp Vilniaus ir Druskininkų ir šiuos europine vėže kartu su Lenkija pro Kapčiamiestį sujungti su Augustavu. Taip iki Augustavo susikurtume 240 km/val greičio europinę vėžę. O Varšuva tada taptų pasiekiama per 2,5 valandos, kai dabar iš Kauno tik iki Balstogės kelionė trunka virš 5 valandų.
Lapkričio 3 d. lenkai pranešė, kad traukinio Varšuva – Kaunas – (persėdimas) – Vilnius artimiausiu metu nepamatysime. Dyzelinių lokomotyvų Lietuvos pusėje trūksta ir tokį dyzelinį agregatą jie turės tik 2023 metų birželį. Tad geriausiu atveju toks traukinys galėtų atsirasti 2023 metų viduryje.
Pažymėtina, kad toks traukinys turėtų vykti maršrutu Vroclavas – Varšuva – Kaunas su persėdimu Kaune į traukinį į Vilnių.
Pasak Lenkijos infrastruktūros viceministro Andrzejaus Bittelio, šis susisiekimas priklauso nuo to, ar Lietuvos pusė turės laisvą dyzelinį lokomotyvą, kuris traukinį temptų neelektrifikuota linija į Kauną.